Automobilių stovėjimo aikštelės miestuose užima didžiulius plotus. Miesto jos nepuošia, bet galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos energetikos transformacijos.

Įprastai stovėjimo aikštelės atrodo niūriai ir nepatraukliai. Miestuose jos paprastai skirtos atlikti tik vieną funkciją ir retai kada būna pritaikomos kam nors daugiau. Be to, karštomis ir saulėtomis dienomis automobilių stovėjimo aikštelės itin įkaista ir reikšmingai prisideda prie miestams būdingo „karščio salų“ efekto. Taigi, kodėl automobilių stovėjimo aikštelių neišnaudojus kitoms funkcijoms? Suderinus esamą infrastruktūrą su saulės energetika gali laimėti ir gyventojai, ir verslininkai. Įrengiant pastoges automobiliams su integruotais saulės moduliais taupomas plotas, gaminama pigi elektros energija ir išnaudojamos laisvos miesto tinklų galios, o vairuotojai gauna pavėsį ir apsaugą nuo lietaus ar sniego.

Miestai yra patys didžiausi elektros energijos vartotojai. Kaip vienus didžiausių vartotojų būtų galima išskirti didžiulius biurų pastatus ir prekybos centrus, turinčius milžiniškas automobilių stovėjimo aikšteles. Elektros gamyba ir vartojimas vietoje reikštų efektyvesnį ir pigesnį jos vartojimą. Be to, elektros tinklai šalia didžiųjų miestų turi itin daug neišnaudotos galios – vien aplink Vilnių yra keli šimtai megavatų laisvos galios saulės energetikai. Dengiant stovėjimo aikšteles saulės moduliais būtų efektyviau išnaudojami esami tinklai ir reiktų mažiau naujų investicijų.

Ant stoginių įrengtos saulės elektrinės saulėtu ir šiltu oru suteikia vairuotojų automobiliams pavėsį, gali sumažinti oro kondicionierių poreikį, o žiemą saugo nuo lietaus ir sniego. Įrengus saulės modulius sumažinamas ir „šilumos salos“ efektas, nes sugerta šiluma panaudojama energijos gamybai ir tiek nekaitina aplinkos. Virš stovėjimo aikštelių įrengtos saulės elektrinės suteiktų galimybę aprūpinti šalia esančius pastatus ir plėtoti elektromobilių įkrovimo stoteles. Augant elektromobilių naudojimui Lietuvoje, įkrovimo paslaugą siūlančios automobilių stovėjimo aikštelės įgauna pranašumą prieš to nesiūlančias, taip pat užtikrina pajamų srautą jų valdytojams.

Dalis ES šalių, pvz., Prancūzija ir Vokietija, jau ėmėsi išnaudoti saulės energetikos potencialą, susijusį su automobilių stovėjimo aikštelėmis. Prancūzijoje atsirado įpareigojimas nuo 2024 m. liepos mėn. bent 50 % visų naujų daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelių ploto uždengti, kad būtų vystoma saulės energetika. Tame pačiame įstatyme numatyta, kad iki 2026 m. visų stovėjimo aikštelių, didesnių nei 400 vietų, o iki 2028 m. visų, didesnių nei 80 vietų, 50 % ploto privalo būti uždengta saulės moduliais. Tuo metu Vokietijos Badeno-Viurtembergo regione jau nuo šių metų galioja reikalavimas uždengti visas naujas automobilių stovėjimo aikšteles, turinčias bent 35 vietas.

Šiuo metu didžiausia pasaulyje automobilių stovėjimo aikštelė uždengta saulės elektrinėmis yra Nyderlanduose. 15 tūkstančių vietų aikštelę dengia net 35 MW galios saulės moduliai. Kita itin didelė saulės elektrinė – šalia Paryžiaus „Disneilendo“ pramogų parko esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje prie Vilniaus “Akropolio” saulės moduliais uždengus ten esančias maždaug 3 tūkstančių vietų, būtų galima aprūpinti virš tūkstančio namų ūkių. Ir mažesnės saulės elektrinės gali pasitarnauti – kitų šalių patirtis rodo, kad 50-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelė gali aprūpinti nemažą dalį vidutinio dydžio parduotuvės elektros energijos poreikio.

Tuo metu Lietuvoje tokių reikalavimų automobilių stovėjimo aikštelėms nėra, tačiau atsiranda pavienių iniciatyvų. Keliose Vilniaus vietose jau galima pamatyti stogines su saulės moduliais, o rinkoje tikrai yra iš ko rinktis. Deja, didesnių automobilių stovėjimo aikštelių uždengtų plotų Lietuvoje dar nėra. Pirmąją tokią planuoja Neringos savivaldybė. Dviejų lygių automobilių saugykla galės talpinti apie 600 lengvųjų automobilių ir 18 autobusų ir bus uždengta saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos tiek elektros energijos, jog patenkintų 70 km savivaldybės gatvių metinio apšvietimo poreikio.

Prieš dešimtmetį buvo itin daug diskusijų, ar verta nustatyti prievolę aukštesnės nei B klasės energetinį pastatų efektyvumą. Pasiteisinimai buvo įvairūs – brangu, neatsipirks, neefektyvu ir kt. Laikas parodė, kad turėti naujus A++ energetinio efektyvumo klasės pastatus yra puiki investicija, leidžianti sutaupyti dideles pinigų sumas ir padėti Lietuvai mažinti energetinę priklausomybę. Kitą žingsnį turėtų žengti Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija – suvienyti jėgas ir nustatyti reikalavimus išnaudoti automobilių stovėjimo aikšteles Lietuvos energetikos transformacijai. Tai paspartins energetinę transformaciją, o didžiuliai plotai automobilių stovėjimo aikštelių prisidės siekiant klimatui neutralios Lietuvos.

Komentarai ()