Vilnius perka skraidančias filmavimo kameras (28)
Sostinės savivaldybė nutarė miestiečius stebėti ir iš dangaus. Už 100 tūkst. litų policijai bus nupirkti skraidantys filmavimo ir fotografavimo įrenginiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip sakė sostinės savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas, tokia įranga reikalinga užtikrinti miestiečių saugumui. Esą policijos akis danguje padės efektyviau tvarkytis su galimais socialiniais neramumais bei apskritai palengvins pareigūnų darbą.
„Čia yra visur Europoje seniai naudojamas dalykas. Prisiminkim gėjų eitynes. Pilna policijos, viskas blokuojama, kyla sraigtasparnis, kurio valanda 2 tūkst. litų kainuoja. Karinė apsiaustis, ar ne taip?
Mane buvo komandiravę į Lioną (Prancūzija), ten vyko seminaras apie riaušių malšinimą. Prancūzai demonstravo nepilotuojamus aparatus. Esmė yra kame: sėdi žmogus prie kompiuterio, aparatą pakelia į viršų ir stebi, iš kur ateina riaušininkai, iš kur kyla grėsmės. Policijos gali ir visiškai nesimatyti. Labai gražiai jie dirba, man patiko. Ir policijos nesimato, ir tvarka“, – aiškino R. Ramanauskas.
Pašnekovo teigimu, pasitelkus tokias priemones, masinių renginių metu Vilnius neatrodys kaip „policinė valstybė“.
Brangesnių neįpirko
Pasak jo, sostinės savivaldybė už 100 tūkst. litų įsigis vieną skraidantį aparatą, labai panašų į paprastą sraigtasparnio modelį. Skirtumas tik toks, kad šis „žaisliukas“ bus valdomas iš policijos komisariato ir bus aprūpintas filmavimo bei fotografavimo technika.
Londono policija pernai apstulbino miestiečius į dangų paleisdama didžiulius filmavimo aparatus, primenančius ne tiek policijos techniką, kiek NSO. Tačiau Vilnius, anot R. Ramanausko, tokiems pirkiniams pinigų neturi, tad teko apsiriboti kelissyk pigesne akimi danguje.
„Modelių yra milijonai. Jų kaina – 250 tūkst. eurų ir daugiau. Mes tiek pinigėlių neturime. Galime skirti iki 100 tūkst. litų šitam dalykui“, – pasakojo savivaldybės tvarkdarys.
Tiekėjas jau aiškus
Kaip teigė sostinės savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Morkūnas, viešųjų pirkimų konkursas naujai policijos technikai įsigyti dar nepaskelbtas. Tačiau R. Ramanauskas užsiminė, kad konkurse veikiausiai bus tik vienas dalyvis.
„Suradome vieną kompaniją. Atsiliepė. Ji iš principo pasiūlė neblogas sąlygas. Ir techninį aptarnavimą, ir ilgą garantinį laiką. Nutarėme, kad kartu su jais reikėtų link pažangių Europos metodų eiti“, – džiaugėsi pašnekovas. Tiesa, R.Ramanauskas teigė neprisimenantis, kaip vadinasi ta vienintelė įmonė, galinti Vilniaus policiją aprūpinti nauja technika.
Pasak jo, kol kas sostinės padangę raižys vienas specialus aparatas, tačiau vėliau, pasitaisius miesto finansams, esą bus galima pagalvoti ir apie arsenalo papildymą.
Įžvelgia pavojų privatumui
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, esą policijos akys danguje kelia grėsmę vilniečių ir miesto svečių privatumui. Esą miesto valdžia bei policija turės labai pasistengti, kad įrodytų, jog tokios saugumo priemonės iš tiesų yra būtinos.
„Visų pirma, panaudojus tokį įrenginį, kalbame apie privataus gyvenimo ribojimą ir asmens duomenų rinkimą. Tą galima būtų daryti, jeigu yra įstatymas, leidžiantis tą daryti. Reikia surasti tokį įstatymą, – ironizavo H. Mickevičius. – Reikia pateisinti, kad tuo siekiama teisėto tikslo. Reikia įrodyti, kad kitų priemonių, mažiau ribojančių privatumą, siekiant tokio tikslo, nėra. Iniciatoriai turi pateikti daugiau informacijos, daugiau argumentų.“
Pašnekovo teigimu, abejotina, ar skraidančios kameros – absoliučiai būtina priemonė.
„Reikia pateikti tai įrodančius tyrimus, turi būti atlikta kaštų analizė, kuri pasakytų, ar šita investicija tikrai apsimoka ir t.t. Eina kalba apie asmens duomenų rinkimą. Yra labai griežtos taisyklės, kurių reikia laikytis. Reikia aiškios tvarkos. Nustatyti, kas turi teisę tą daryti, kokiais atvejais, kokia kamera gali būti įrengta, kur ta informacija dedama, kaip žmonėms, kurie pateko į tą kamerą, apsiginti, jeigu jie mano, kad jų teisės yra pažeistos, – neatsakytus klausimus vardijo H. Mickevičius. – Svarbu netgi tai, pas ką yra raktas nuo patalpos, kur laikoma visa ta informacija. Lietuvoje tokie dalykai yra daromi pakankamai lengvai. Tai labai bloga praktika, ir mes dar ne kartą nuo to kentėsime. Ir dabar jau kenčiame.“
Žmogaus teisių ekspertas užsiminė, kad tokios saugumo priemonės panašėja ne tiek į visuomenės gynimą, kiek į eilinį pasipinigavimą.
Tik pasipinigavimas?
Šis Vilniaus policijos pirkinys – jau antras įvykis, sukėlęs žmogaus teisių stebėtojų susirūpinimą dėl padėties sostinėje. Neseniai kai kuriuose sostinės troleibusuose sumontuotos stebėjimo kameros, H. Mickevičiaus manymu, taip pat gali pažeisti vilniečių teisę į privatumą.
Beje, studentai kameromis aprūpintuose troleibusuose atliko eksperimentą: sykį jie troleibuse pažeisdami įstatymus vartojo alkoholinius gėrimus, kitą sykį – inscenizavo muštynes. Tačiau policija į šiuos pažeidimus nesureagavo.
„Tuščias pinigų švaistymas. O sako, kad tos kameros, jų priežiūra kainuos kažkur apie 2 milijonus. Kažkam reikia užsidirbti“, – reziumavo žmogaus teisių ekspertas.
