Pavojingiau nei automobilių išmetamosios dujos. „Tai mus nuodija kasdien“ (4)

© Khunkorn Laowisit, public domain | https://www.pexels.com/photo/silver-car-with-black-exhaust-pipe-5233283/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Automobilyje su vidaus degimo varikliu kiekvieną kartą stipriai paspaudus stabdžius, trinkelės prisispaudžia prie stabdžių disko, kinetinę energiją per trintį paversdamos šiluma, o tai sulėtina transporto priemonės greitį. Tačiau šis procesas taip pat nutrina trinkelių paviršių, todėl susidaro smulkių dalelių debesis. Žmonės, esantys šalia judrių kelių, įkvepia šių dulkių, kurios gali prasiskverbti į plaučius ir kitus vidaus organus.
Tačiau verta paminėti, kad elektromobiliuose paspaudus stabdį iš karto neįsijungia standartiniai suportai (stabdžių apkaba). Daugumoje stabdžių sistemų naudojami jutikliai fiksuojantys pedalo paspaudimą, pedalo eigos ilgį ir veikimo greitį. Tuo remdamiesi valdymo moduliai interpretuoja pageidaujamą stabdymo jėgą ir daugeliu atvejų inicijuoja regeneracinį stabdymą, taip sumažindami tradicinių stabdžių susidėvėjimą.
Vyriausybės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų žmones nuo potencialiai toksiškų medžiagų, kurias išskiria stabdžių trinkelės, teigia tyrimo autoriai. Tačiau iškyla nemaža problema – kaip tiksliai išmatuoti užterštumą iš stabdžių sistemos?
Nors išmetamųjų teršalų kiekį galima palyginti lengvai patikrinti, stabdžių dulkės išsisklaido į daugelį krypčių, todėl sunku jas analizuoti. Vienas iš galimų sprendimų būtų visiškai uždara stabdžių sistema, kad dalelės neišsklaidytų, tačiau tai neigiamai paveiktų stabdymo efektyvumą.