Praktiškas, našus ir taupus. Ilgą laiką būtent taip lakoniškai buvo apibūdinami nedideli dyzeliniai automobiliai, kurie patenkindavo daugybės įvairiausių šeimų poreikius ir nedraskydavo kišenių grėsmingomis sąskaitomis už degalus. Šiandien, Europai vis sparčiau pratinantis prie griežtėjančių ekologijos reikalavimų, o gyventojams vis labiau spiečiantis patogesnį gyvenimą žadančiuose didmiesčiuose, keičiasi ir lūkesčiai dėl automobilių.

Taršūs dyzeliai vis aršiau ujami iš miestų, transporto priemonės sparčiai elektrifikuojamos, visuose segmentuose dominuoja krosoveriai, o net mažiausiuose iš jų galima aptikti vis daugiau komforto, saugumo ir patogumo įrangos.

Numatė iš anksto

Dalis gamintojų šią tendenciją, regis, numatė iš anksto. Pavyzdžiui, „Kia Niro“ buvo vienas pirmųjų modelių rinkoje, kurį gamintojas nuo pat pradžių pristatė kaip visiškai elektrinį arba elektrifikuotą (dyzelinių jėgainių nebuvo siūloma) nuosaikiai įkainotą krosoverį nedidelėms šeimoms ar verslo organizacijoms.

Būtent tarp šių segmentų tokia kombinacija pelnė nemenką populiarumą, todėl nenuostabu, kad ir daugiau SUV gamintojų ėmė siūlyti panašius automobilius. „DataCenter“ duomenimis, vien Baltijos šalyse miesto visureigių pardavimas 2022 metais sudarė 53 proc. visos rinkos.

Štai „Peugeot“ pradėjo gaminti miesto visureigį 3008 tiek su tradiciniais vidaus degimo varikliais, tiek su įkraunamojo hibrido versijomis. Panašiu keliu žengė „Opel“ su visiškai elektriniu „Mokka-e“ modeliu, prie jų prisijungė ir „Ford“ su tradicine bei iš tinklo įkraunama hibridine „Kuga“ versija ir, žinoma, „Toyota“ su abiem RAV4 hibridais.

Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako tiesiogiai hibridinio krosoverio su dyzeline transporto priemone nelygintų, nes vienų privalumai atsiskleidžia mieste, kitų – užmiestyje. Anot žurnalisto, dyzelinių automobilių ekonomiškumas geriausiai pasireiškia ilgose kelionėse, o hibridiniai modeliai tiesiog švyti važinėjant mieste.

„Jeigu kalbame apie nedidelius šeimos krosoverius, galėčiau lažintis, kad 80 procentų laiko jais važinėjama mieste. Taigi hibridinė pavara šio tipo automobiliuose, atrodo, turėtų būti nauja norma. Perpratus šios galios sistemos veikimo principus, įmanoma pasiekti tikrai labai gerų ekonomiškumo rezultatų, o ir tinkamai veikianti tokia pavara važiavimą miesto režimu padaro gerokai komfortiškesnį – labiausiai dėl pajudėjimo iš vietos elektriniu režimu“, – pažymi specialistas.

Iškalbingi skaičiai

Vertinant nedidelių hibridinių krosoverių ekonomiškumą, daug ką paaiškina skaičiai. Štai „Kia Niro“ hibrido vidutinės degalų sąnaudos sudaro 4,41 litro benzino 100 km (pagal WLTP metodiką). Naujausio hibridinio „Toyota C-HR“ modelio sąnaudos siekia nuo 4,7 litro, o „Honda HR-V“ – nuo 5,4 litro.

Tokie skaičiai gaunami neaukojant galios parametrų. Pavyzdžiui, „Niro“ modelyje sumontuotas 1,6 litro darbinio tūrio benzininis variklis, nedidelis 42 kW galios elektros motoras ir 1,32 kWh talpos ličio jonų polimerų baterija, kurioje energija kaupiama lėtėjant ar stabdant.

Ši sistema leidžia pasiekti 139 AG ir išvystyti 265 Nm sukimo momentą. Iš kitų hibridų korėjiečių modelis išsiskiria tuo, kad jame montuojama tradicinė 6 laipsnių dviejų sankabų automatinė pavarų dėžė, o ne kintamo perdavimo laipsnio transmisija, dar kitaip vadinama variatoriumi.

J. Lengvino pastebėjimu, dar vienas ryškus privalumas tas, kad įprastas hibridas nereikalauja keisti įpročių – užtenka automobilio baką papildyti degalinėje ir tiesiog važiuoti.

„Galima nė nesistengti perprasti hibridinės pavaros veikimo principo, mat naujausios transporto priemonės dažniausiai yra taip suprogramuotos, kad visi agregatai tarpusavyje veiktų efektyviausiu režimu“, – sako apžvalgininkas.

Tvaresni automobiliai

Kaip ir galima tikėtis iš šiuolaikinių gamintojų, modernūs šeimyniniai elektrifikuoti krosoveriai neišvengiamai tampa tvaresni ir platesniame kontekste. Salonuose vis dažniau naudojamos perdirbtos arba iš atsinaujinančių šaltinių sukurtos medžiagos, o tai svarbu daugybei planetos ateitimi besirūpinančių vairuotojų.

Pavyzdžiui, minėto „Niro“ modelio apdailai panaudota medžiaga iš perdirbtų tapetų, o sėdynės apmuštos audiniu iš eukaliptų lapų. „Subaru Crosstek“, „Hyundai Tucson“ ar „Honda CR-V“ modelių sėdynėms sukurti taip pat pasitelktos perdirbtos medžiagos.

Anot J. Lengvino, renkantis šeimos transporto priemonę, būtina įvertinti savo kelionių įpročius bei automobilio tinkamumą: kokios bagažo talpos jums reikia, ar didelę reikšmę turi galinių sėdynių patogumas ar erdvumas, galbūt esate melomanas ir ypatingą dėmesį teikiate garso atkūrimo kokybei, ar svarbu keturi varantieji ratai, o gal tas poreikis yra labiau iliuzija.

Net iš pažiūros panašaus dydžio šiuolaikinių krosoverių bagažinių talpa gali nemenkai skirtis, tad tuo verta pasidomėti iš anksto. Štai „Toyota C-HR“ bagažinėje telpa 388 litrai daiktų, „Lexus UX“ – 401 litras, „Honda HR-V“ talpa tėra 335 litrai, o „Kia Niro“ modelio – 451 litras.

„Tuomet, žinoma, kriterijų sąraše paryškintomis raidėmis įrašyta ir kaina. Ir čia noriu atkreipti dėmesį, kad reikėtų atsisakyti visų sklandančių mitų apie skirtingus automobilių gamintojus. Išvardinkite dešimt mitų, kilusių prieš porą dešimtmečių, ir 9 iš jų bus klaidingi. Rinkitės automobilį atvira širdimi: ar tai bus senasis vokiečių gamintojas, ar gerokai jaunesnis korėjiečių – visi jie turi labai gerų modelių“, – apibendrina apžvalgininkas.

Komentarai (1)