PHEV, MHEV, HEV ir EV. Kaip išsirinkti geriausią elektromobilį ()
Skirtingos galios sistemos viename automobilyje: ką rinktis ir kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuolaikinėje naujų automobilių rinkoje – ne tik ypač didelis įvairiausių modelių pasirinkimas, bet ir gausi skirtingų kėbulų ar skirtingų pavarų tipų pasiūla. Su jais siejami akronimai neįsigilinusiems vartotojams kartais net gali sukelti painiavą. PHEV, MHEV, HEV, EV – šie trumpiniai apibūdina skirtingas elektrifikuotas galios sistemas, tačiau automobiliais smarkiai nesidomintiems žmonėms ne išsyk atskleidžia, kokios savybės slepiasi po šiomis raidėmis.
Nuo scenos nužengti dar neketina ir tradiciniai benzininiai bei dyzeliniai varikliai, tačiau alternatyviosios pavaros pamažu perims vis didesnę rinkos dalį. Tad kaip nepasiklysti šiame informacijos lauke ir suprasti, kas yra kas? Vartotojams dar svarbiau – kada ir kokią galios sistemą geriau rinktis?
Elektromobilių galimybės didėja
Pradėti verta nuo elektromobilių, nes jų Lietuvos gatvėse nuosekliai daugėja. Jų angliškasis trumpinys – EV (Electric vehicle) reiškia elektrinę transporto priemonę. Neretai aptinkamas akronimas BEV (Battery electric vehicle) iš esmės reiškia tą patį, tik juo pabrėžtinai pažymima, jog automobilis varomas vien baterijoje sukaupta elektros energija ir neturi jokių kitų galios šaltinių.
|
Automobilių apžvalgininkas, „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis sako, kad šiandien elektromobilių pasiūla yra ganėtinai plati. Jie gali būti įvairių kėbulo tipų, turėti skirtingo galingumo elektros motorus ir skirtingos talpos baterijas, paprastai leidžiančias realiomis sąlygomis nuvažiuoti nuo 200 iki 500 kilometrų.
Nerimaujančius dėl nuvažiuojamo atstumo dar labiau nuraminti gali neseniai pristatytų naujausių modelių charakteristikos. Pavyzdžiui, ką tik debiutavę naujos kartos SUV segmento modeliai „Audi Q6 e-tron“ ar „Opel Grandland“ su 100 kWh talpos baterijomis, gamintojų duomenimis, viena įkrova galės įveikti atitinkamai iki 625 ir iki 700 km (pagal pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūrą, angl. Worldwide Harmonised Light Vehicles Test Procedure, WLTP).
„Kitaip sakant, jau yra elektromobilių, kurių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas labai panašus į benzininių analogų. Jeigu turite patogias įkrovimo sąlygas (namuose ar darbe, kur jūsų elektromobilis stovi nenaudojamas), daugybe aspektų, tarp jų – ir ekonominiu, tai gali būti pasiteisinantis pasirinkimas“, – komentuoja žurnalistas.
Dalis gamintojų siūlo savo gaminius su kone visų tipų galios sistemomis: tiek hibridinėmis, tiek sudarytomis vien iš benzininių ar dyzelinių variklių, tiek elektrinėmis. Tad vairuotojai gali išmėginti vieną modelį ir išsirinkti tinkamiausią pavarą.
Vienas tokių pavyzdžių yra populiaraus kompaktinių automobilių segmento modelis „Opel Astra“. Jo elektrinė 156 AG galios pavara kartu su 54 kWh baterija leidžia viena įkrova įveikti iki 412 kilometrų. Taip pat galima rinktis dalinę hibridinę, iš tinklo įkraunamą hibridinę galios sistemas ar tiesiog benzininį arba dyzelinį variklius.
Universalus variantas
Bene sparčiausiai rinkoje diegiamos įvairios hibridinės pavaros, kuriose vidaus degimo varikliai skirtingomis formomis derinami su elektros pavara. Dominuoja trijų tipų hibridiniai automobiliai: švelnieji arba daliniai hibridai (angl. Mild Hybrid Electric Vehicle, MHEV), tradiciniai hibridai (angl. Hybrid Electric Vehicle, HEV) bei iš tinklo įkraunami hibridai (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicle, PHEV).
Pastaruosiuose dažniausiai montuojamos keliolikos kilovatvalandžių talpos baterijos, kurios vien elektros režimu, smarkiai netaupant, leidžia nukeliauti bent 30–60 kilometrų. Štai minėtas „Astra“ hečbekas ar universalas gali turėti iš tinklo įkraunamą 225 AG arba 180 AG hibridinę pavarą. Joje montuojamas 12,4 kWh talpos akumuliatorius leidžia vien elektros energija nukakti iki 65 km, tad tokio atstumo pakanka didžiajai daliai kasdienių kelionių mieste.
Išnaudojus elektros energiją, galima be rūpesčių tęsti kelionę naudojant benzininį variklį, nes automobilio bake gale teliūškuoti iki 42 litrų benzino. Naudojant sieninį 7,4 kW įkroviklį, baterija visiškai įkraunama per 2 val.
E. Babelis pažymi, kad visų tipų hibridinės pavaros daugiausia naudos suteikia važinėjant miestuose. O iš tinklo įkraunama pavara suteikia papildomos galios užmiestyje, nes joje montuojami galingesni nei kituose hibriduose elektros motorai sukuria didesnį papildomą sukimo momentą.
„Tiesa, pasibaigus elektros energijai dėl didesnio svorio degalų sąnaudos pastebimai paauga, tačiau tie, kas daugiausia kilometrų susuka miestuose, gali kone be pertrūkio važinėti elektros režimu. Tai iš dalies lemia ir faktas, kad nedidelės šių hibridų baterijos greitai įkraunamos“, – paaiškina žinovas.
Taupieji hibridai
Dalinio ar švelniojo hibrido sistemas paprastai sudaro vidaus degimo variklis, sujungtas diržu su 48 V elektros sistema: starteriu-generatoriumi ar mažyčiu elektros motoru ir nedideliu akumuliatoriumi. Įvairių gamintojų duomenimis, ši sistema leidžia sutaupyti maždaug iki 0,8 litro degalų šimtui kilometrų, tačiau yra išties naudinga pajudant.
Pavyzdžiui, „Opel Astra“ naudojama 136 AG dalinio hibrido technologija, kuri apima 1,2 litro benzininį variklį ir automatinėje 6 laipsnių dviejų sankabų pavarų dėžėje integruotą elektrinę sistemą, leidžia automobiliui pasiekti 4,9 litro benzino vidutines sąnaudas. Tik su 1,2 litro benzininiu 130 AG varikliu automobilis suvartoja 5,5 litro degalų.
„Tokioje sistemoje ratus suka vien vidaus degimo variklis, bet jis gauna nedidelę elektrinę pagalbą, kai pasiekiamos didesnės apkrovos – pajudant iš vietos, lenkiant ir panašiose situacijose“, – paaiškina žinovas.
Tradiciniai hibridiniai, arba kitaip HEV modeliai, dažniausiai išsiskiria degalų naudojimo taupumu ir saikinga CO2 emisija. Juose paprastai montuojamos nedidelės, iki 2 kWh talpos siekiančios baterijos, kuriose kaupiama stabdant regeneruojama energija. Ji suteikia didesnį galios impulsą ir pastebimai didesnę pagalbą vidaus degimo varikliui pajudant ar įsibėgėjant.
„Toyota“ hibridiniai modeliai, kaip antai „Corolla“ ar „Yaris“, kurių hibridinės sistemos apima 1,5 ar 1,8 litro benzininius variklius, leidžia išsitekti su 3,9–4,9 litro 100 km sąnaudomis. Tačiau hibridinės sistemos gali būti montuojamos ne tik mažuose modeliuose, bet ir didesniuose SUV. Pavyzdžiui, „Ford Kuga“ krosoveryje naudojama hibridinė sistema su 2,5 litro benzininiu varikliu.
„Tai visiškai į ekonomiškumą orientuotas pavaros tipas, kurio pagrindiniai privalumai vėlgi atsiskleidžia mieste arba ten, kur reikia daug kartų įsibėgėti, stabdyti ir t. t. Norintiems važinėti taupiai, tačiau neturintiems galimybių racionaliai įsikrauti elektromobilio ar įkraunamojo hibrido, tradiciniai hibridai gali tapti puikiu pasirinkimu, nes jų baterijos įkraunamos tiesiog važinėjant“, – komentuoja E. Babelis.