Pasak „Lookout“ saugumo tyrinėtojo Marco Rogerso, jūsų išmanusis telefonas yra 30 kartų vertingesnis už gryno sidabro plytelę. Tai neturėtų nustebinti, turint galvoje, kiek mūsų telefonuose saugoma jautrios ir vertingos informacijos, rašo huffingtonpost.com.

Vienas „Consumer Repports“ tyrimas parodė, kad 34 proc. išmaniųjų telefonų savininkų nedaro absoliučiai nieko, kad apsaugotų savo telefonus – jie nenaudoja netgi paprasto kodo, kad užrakintų ekraną.

Nors išmaniųjų telefonų vagysčių mažėja, žmonės vis tiek turi būti budrūs dėl informacijos, kurią jie saugo savo telefonuose.

Huffingtonpost.com svetainė pristato penkis dalykus, kurių nereikėtų saugoti savo išmaniuosiuose telefonuose.

1. Tapatybės duomenys

Dauguma mūsų atmintinai žino savo asmens kodus. Tačiau kiek mūsų esame atsimena savo sutuoktinio? Esu vienas iš tų žmonių, kurie savo žmonos asmens kodą išsisaugojo savo telefone, įrašydami jį telefono numerio formatu.

Tačiau jei aš taip darau, kiek dar žmonių taip daro? Ir negi protingi vagys nežinos, kad žmonės taip elgiasi? Kadangi mano sutuoktinė telefone įvesta kaip „Žmona“, netgi bukiausias tapatybės vagis gali išsiaiškinti jos vardą, asmens kodą ir su juo gimimo datą.

2. Slaptažodžiai

Kai ekspertai pradėjo skelbti, kad naudoti tuos pačius slaptažodžius iš karto kelioms svetainėms yra negerai, žmonės kiekvienai paskyrai pradėjo galvoti atskirą slaptažodį.

Problema ta, kad mes greitai supratome, kiek daug slaptažodžių mes naudojame kiekvieną dieną. Įsiminti juos tapo vis sunkiau ir sunkiau. Vienas iš sprendimų – užsirašyti slaptažodžius telefono užrašinėje, kur jie visuomet būtų po ranka. Tačiau tai itin patiktų jūsų išmaniojo telefono vagišiui, norinčiam įsilaužti į jūsų banko sąskaitą.

Yra nustatyta, kad 21 proc. žmonių naudoja slaptažodžius, kurie yra nekeisti jau 10 metų, du iš penkių žmonių yra tapę įsilaužimo į kokią nors jų paskyrą aukomis, o 73 proc. paskyrų internete yra apsaugotos slaptažodžių dublikatais.

3. Nuotraukos ir vaizdo įrašai su geografinėmis žymėmis

Geografinės vietos žymėjimas prie jūsų nuotraukų ir vaizdo įrašų prideda geografinės vietos metaduomenis. Kai skelbiame nuotraukas socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „Twitter“, mes juk sąmoningai nepridedame savo namų ar darbovietės adreso prie kiekvienos fotografijos, ar ne?

Jei jūsų telefone fotografuojant yra įjungta geografinės vietos žymėjimo funkcija, tuomet su kiekviena paviešinta nuotrauka ar vaizdo įrašu jūs iš esmės paviešinate ir savo adresą. Palikite tokias naujo automobilio, plokščiaekranio televizoriaus ar numylėtojo „Harley“ nuotraukas savo telefone ir grįžus iš atostogų jūsų lauks dar didesnis stresas negu tas, kuris kankino išvykstant iš namų.

Panaikinti geografinės vietos žymes jūsų nuotraukose gali šie įrankiai: „deGeo“, „ViewEfix“, „Pixelgarde“.

4. Asmenukės su nuogu kūnu

Mes žinome, kad jūs mylite savo išrinktąjį ir norite jam nusiųsti karštą asmenukę, kurioje atrodote taip, kaip jus pagimdė mama.

Jei prie tokių nuotraukų dar prisidės geografinės vietos žymė, galite prisivirti daug košės. Palikite išmaniajame telefone savo „Facebook“, „Twitter“ ar „Instagram“ paskyrų slaptažodžius, ir, patekę į blogas rankas, jie gali paversti jūsų gyvenimą košmaru.

Gąsdinantys faktai: devynios iš dešimties moterų darosi asmenukes nuogos; 23 proc. žmonių, kurie fotografavosi asmenukėms nuogi, vėliau sulaukė pornografinio pobūdžio keršto; 30 proc. žmonių, kurie siuntė asmenukes su nuogu kūnu, teigė sulaukę priekabiavimo už interneto ribų.

5. Nuotraukos su jūsų kreditine kortele

Žmonės išmaniuosiuose telefonuose saugo ne tik asmeninius duomenis, kurių negali įsiminti, bet ir kreditinių kortelių numerius – kartu su kortelės galiojimo pabaigos data ir CVV kodais. Kai kurie įsigudrina kreditines korteles tiesiog nusifotografuoti, kad nereikėtų visur nešiotis piniginės.

Saugoti kreditinės kortelės duomenis savo telefone yra labai rizikinga, ypač turint galvoje, kad išmaniojo telefono vagis išleisti jūsų pinigus tiesiai iš jūsų telefono gali vos per kelias minutes.

Keli faktai apie kreditinių kortelių vagystes: 47 proc. kreditinių kortelių vagysčių įvykdoma Jungtinėse Valstijose; per įsilaužimus į kompiuterį kreditinių kortelių informacija buvo pavogta iš 28 proc. moterų ir 21 proc. vyrų; apgaulės, pasinaudojant galimybe pervesti pinigus neturint pačios kortelės, 2014 metais sudarė 45 proc. visų apgaulių su kreditinėmis kortelėmis.

Komentarai (2)