Pristatome skaitytojo Justino pasiūlytą apžvalgą apie jo įspūdžius perėjus nuo Samsung Galaxy išmaniųjų telefonų šeimos prie Xiaomi produkcijos. Jeigu turite savo atsiliepimų ar įdomių pastebėjimų apie telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą, rašykite mums el. paštu info@technologijos.lt

Kai nusipirkau savo pirmąjį Samsung‘ą (Galaxy S2), tai nemaniau, kad kada nors nusipirksiu kitos firmos telefoną. Jis tada man patiko viskuo – didelis ekranas, greitas, gera kamera… Tuo metu, tai buvo geriausiu pasaulyje pripažintas telefonas. Nuo tada domėjausi tik Samsung Galaxy serija ir po trijų metų naudojimo S2 iškeičiau į S5. Tuo metu maniau, kad kitas mano telefonas bus Galaxy S7 ar S8, bet paskui pagalvojau ar tikrai man reikia, tų visų S serijos telefonuose įdiegtų inovatyvių funkcijų? Valdymo gestais – nenaudoju, NFC – tik išbandžiau, išmanusis laukimas taip pat tik išbandytas, pulso matuoklis kartais veikia, kartais neveikia… Supratau, kad labiausiai man reikalingas telefonas su dideliu ekranu, nes mėgstu telefone skaityti knygas, žiūrėti youtube filmukus ir pan. O kai darbe gavau papildomą telefoną, prireikė ir galimybės viename telefone naudoti 2 SIM korteles, nes du telefonus nešiotis gan nepatogu. Ir kaip tyčia tuo metu sužinojau apie Xiaomi.

Pasidomėjus Xiaomi sunkiausia buvo išsirinkti telefono modelį. Prioritetas man buvo didelis ekranas. Du didžiausius ekranus turintys modeliai – Mi Note ir Mi Max. Mi Max turi 6,44 colio ekraną ir man iš pradžių pasirodė visai geras dydis, bet paskui sudvejojau, ir pamaniau, kad su tokio dydžio telefonu gali kilti problemų, nes toks dydis artimesnis labiau, planšetei, o ne telefonui. Kiniečiai reklaminiuose klipuose jį visur pateikdavo, kaip labai patogų telefoną, ir pabrėždavo, kad į kišenę jis tikrai tilps – visuose matytuose klipuose jis buvo dedamas į kišenę. Į kišenes jis ir tilpdavo, bet būdavo šiek tiek išlindęs. Šiek tiek pasvarstęs nusipirkau Mi Note, jame yra viskas ko man reikia… na, gal tik pirštų antspaudų skenerio trūksta, bet be jo galima išgyventi.

Komplektacija

Telefonas atkeliavo įprastoje Xiaomi produkcijai „ekologiškoje“ dėžutėje. Komplektacija gan paprasta – USB laidas, 2A įkroviklis ir adatėlė SIM kortelių stalčiukui atidaryti, na ir pats Mi Note telefonas, žinoma. Paėmęs į rankas dėžutę pamaniau, kad pardavėjas, tikriausiai, suklydo ir Mi Max modelį man atsiuntė, nes dėžutė gan didelė pasirodė. Dėja, dėžutėje neradau ausinių, tačiau kiek teko domėtis, Xiaomi telefonai paprastai atkeliauja be jų – norit reikia nusipirkti atskirai.

Dizainas

Drąsiai galiu pasakyti, kad tai pats gražiausias mano kada nors turėtas telefonas, ir apskritai vienas gražiausių, kuriuos dabar galima nusipirkti. Prieš tai turėtas Galaxy S5 buvo tiesiog tragedija. Mi Note plonas (7mm), nugarėlė blizgi su lenktais kraštais, panašiai kaip Galaxy S7 ekranas.

Pirmomis dienomis telefoną laikiau įdėtą į plastmasinį dėkliuką, kurį kaip vieną iš dovanų atsiuntė pardavėjas. Tačiau jame telefoną naudoti nepatogu, kadangi šoniniai telefono mygtukai tampa sunkiai apčiuopiami ir kas kartą norint užrakinti ekraną, mygtuko reikia paieškoti.

Vėliau telefoną iš dėkliuko išėmiau. Nešiodamas jį be dėkliuko tikėjausi, kad blizgi nugarėlė susibraižys, tačiau rimtų įbrėžimų per du naudojimosi mėnesius neatsirado, yra tik keli mikroįbrėžimai. Dėl blizgios nugarėlės telefonas yra nerealiai slidus. Viena ranka telefoną naudoti reikia ypatingai atidžiai, dviem rankomis – taip pat negali jaustis ramus. Telefonas slidinėja ir ne tik rankose. Slysta padėtas ant sofos, slysta padėtas ant stalo, jei šis kiek nelygiai stovi. Kartą telefoną nakčiai padėjau ant stalo krašto, o ryte radau jį gulintį ant grindų, gerai kad krisdamas pataikė ant kilimo. Žodiu, kaip nors papildomai jį apsaugoti reikėtų.

Ekranas

Dydžio jau dabar man tikrai užtenka (5.7 colio), spalvos gražios. Ankščiau maniau, kad tik AMOLED ekranai gali būti tokie ryškiaspalviai, tačiau šio telefono IPS LCD ekranas, tikrai, neatrodo prasčiau nei AMOLED, o pikseliai tokie maži, kad jų įžiūrėti plika akimi taip pat nepavyks. Labai patinka tai, kad dabar darbalaukyje galiu sutalpinti kur kas daugiau programėlių piktogramų, taip pat galiu naudoti didesnius widgetus. Pats ekranas nėra visiškai lygus, kraštuose jis vos vos užlinksta. Plika akimi to nepastebėsi, bet tai išryškėja, kai ant ekrano užklijuoji apsauginį stikliuką – kraštuose stikliukas neprilimpa.

Kamera

Silpnoji šio telefono vieta, tai galinė 13 megapikselių kamera. Gero apšvietimo sąlygomis nuotraukos pakenčiamos, tačiau prieblandoje išryškėja triukšmai. Nors ir turi keletą įdomių funkcijų, tačiau su ja galima fotografuoti tik iš bėdos ir iš arti. Macro nuotraukos gražios gaunasi, o visa kita labai prastai. Ir tai, kad galima įjungti rankinį kameros režimą ir visus nustatymus (WB, išlaikymą, ISO) įvesti pačiam, situacijos negelbėja. Bet renkantis telefoną, ne kamera buvo prioritetas.

Priekinė 4 megapiksleių kamera man patiko. Samsung telefonuose, naudojant priekinę kamerą, ji kažkaip keistai fotografuoja veidus. Veidas man visada atrodo kažkoks nenatūralus. Čia tos problemos nėra, nuotraukos yra daug natūralesnės. Beje, darant selfį yra režimas, kuris šalia veido parodo amžių ir lytį. Tai mane vis „pajaunindavo“ ir nurodydavo 21-24 metus. Turėtų šis režimas patikti moterims…

Kemera daug funkcijų neturi, tačiau yra spalvų filtrai, panorama, refokusas (kai jau nufotografavus galima fukusą nutaikyti į kitą objektą), HDR. Kaip vieną iš pliusų galima paminėti galimybę greitai fotografuoti. Įspaudus fotografavimo mygtuką jis daro daug nuotraukų, dirba kaip koks automatas. Filmuoti telefonas gali 4K raiška, turi vaizdo sulėtinimo ir „timelapse“ funkcijas.

OS ir MIUI

Pirmą kartą įsijungus telefoną jame sukosi Android 4.4.4 Kitkat ir Xiaomi kurta vartotojo aplinka – MIUI. Pradžioje MIUI dažnai naujinosi ir atsinaujino iki 7.5.6.0 versijos. Android taip pat gavo naujausią 6.0.1 versiją. Pats MIUI man kažkiek primena iOS – panašios spalvos, šriftai… Viskas žiūrisi labai maloniai. Standartiškai MIUI nėra Lietuvių kalbos, tik anglų ir kinų. Pardavėjas prieš išsiųsdamas telefoną siūlė įdiegti modifikuotą vartotojo aplinką su Lietuvių kalba. Toks variantas akiai malonesnis, tačiau modifikuotas MIUI negauna atnaujinimų, todėl pasirinkau standartinę MIUI su anglų kalbą, tuo labiau, kad daugelis programėlių leidžia keisti kalbas.

Tik įjungus telefoną jame radau jau įdiegtų keliolika nereikalingų kiniškų programėlių (kurias galima ištrinti) taip pat nebuvo Google servisų. Bet tai nedidelė bėda, nes telefone yra MI App Store, iš kurio nesunkiai galima parsisiųsti Google Play.

Žadintuvas pritaikytas užuomaršoms ir tokiems paranoikams kaip aš. Paprastai, atsigulęs miegoti keletą kartų patikrinu telefoną ar neužmiršau įjungti žadintuvo. Šiame telefone jo praktiškai netenka išjungti. Jeigu savaitės viduryje pasitaiko koks laisvadienis ir mėgini žadintuvą išjungti, iš karto gauni klausimą – ar išjungti tik vienam kartui ar visą seriją? Visuose ankstesniuose telefonuose man išsijungdavo visos savaitės žadintuvai, o čia ne. Labai geras sprendimas.

Telefone yra įdiegta atminties pravalymo programa, kuri dirba labai efektyviai. Kas keletą dienų pati vis primena pravalyti atmintį ir kiekvieną kartą ištrina didelį kiekį šiukšlių.

Apskritai telefone jau yra įdiegta daug reikalingų programėlių, kurias ankščiau turėdavau papildomai siųstis, pvz.: prožektorius, diktofonas, kuris automatiškai įrašinėja telefoninius pokalbius, QR kodų skaneris, antivirusinė, programėlė interneto duomenų naudojimo stebėjimui… Dar yra įdiegta „Virtual SIM“ tik nežinau kaip ją naudoti, nes atidarius visi tekstai pateikti kinų kalba.

Problemų kyla tik su Endomondo arba tiksliau, su GPS. Pirmus du kartus šį appsą įsijungiau važiuodamas dviračiu, tikslią buvimo vietą jis parodydavo, tik tuo metu, kai norėdavau pasitkrinti įveiktus kilometrus, o ekranui užgesus GPS atsijungdavo. Todėl vis įsirašydavo kvadratinis maršrutas. Tarsi būčiau važinėjęs tiesiemis. Po to pamėginau pakeisti įvairius nustatymus ir išbandžiau bėgimo trasoje – viskas veikė puikiai. Tikriausiai, tai buvo susiję su baterijos taupymo nustatymais.

Vis išlenda kinų kalba netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, Olimpiados metu, šalia laikrodžio widgeto atsirado Kinijos rinktinės medalių statistika. Nustatymuose niekur, neradau galimybės pakeisti šalį, kad pavyzdžiui Lietuvos iškovotus medalius rodytų. Tikriausiai Xiaomi mano, kad jų telefonus naudoja tik kinai.

USB

Įprastai prijungus bet kokį telefoną USB laidu prie kompiuterio, jis prisijungia duomenų perdavimo režimu, Mi Note prijungiamas tik baterijos krovimo, todėl tenka eiti į meniu ir rinktis, kad dar ir duomenų perdavimo funkcija būtų įjungta. Ir taip kiekvieną kartą. Nelabai patogu.

Xiaomi Mi Note verdiktas…

Pirmiausiai, prie jo reikėjo šiek tiek priprasti, nes iki šiol 4,5 metų naudojau TouchWiz, o MIUI šiek tiek kitoks, ir tiesą sakant, man gal net labiau patinkantis. Pats telefonas greitas, nestringa, naršant internetą nekaista… nu puikus telefonas, trumpai sakant. Tačiau kamera apgailėtina. Jeigu kamerą telefone naudojate išskirtinais retais atvejais ir norite galingo telefono – MI Note galite rinktis drąsiai. Tačiau mėgstant telefonu fotografuotis vakarėliuose ar baruose, rekomenduočiau geriau pasirinkti kitą modelį.

Daugiau autoriaus straipsnių ir įžvalgų surasite jo bloge www.ksi.lt

Komentarai (13)