Išradėjas iš Portugalijos tvirtina, kad Kinijos įmonė „Huawei“ apmokėjo jo kelionę susitikti su įmonės atstovais ir pademonstruoti jiems savo 360 laipsnių kampu vaizdą fiksuojančios kameros principus, bet iškart po to nutraukė su juo bet kokius kontaktus ir pradėjo gaminti savo kamerą, kurios panašumas su portugalo išradimu yra sunkiai paneigiamas, rašoma fotografijos entuziastams skirtų naujienų svetainėje fstoppers.com.

Rui Pedro Oliveira – ne tik išradėjas, bet ir verslininkas, įmonės „Imaginew“ vadovas su „Fstoppers“ žurnalistais susitiko atsitiktinai, tačiau užsimezgė draugystė, kuri leido pamatyti pasipiktinimo kupiną portugalo įrašą socialiniame tinkle.

Kaip ir priklauso žurnalistui, Robertas F.Braggsas R.P.Oliveiros pareiškimus įvertino kiek skeptiškai. Bet jis nusprendė, kad nuo tokių tylių šauksmų tyruose gali prasidėti visai nemenki skandalai, todėl jis ėmėsi darbo. Susisiekė su išradėju ir ėmėsi dėliotis įrodymus. O tuomet skeptiškumas sutirpo.

Kaip viskas nutiko: kaltintojo versija

2014 m. gegužės 28 dieną R.P. Oliveira iš Oporto Portugalijoje išskrido į „Huawei“ būstinę Plano mieste, Teksase (JAV). Buvo suplanuotas susitikimas su bendrovės atstovais, kurio tikslas – aptarti prie išmaniojo telefono prijungiamą kamerą, kurios patento paraiška buvo pateikta patentų biurui. Susitikime dalyvavo Jeffas Xu, Ericas Murrellis, Erica Porter ir Michaelas Guo – portugalas turėjo visų jų vizitines korteles.

Susitikimas buvo toks sėkmingas, kad „Huawei“ atstovai paprašė išradėjo ateiti ir kitą dieną, savo kameros projektą parodyti didesniam susidomėjusių žmonių skaičiui. Po dar vieno projekto pristatymo, po pasidalinimo mintimis, kaip tokia kamera turėtų veikti, ir paaiškinimo, kad pristatymo metu jo patentinės paraiškos dar nėra patvirtintos, R.P. Oliveira grįžo į Portugaliją. Ir daugiau visiškai jokių žinių iš „Huawei“ nebesulaukė.

Ir nors pačiam R.P.Oliveirai toks elgesys – iš pradžių didelis dėmesys ir galbūt net pernelyg smalsus domėjimasis techninėmis detalėmis, o paskui visiška tyla eteryje – iš „Huawei“ pusės pasirodė nemandagus, tačiau jis nusprendė, kad technologijų įmonėms tai yra įprasta: gal po vadovų susirinkimo nuspręsta, kad toks produktas neturi ateities. Tačiau 2017 m. „Huawei“ pristatė prie išmaniojo telefono jungiamą kamerą „EnVizion 360“, kuria prekiauja visame pasaulyje.

Ir vos išvydęs šią kamerą portugalas suprato, kad tai yra kažkas jau matyto – ne tik techninė projekto dalis, kas yra neabejotina, bet ir jo įsivaizduota komunikacijos su išmaniuoju telefonu dalis.

Įrodymai

Portugalo pareiškimas – skambus. Todėl ir jo versiją patvirtinantys įrodymai turi būti panašaus masto. Vien to, kad „Huawei“ ir R.P.Oliveiros projekte nupieštos kameros vizualiai atrodo labai panašiai, nepakanka. Be to, panašiu būdu prie išmaniojo telefono jungiamų kamerų būta ir anksčiau.

R.F.Braggsas įrodymus išdėliojo metodiškai. Pirma – susitikimas su „Huawei“ atstovais. Žurnalistas negali nei patvirtinti, nei paneigti, tokio susitikimo buvimo fakto, tačiau panašu, kad visgi susitikimas buvo. Juolab, R.P.Oliveira tikina, kad turi elektroninį laišką iš buvusio „Huawei“ viceprezidento, parodančio, kad jis tame susitikime dalyvavo, kad jam buvo parodyta visa su kamera susijusi medžiaga ir kad išradėjas turi pagrindo ieškoti teisybės.

Antras klausimas – ar iš tiesų R.P.Oliveiros patentų paraiškos buvo pateiktos patentų biurui iki susitikimo su „Huawei“ atstovais? Čia atsakymas yra neabejotinai teigiamas.

Pirmoji paraiška buvo pateikta 2013 m. gegužės 9 dieną.

Antroji paraiška pateikta lygiai po metų – 2014 m. gegužės 9 dieną.

Akivaizdu, kad patentų paraiškos yra teisėtos (o dabar ir patvirtintos), o R.P.Oliveiros prijungiamų kamerų dizainas yra stebėtinai panašus į „Huawei“ produkciją. Prie šio panašumo pridėjus faktą, kad R.P.Oliveira galėjo savo išradimą pademonstruoti tiesiogiai aukšto lygio „Huawei“ vadovams susidaro stiprus įtarimas, kad įmonė iš tiesų galėjo nuskriausti mažą žmogelį. Kapitalistinėje ekonomikoje tai būtų ne naujiena.

Tačiau visa ši galimos technologijos vagystės istorija komplikavosi po to, kai išradėjas pabandė susisiekti su „Huawei“ ir pasiaiškinti dėl patentinių teisių pažeidimo.

Už galimybę bendrauti atsilygino namu

„Pradėjau su jais bendrauti, su JAV padalinio teisinių reikalų skyriaus vadove K. D. Schull ir ponu Chenlu. Po keleto elektroninių laiškų jie pareiškė, kad negali daugiau su manimi bendrauti, nes aš neturiu teisinio įgaliotinio Jungtinėse Valstijose“, – teigė R.P.Oliveira.

Problemos sprendimas buvo ganėtinai radikalus: R.P.Oliveira pardavė savo namą ir už gautus pinigus JAV pasamdė įgaliotinį – George'ą Neunerį. Su tokiu sprendimu sutiko ir išradėjo žmona, tad netrukus jam, žmonai ir jų dukrai teko kraustytis į kitus namus.

Bendravimą su „Huawei“ tęsė G.Neuneris, kuris buvo informuotas, kad „derybos bus vykdomos per poną Cheną“. Tolesnis susirašinėjimas truko penkis mėnesius – vis pasitaikydavo kokių nors laiką tempiančių kliūčių iš „Huawei“ pusės. Tai kokio parašo trūkdavo, tai svarbūs „Huawei“ atstovai būdavo išvykę į verslo keliones. R.P.Oliveira mano, jog tokios taktikos buvo imtasi tik tam, kad būtų iššvaistytos jo lėšos, naudojamos įgaliotinio samdymui ir teisybės paieškos būtų nutrauktos.

Galo nematyti

Prieš pat straipsnio publikavimą R.F.Braggsas vėl susisiekė su R.P.Oliveira išsiaiškinti, kokia yra naujausia situacija. Išradėjas tikina, kad iš „Huawei“ pusės niekas nepasikeitė: klausimo sprendimas vilkinamas tikintis, kad portugalas išsižadės savo teisių į kompensaciją, nes klausimas, kurį galima būtų išspręsti per kelias minutes, nagrinėjamas jau kelis mėnesius.

Portugalo kaltinimai „Huawei“ atžvilgiu iki šiol nebuvo sulaukę jokio viešumo, jokio žiniasklaidos dėmesio, išskyrus įrašą feisbuke ir kelis šimtus pasidalinimų – daugiausiai padedant draugams ir šeimos nariams.

Norėdamas nupasakoti ne tik R.P.Oliveiros, bet ir „Huawei“ istorijos versiją, R.F.Braggsas susisiekė su Kinijos įmonės atstovais, tačiau po daugelio bandymų jokio atsakymo iš jų nesulaukė.

Komentarai (0)