Į Lietuvą iš Dakaro sugrįžęs Benediktas Vanagas prisiminė savo pirmąjį startą: Vytį vežiausi, nes buvo gražus

Puikus darbas - geros varžybos. Visgi jam, manau, maišo jo EGO - beatodairiškai lėkti akis išdegus. Ko pasekoje nepastebi mažos duobės ar akmens ir viskas baigiasi avarija arba ligonine. Pvz.: Praeitose varžybose, vienas motociklininkas varžėsi su skaudančia ranka, nes ankstesnėse varžybose ją susilaužė. Todėl šiose varžybose išsikėlė tikslą pabaigti varžybas kaip entuziastas. Deja dėka savo patirties jis važiavo pakankamai greitai, o dėl atsargumo - nedarė klaidų ir laimėjo varžybas. Vanagui reiktų daryti tą patį, nes jo labai agresyvus važiavimas tiesiog stumia į neviltį - tu negali nugalėti gamtos dėsnių jėga. Turi išmokti jais naudotis ir jiems PAKLUSTI.

Vandenie, suvaldęs savo ego grįžtum į Būtį ir ne tik nedalyvautum lenktynėse, bet ir nerašinėtum komentarų t.lt.

O tu savo būtyje apskritai neturi ką pasiūlyti ir siūlai to nedaryti kitiems. Gal pavydas? Paimk Žalą ir kitus naujokus. Jie sąlyginai mažiau patyrę, bet jau ne pirmas Dakaras kai rodo žymiai geresnius rezultatus, nes jie tiesiog atsargesni. Pažiūrėk video kaip važiuoja Vanagas. Jis kaip pamišęs. Užtektų bent truputį energijos įdėti į saugumą ir manau rezultatas būtų kitas, o dabar kaip avarija, taip avarija.

Tai kur prapuolei? Suvaldei savo būtį ir nusprendei neberašyti ar pasiklydai būtyje? Kas ten vyksta tavo fronte?

Ar nepagalvojai, kad kai kuriems lenktynininkams procesas pagal juos yra svarbiau, negu rezultatas? Jei važiuotų atsargiau, paimtų aukštesnę vietą, bet gal turėtų dvigubai mažiau smagumo? Gal leiskime pasauliui būti tokiu, koks jis yra, o ne aiškinti, koks, Tavo nuomone, jis turėtų būti? Tau juk nepatinka, kai čia kažkoks atsitiktinis komentatorius aiškina Tau, kaip turi komentuoti?

- "Procesas" svarbiau laisvalaikiu, o varžybose "procesas" tolygu pralaimėjimui; - Mano mintis buvo ta, kad Vanago rezultatai kuo toliau tuo prastesni. Jau dabar jis skundžiasi rėmėjų trūkumu, yra jaunesnių sįkmingų konkurentų, tad jeigu jis nieko nekeis - jo karjeros laukia saulėlydis; - Aš bandžiau atkreipti dėmesį kodėl jam nesiseka ir nuomonei pagrįsti pateikiau argumentus. Ir tikrai nesu taip giliai pasinėręs į Būtį kaip tu, aš tiesiog vadovaujuosi elementaria logika ir standartinėmis psichologijos žiniomis. Siūlyčiau ir tau savo būtyje suvaldyti emocijas ir įjungti šaltą protą; - Mokykloje, konfliktinėse situacijose sakydavo - mažink energiją arba pristabdyk ego ir viskas atrodys kitaip; - Man įstrigo vienas video kaip Vanagas važiuoja dakare: "kelias veda į kalvą, kur dideli akmenys, tarp jų gan nemažas tarpas, o už jo kelias toliau. Du jo varžovai leidžiasi žemyn į tą tarpa, kad apvažiuoti kliūtį. VAnagas privažiavo prie tarpo, pasižvalgė, tuomet apsisuko ir įsibėgėjęs peršoko tarpą taip aplenkdamas du varžovus. Taip šį kartą efektingai pasisekė, bet va būtent dėl tokio rizikavimo jam ir nesiseka laimėti prizinių vietų; - Aš abejoju, kad jis varžybose dalyvauja tik dėl malonumo; - Jeigu jis nieko nekeis savo strategijoje, jo karjera baigsis be jokių medalių;

Suprantu Tave kaip sirgalių. Bet bet kokioj veikloj mėgautis procesu yra pats svarbiausias dalykas, svarbesnis net už rezultatą. Tik taip galima būti išskirtiniu. Net jei ir nevisada pavyksta, kaip planuota. Vanagas rizikuodamas yra ypatingas, ir man gražu tokią riziką stebėti.

Isiterpsiu... Imho Vanagas nera (labai) geras lenktynininkas, bet jis idomus tuo, kad pirmasis is lietuviu sugebejo startuot su tikrai auksto lygio technika, kas jam leido demonstruot salyginai gerus rezultatus. Kai Zala persedo i mini, pasimate, kad kaip lenktynininkas, Zala yra tikrai geresnis uz Vanaga, o manau, kad ir Juknevicius, pasodintas prie tokio lygio technikos, kaip pas Zala/Vanaga, rezultatus demonstruotu geresnius, nei kad Vanagas. Bet kokiu atveju, Visi trys jie yra idomus, nes jiems Dakaras yra kur kas sudetingesnis issukis, nei kad tokiems lenktynininkams, kaip Baciuska, kurie, principe, gali tiesiog fokusuotis i pagrindini darba - lenktyniavima. Jokiu budu nenuvertinu Baciuskos, nes tik savo neeiliniu gabumu deka jis yra ten, kur yra, ir gali fokusuotis i tai, kad daryt moka geriausai - lenktyniaut. Manau, kad Zala yra geroj pozicijoj nepaisant siu metu nesekmes. Jeigu kitais metais pavyks issprest siemetines problemas, kuriuos, bent jau is sono, atrodo vaikiskos, Zala turi viska, ko reikia buti top10 ar net top5, o Vanagas, kaip turbut ir Juknevicius, savo pika jau praejo.