Naujas mokslininkų išradimas žada pakeisti vairavimo įpročius – pavojingą nuovargį išduoda tam tikri judesiai ()
ES mokslininkai kuria pažangias technologijas, leidžiančias pastebėti ankstyvuosius nuovargio požymius ir nepastovų prie vairo sėdinčių žmonių elgesį.
© pixabay (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/driving-transportation-car-uber-6760994/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai Carlo Polidori vairuoja ir pradeda trinti kaklą, jis žino, kad tikriausiai laikas daryti pertrauką. Šis veiksmas yra ženklas, kad vairuotojas pavargęs.
Polidori, kuris yra Italijos kelių eismo saugumo specialistų asociacijos prezidentas, dešimtmečius vairavo nežinodamas apie savo įprotį. Jį jis pastebėjo 2022 m. prisijungęs prie ES projekto, kurio tikslas – sukurti pažangų elektroninį prietaisą, galintį patikrinti, kaip žmonės vairuoja.
Mieguistumo požymiai
„Anksčiau neturėjau supratimo, kad tai yra nuovargio rodiklis“, – sakė A. Polidori, kurio atstovaujama asociacija, dar žinoma kaip AIPSS, propaguoja geriausią praktiką kelių eismo saugumo srityje.
AIPSS yra ES finansuojamo mokslinių tyrimų projekto, kurio tikslas – sukurti geresnę vairuotojų protinio ir fizinio nuovargio nustatymo priemonę, dalis. Projektas, pavadintas FITDRIVE, truks trejus su puse metų iki 2025 m. vasario pabaigos.
FITDRIVE komanda, kuriai vadovauja ITCL technologijų centras Ispanijoje, kuria į automobilio programinę įrangą integruotą technologiją, kuri siųs vairuotojams pritaikytus įspėjimus, kai jie turėtų daugiau dėmesio skirti keliui ar net padaryti pertrauką.
„Stebime fiziologinę vairuotojo būklę, – sakė Polidori. – Vertiname, ar vairuotojas gali vairuoti, ir imamės veiksmų, kai jis to daryti negali.“
|
Nors esama technologija gali siųsti įspėjimus, kai žmonės nukrypsta nuo eismo juostos arba važiuoja netaisyklingai, dažniausiai tai yra įmontuota programinė įranga, kuri nėra pritaikyta kiekvienam vairuotojui.
Bandymai keliuose
Europos kelių eismo saugumo stebėjimo centro 2021 m. ataskaitoje teigiama, kad vairuotojų nuovargis yra 15–20 proc. sunkių eismo įvykių priežastis.
Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. ES eismo įvykiuose žuvo apie 20 400 žmonių. Nors šis skaičius, palyginti su 2022 m., 1 proc. sumažėjo, Komisija teigia, kad per mažai ES šalių yra pasirengusios pasiekti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.
FITDRIVE yra vienas iš daugelio ES projektų, kuriais ieškoma būdų sumažinti žuvusiųjų Europos keliuose skaičių. Tyrėjai mano, kad naudojant tinkamas technologijas galima paskatinti žmones vairuoti saugiau.
Tyrimų uždavinys prasideda nuo pagrindinio dalyko – nustatyti, kada tiksliai vairuotojas pavargsta.
FITDRIVE komanda šiuos duomenis renka atlikdama bandymus su savanorių grupėmis.
Iki šiol savanoriai vairavo automobilio imitatorių ir važinėjo uždarose Italijos ir Ispanijos trasose įvairiomis oro sąlygomis. Tokie bandymai buvo atlikti 2023 m. Iki projekto pabaigos planuojama atlikti realius bandymus Airijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
Per pirmuosius du bandymus surinkta informacija buvo gauta iš vairuotojų veidus stebinčių kamerų ir smegenų bangų stebėjimo ausinių.
Duomenys bus naudojami algoritmui, kuris kartu su elektronine apyranke galės nustatyti, kada vairuotojas pavargsta. Apyrankė stebės tokius dalykus kaip širdies ritmas, rankų judesiai ir prakaitavimas, kad užfiksuotų, kada vairuotojas pavargsta.
Algoritmas nuolat mokysis ir prisitaikys prie kiekvieno vairuotojo.
Sistema tobulėja nuolat rinkdama duomenis, kad susidarytų kiekvieno vairuotojo vaizdą ir įvertintų riziką konkretaus vairavimo seanso metu. Taip ji gali nustatyti tam tikrus nuovargio požymius, pvz., kai Polidori paliečia savo kaklą.
„Tai didelis skirtumas nuo esamų nuovargio nustatymo sistemų, – sakė jis. – Ši sistema pritaikoma kiekvienam vairuotojui. Ji gali juos informuoti apie problemas anksčiau, nei jie patys tai supranta.“
Sistemos atnaujinimas
Dabartinės technologijos, kuriomis galima atpažinti, kada asmuo vairuoja netaisyklingai arba išvažiuoja iš eismo juostos, pagrįstos bandymais, atliktais su dideliu skaičiumi savanorių, ir jos pagrįstos vienu visiems vairuotojams pritaikytu algoritmu.
Kadangi kiekvieno žmogaus vairavimo stilius skiriasi, šie metodai ne visada yra pakankamai tikslūs.
Projekte dalyvauja 10 partnerių iš septynių šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Švediją. Tarp dalyvių yra Ispanijos bendrovė „Advanticsys“, kuri specializuojasi jutiklių ir programinės įrangos srityje, ir Europos vairavimo mokyklų asociacija.
FITDRIVE technologija gali būti naudinga net savaeigiuose automobiliuose, kuriais važiuojantys keleiviai netolimoje ateityje turės prižiūrėti operacijas ir būti pasirengę prireikus perimti valdymą.
Tam automobilyje esantis asmuo svarbiausiais momentais turi būti budrus, o ne miegoti ar skaityti. Tokia sistema, kaip FITDRIVE, galėtų būti naudojama savaeigiuose automobiliuose, kad būtų galima stebėti juose esančius žmones ir tikrinti, ar jie yra pakankamai budrūs, kad galėtų imtis veiksmų.
Saugesnis vežimas
Padėti užtikrinti, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai išliktų budrūs prie vairo, buvo kito ES finansuojamo projekto tikslas.
Projektas, pavadintasi-DREAMS, baigėsi 2023 m. balandį, praėjus ketveriems metams, ir buvo sugalvotas būdas, kaip pranešti sunkvežimių vairuotojams, kai jie pradeda važiuoti nesaugiai. 2020 m. sunkiasvorės transporto priemonės sukėlė 14 proc. visų mirtinų eismo įvykių ES.
Projekte dalyvavo 13 partnerių iš aštuonių šalių, įskaitant Austriją, Belgiją, Graikiją, Nyderlandus ir Slovėniją. Jo metu penkių šalių vietovėse buvo atlikti 600 vairuotojų testai.
Naudodama transporto priemonių, vairuotojo ir aplinkos duomenis, projekto komanda sukūrė statistinį rodiklį, pagal kurį nustato, kada vairuotojas kontroliuoja situaciją, o jei nekontroliuoja, išmaniojo telefono programėle išsiunčia asmeniui garsinį įspėjimą.
Kai asmuo važiuodavo per arti priekyje važiuojančios transporto priemonės, ypač šlapiu keliu, būdavo siunčiamas signalas.
Programėlė taip pat gali mokyti vairuotojus, kaip geriau elgtis. Projekto metu bandomiesiems vairuotojams buvo skiriami taškai, atsižvelgiant į tai, kaip gerai jie vairavo.
„Garso signalai pagerino bandomųjų vairuotojų vairavimo kokybę, – sakė i-DREAMS vadovavęs Tomas Brijsas, Haselto universiteto Eismo inžinerijos fakulteto (Belgija) profesorius. – Tų vairuotojų, kurie buvo mokomi naudojant programėlę, vairavimo kokybė dar labiau pagerėjo.“
Draudimo garantija
Šią programą jau naudoja kai kurios įmonės.
Pavyzdžiui, viena draudimo bendrovė naudoja programą savo apdraustiems sunkvežimių vairuotojams, ypač vežėjams, kurių prasta reputacija, stebėti, teigia Brijsas.
Kai kurios įmonės, ypač tos, kuriose nelaimingų atsitikimų skaičius yra didesnis nei vidutinis, turi mažiau galimybių įperkamai apsidrausti.
Naudodamiesi i-DREAMS programa tokie vežėjai gali gauti draudimą, jei programa naudojasi visi jų vairuotojai.
Ateityje automobilių gamintojai taip pat gali naudoti šią technologiją tikrindami, ar vairuotojai, naudojantys pastovaus greičio palaikymo sistemą, iš tiesų yra atidūs, ypač pavojingomis sąlygomis.
„Turime paskatinti vairuotoją vairuoti saugiau, ypač dabar, kai automobiliai tampa iš dalies autonominiai“, – sakė Brijsas.
Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
