Ar norėtumėte gyventi mieste be automobilių?

Klausimas: ką bendro turi šie statistiniai duomenys?

1. Antras pagal dydį (ir augantis) klimato taršos šaltinis Europoje.
2. Pagrindinis vaikų žudikas tiek JAV, tiek Europoje.
3. Pagrindinė stresą sukeliančios triukšmo taršos ir gyvenimą trumpinančios oro taršos Europos miestuose priežastis.
4. Pagrindinis didėjančio atotrūkio tarp turtingų ir neturtingų miesto gyventojų veiksnys.

Atsakymas: transporto priemonės mūsų gatvėse, ir pirmiausia - ne toks jau kuklus lengvasis automobilis.

Nepaisant (lėto) perėjimo prie elektra varomų automobilių, vartotojų vairavimo tendencijos tampa dar labiau švaistančios ir nevienodos.

Štai neseniai atlikta analizė parodė, kad elektromobilių išmetamų teršalų kiekio sumažinimą daugiau nei panaikino padaugėjęs benziną ryjančių SUV transporto priemonių skaičius. Visame pasaulyje vien visureigiai išmeta daugiau anglies taršos nei tokios šalys, kaip Kanada ar Vokietija, ir labiau padidina klimato taršą nei sunkioji pramonė.

Nors automobiliai kartais būtini žmonių judumui ir socialinės įtraukties poreikiams – ypač neįgaliesiems – į automobilius orientuoti miestai yra ypač nepalankioje padėtyje ir yra marginalizuoti.

Pavyzdžiui, JK moterys, jauni ir vyresni žmonės, mažumų bendruomenių atstovai ir neįgalieji yra sutelkti žemiausias pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, iš kurių 40 % neturi automobilio. Tuo tarpu beveik 90 % didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių turi bent vieną automobilį.

Taigi, mažumos vairavimo įpročiai kelia dideles išlaidas visuomenei, o tai ypač pasakytina apie miestus. Pavyzdžiui, Kopenhaga apskaičiavo, kad nors kiekvienas dviračiu nuvažiuotas kilometras visuomenei duoda 0,64€ naudos, kiekvienas automobiliu nuvažiuotas kilometras patiria -0,71€ grynojo nuostolio, kadangi tai daro poveikį asmens gerovei (fizinei ir psichinei, atsižvelgiama į sveikatą, nelaimingus atsitikimus ir kt.) ir aplinką (klimato, oro ir triukšmo taršą).

Taigi kiekvienas nuvažiuotas kilometras, kai automobilis pakeičiamas dviračiu, atneša 1,35€ socialinės naudos, iš kurių tik keli centai būtų sutaupyti perėjus nuo iškastiniu kuro varomo automobilio prie elektra varomo automobilio, rodo ši analizė.

Sumažinti automobilių naudojimą miestuose

Prieš pusę amžiaus Danijos sostinėje vyravo automobiliai. Tačiau po paprastų kampanijų, kuriomis siekta pakeisti politiką ir gatves, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelės pakeitimą saugiomis, atskirtomis dviračių juostomis, Kopenhaga padidino savo dviračių dalį visose kelionėse nuo 10 % 1970 m. iki 35 % šiandien. 2016 m. Pirmą kartą per tuos metus po miestą važinėjo daugiau dviračių nei automobilių.

Tačiau nors visame pasaulyje buvo bandoma įgyvendinti daugybę kitų automobilių ribojimo iniciatyvų, miestų pareigūnai, planuotojai ir piliečiai vis dar neturi aiškaus, įrodymais pagrįsto būdo sumažinti automobilių naudojimą miestuose. 

Naujausias tyrimas (2022-ųjų metų), atliktas kartu su Paula Kuss Lundo universiteto Tvarumo studijų centre ir paskelbtas Case Studies on Transport Policy, siekia tai išspręsti kiekybiškai įvertinant įvairių iniciatyvų, skirtų sumažinti automobilių naudojimą mieste, veiksmingumą.

Tyrime suskirstyta 12 veiksmingiausių priemonių, kurias Europos miestai įdiegė per pastaruosius dešimtmečius, remiantis realaus pasaulio duomenimis apie naujoves, pradedant nuo dviračio ir ėjimo į darbą schemų, iki nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės panaikinimo. Reitingas atspindi miestų sėkmę ne tik išmatuojamu automobilių naudojimo sumažėjimu, bet ir geresne jų gyventojų gyvenimo kokybe ir tvariu judumu.

Tyrėjai iš viso peržiūrėjo beveik 800 recenzuotų ataskaitų ir atvejų tyrimų iš visos Europos, paskelbtų nuo 2010 m., ieškodami tų, kurie kiekybiškai įvertino, kur ir kaip miestai sėkmingai sumažino automobilių naudojimą. Veiksmingiausios priemonės, remiantis šia apžvalga, yra spūsčių mokesčio įvedimas, kuris sumažina automobilių skaičių mieste nuo 12 % iki 33 %, gatvių be automobilių ir atskirtų dviračių takų sukūrimas, o tai sumažina automobilių naudojimą miestų centruose iki 20 %. 

Automobilių naudojimo nelygybė

Automobiliai iš prigimties yra neefektyvūs ir neteisingai naudoja žemę ir išteklius. Vidutiniškai 96 % laiko jie praleidžia stovėdami automobilių stovėjimo aikštelėse ir pan., užimdami vertingą miesto erdvę, kurią būtų galima panaudoti naudingiau, pavyzdžiui, būstui ir viešiesiems parkams. Berlyne automobilių naudotojai vidutiniškai užima 3,5 karto daugiau viešosios erdvės nei nenaudojantys automobilių, visų pirma dėl automobilių stovėjimo aikštelių.

Daugiausiai vairuoja turtingesni žmonės: Europoje 1 % didžiausių pajamų gavėjų vairuoja beveik keturis kartus daugiau nei vidutinis vairuotojas, o tai sudaro apie 21 % jų asmeninio klimato pėdsako. Dėl šių didžiausių teršėjų vairavimo sukeliama klimato tarša yra antroje vietoje po skraidymo (kuris vidutiniškai išmeta dvigubai daugiau išmetamųjų teršalų).

Prioritetas automobiliams kaip transporto priemonei taip pat skatina priemiesčių plėtimąsi. Miesto priemiesčiuose paprastai yra didesni namai, kuriuose vartojimo ir elektros naudojimo rodikliai yra didesni. Šiaurės Amerikos priemiesčių namų ūkiai nuolat turi didesnį anglies pėdsaką nei miesto: vienas Toronte atliktas tyrimas parodė, kad priemiesčių anglies pėdsakai buvo du kartus didesni.

Taip pat akivaizdu, kad dėl to išauga eismo lygis, užpildantis nutiestų kelių tinklą, tačiau eismo planuotojai įprastai neatsižvelgia į tai, kad nors ši „sukelta paklausa“ padidina naudą (žmonėms), bet neįvertina išaugusių kelių tiesimo sąnaudų (visomis prasmėmis, ne tik ekonominėmis).

Elektrinės transporto priemonės yra būtinos, tačiau jos nėra panacėja. Kadangi automobiliai kelyje būna ilgą laiką, perėjimas prie elektromobilių vyksta labai lėtai. Kai kurie tyrimai numato santykinai nedidelį išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą per ateinantį dešimtmetį dėl elektrinių transporto priemonių naudojimo. Ir net jei iš elektromobilio išmetimo vamzdžio nieko žalingo neišsiskiria, automobilio stabdžių ir padangų susidėvėjimas vis tiek sukuria toksiškas dulkes ir mikroplastiko taršą. Kad ir kaip būtų varomas automobilis, ar galima efektyviai panaudoti išteklius ir erdvę, kad iki 95 % tos energijos būtų galima perkelti ant pačios transporto priemonės, o ne keleivių ir prekių?

COVID-19: praleista galimybė?

Tyrime vertinamos mobilumo mieste naujovės ir eksperimentai, įdiegti prieš paskelbiant pandemiją. Reaguojant į COVID-19, kelionių įpročiai (bent jau pradžioje) dramatiškai pasikeitė. Tačiau po to, kai 2020 m. pavasarį labai sumažėjo automobilių skaičius gatvėse, kelių naudojimas ir su tuo susijęs klimato taršos lygis vėl pasiekė beveik priešpandeminį lygį. Ir iš tiesų, nors Švedijoje naudojimasis viešuoju transportu per pirmuosius pandemijos metus sumažėjo maždaug 42 %, kelionės automobiliais per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 7 %, todėl bendras naudojimasis automobiliais išaugo.

Nors nusistovėjusius įpročius, tokius kaip važinėjimas automobiliu, sunku pakeisti, sukrėtimo laikas gali būti veiksmingas momentas pakeisti judėjimo elgesį – iš dalies todėl, kad žmonės, priversti išbandyti naują įprotį, gali pastebėti, kad tai turi netikėtų pranašumų. Tačiau, kad toks elgesys išsilaikytų, reikia keisti ir fizinę miestų infrastruktūrą. 

Deja, nors Europos miestai, kurie pandemijos metu papildė dviračių juostų kiekį ir padidino važiavimo dviračiais skaičių stulbinančiais 11–48 %, tačiau dabar vėl grįžtame į automobilius orientuotus miestus, nes dviračių juostas vėl išstumia papildomos automobilių juostos ir stovėjimo vietos bei vietos pėstiesiems.

Vertinant apskritai, galimybės suderinti pandemijos valdymo priemones su klimato tikslais iš esmės buvo iššvaistytos. Tikėtina, kad mažiau nei 20 % vyriausybių išlaidų pasaulinės pandemijos priemonėms tuo pačiu prisidės sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. O tai yra mažai.

Tai, kokiu mastu darbuotojai vėl važiuoja į savo biurus, yra dar vienas svarbus klausimas, lemiantis būsimą automobilių naudojimą miestuose. Apgalvota kelionių politika, skirta sumažinti nereikalingas keliones, ir galimybės toli esantiems dalyviams visapusiškai dalyvauti susitikimuose ir konferencijose skaitmeniniu būdu, gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki 94 % ir taip pat sutaupyti daugybę laiko. 

Nustatyta, kad tie, kurie dirba nuotoliniu būdu tris ar daugiau dienų per savaitę, keliauja mažiau nei jų bendraamžiai. Tačiau ilgos kelionės automobiliu gali greitai panaikinti tokį išmetamųjų teršalų kiekio išvengimą, todėl gyvenimas šalia darbo vis tiek yra geriausias pasirinkimas.

Nėra „sidabrinės kulkos“ sprendimo

Tyrimas aiškus: siekiant pagerinti sveikatos rezultatus, pasiekti klimato tikslus ir sukurti miestus, kuriuose gera gyventi, automobilių naudojimo mažinimas turėtų būti skubus prioritetas. 

Tačiau daugelis JAV ir Europos vyriausybių ir toliau labai subsidijuoja vairavimą, derindamos paskatas, tokias kaip subsidijos iškastinio kuro gamybai, mokesčių lengvatos važiuojant į darbą ir atgal automobiliu ir paskatos įmonės automobiliams, kurios dar labiau skatina važiuoti individualiomis transporto priemonėmis. Iš esmės dėl tokių priemonių atlyginama teršėjams, o visuomenė patiria socialinių išlaidų.

Miestų vadovai disponuoja įvairesnėmis politikos priemonėmis, nei kai kurie gali suvokti – nuo ​​ekonominių priemonių, tokių kaip mokesčiai ir subsidijos, iki elgsenos priemonių, tokių kaip grįžtamojo ryšio teikimas, lyginant asmenų sprendimus dėl kelionių su jų bendraamžiais. Šis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 75 % miesto naujovių, kurios sėkmingai sumažino automobilių naudojimą, vadovavo vietos miesto valdžiai, ypač toms, kurios pasirodė veiksmingiausios, pvz., mokesčiai už spūstis, automobilių statymą, eismo kontrolė ir riboto eismo zonos.

Tačiau svarbi tyrimo įžvalga yra ta, kad siaura politika neatrodo tokia efektyvi – nėra „sidabrinės kulkos“ sprendimo. Sėkmingiausi miestai paprastai derina keletą skirtingų politikos priemonių, įskaitant „saldainius“, skatinančius tvaresnius kelionių pasirinkimus, ir „lazdas“, kurios apmokestina arba riboja vairavimą ir automobilių stovėjimą.

Taigi čia yra 12 geriausių būdų sumažinti automobilių naudojimą miestuose:

Tęsinys kitame puslapyje

Komentarai (54)