Šiukšlėse skęsta ne vien Neapolis. Atliekų problema vis aktualesnė visos žmonijos mastu. Netrukus gali ateiti laikas, kai planeta taps vienu didžiuliu sąvartynu. Tačiau „Forbes“ pasaulyje aptiko keletą tokių sąvartynų, kurie padės šio laikmečio žmogui kitomis akimis pažvelgti į atitarnavusią techniką. Tankų kapinynas Afganistane, senų laivų kapinynas Mauritanijoje, garvežių „kapinės“ Bolivijoje ir keletas kitų nebenaudojama technika užgriozdintų gimtosios planetos užkampių, kuriais vargu ar reikėtų didžiuotis. Tačiau aplankyti juos (kad ir virtualiai) yra įdomu.
Lėktuvų kapinynas (Tucsonas, Arizonos valstija, JAV, aviabazė Davis Monten)
Karinių ir civilinių lėktuvų kapinės Arizonoje pretenduoja į paties didžiausio pasaulyje aviacinio nekropolio vardą. Jų plotas – daugiau kaip 6500 ha, šioje teritorijoje dūli 40 įvairių kosminių aparatų bei virš 4000 lėktuvų. Šios kapinės įrengtos tuoj po Antrojo pasaulinio karo, tačiau ne dėl apsileidimo ar nenoro utilizuoti neįsivaizduojamą karinės technikos kiekį. Tai – savotiškas muziejus-saugykla. Todėl ir vieta buvo parinkta tokia, kad lėktuvai kuo rečiau būtų veikiami nepalankių oro sąlygų: čia sausas klimatas ir didelis aukštis virš jūros lygio.
Šiandien JAV karinėse oro pajėgose nėra tokio lėktuvo modelio, kokio nebūtų plieninių paukščių kapinyne, Arizonoje. Beje, ne visi jie ten palaidoti visam laikui. Yra ir tokių egzempliorių, kuriems tai – tik nemokama stovėjimo aikštelė nenustatytam laikui. Pavyzdžiui, per pastaruosius 25 metus kas penktas lėktuvas vis dėlto grįžo ant kilimo tako. Tarp kitko, specialistų vertinimu, bendra visų objektų, esančių Arizonos kapinėse, vertė yra apie 35 mlrd. JAV dolerių.
Laivų kapinės (Nuadibu, Mauritanija)
Pačios didžiausios senų laivų kapinės yra mažame (nežiūrint į tai, kad tai antras pagal dydį šalies miestas) ir mažai kam žinomame už Mauritanijos ribų mieste Nuadibu. Būtent čia, išilgai kranto linijos, ant priekrantinės seklumos rymo arba jau rūdžių pragraužti ant šonų guli daugiau kaip 300 laivų.
Ne taip seniai Europos Sąjunga ėmėsi finansuoti įlankos išvalymo programą, pagal kurią numatyta suremontuoti ir vėl naudoti geriausiai išsilaikiusius laivus bei utilizuoti tuos, kurių suremontuoti nebeįmanoma. Tačiau kol kas tai – tik ketinimai, ir vanduo įlankoje iki šiol baisiai nešvarus: rūdys, tepalai ir degalai. Vakarais, saulei leidžiantis, kai vandens spalvos jau neįžiūrėsi, senų laivų kapinės virsta viena įspūdingiausių vietų.
Automobilių kapinės (Fyniksas, Arizonos valstija, JAV)
Automobilių kapinynai, skirtingai nuo kitokių transporto priemonių kapinių – jokia retenybė. Tačiau skirtumas tarp automobilių kapinių – didžiulis. Kai kurios iš jų – tai tik šlamšto sąvartynas, bet yra ir retų automobilių „muziejų“. Prie tokių priskirtinos ir automobilių kapinės sausringajame Fynikse.
Milžiniškoje dykvietėje, didesnėje kaip 12 hektarų ploto teritorijoje suversta daugiau kaip 5000 automobilių, pagamintų iki 1980 metų. Dauguma iš jų yra visai neprastos būklės. Rasti brangenybių gana sunku dėl kapinių dydžio ir sistemos nebuvimo. Bet jų yra. Ir jeigu jūs, sumokėję už savo kaprizą, sugebėsite aiškiai suformuluoti savo pageidavimus, jums padės surasti trokštamą svajonių automobilį.
Tad, tam tikra prasme, tai – ne sąvartynas, o klestinti įmonė – savotiškas senų mašinų turgus. Jūs galite nusipirkti ir visą automobilį, ir praktiškai bet kokių atsarginių dalių. Kaip tik dėl atsarginių dalių dauguma automobilių čia stovi jau išardyti. Tačiau parduodama viskas. Beje, kažką pirkti visiškai nebūtina. Ypač tam, kas nori pasigrožėti ar pasėdėti tikruose amerikietiškuose automobiliuose iš praeities.
Karinės technikos kapinės (Kabulas, Afganistanas)
Paliktos technikos kapinės yra ir Afganistane. Jose „ilsisi“ tankai, kuriuos paliko išeidami iš šalies sovietų kariai. Paskubomis palikdami Afganistaną, kariai mažiausiai galvojo apie tai, ką daryti su apdegusiais, sugedusiais ir paprasčiausiai niekam jau nebereikalingais tankais. Nuo to laiko praėjo daugiau kaip 20 metų, o visa technika taip ir pūva kalnuose, tuo pačiu būdama pats didžiausias paminklas šiam beprasmiškam karui.
Dauguma tankų yra sugedę, išmarginti grafiti mėgėjų. Po šį rūdijančios geležies sąvartyną laisvai karstosi vaikai. Jie žaidžia su tankais – tik ne su žaisliniais, o su tikrais.
Atrakcionų kapinės Spreeparke (Berlynas, Vokietija)
Pačios gražiausios ir paslaptingiausios kapinės – tai atrakcionų kapinynas, esantis apleistame Spreeparke Berlyne. Kažkada klestėjęs parkas buvo uždarytas, kai jo savininkas subankrutavo. Nuo tada, štai jau daugiau kaip 15 metų, jis apaugęs žaluma, tačiau vis dar laukia, kada gi jį pagaliau restauruos arba likviduos.
Aštrių pojūčių mėgėjams šis mirusių atrakcionų parkas bus įdomesnis už daugelį veikiančių parkų: po lapija slepiasi surūdiję amerikietiški kalneliai, galima rasti ir apžvalgos ratą, o tankioje žolėje tai čia, tai ten galima aptikti į požeminius tunelius lendančių didžiulių dinozaurų. Čia, beje, galima ir palandžioti.
Reikia pasakyti, kad oficialiai parkas yra privati valda ir jį saugo policija. Bet dideli drąsuoliai gali perlipti tvorą ir patekti į teritoriją, o tie, kurie nelinkę pažeidinėti įstatymų, gali apsilankyti parke poilsio dienomis: už nedidelę sumą sargai (o kai kada, kaip žmonės šneka, ir pats buvęs šeimininkas) surengs ekskursiją ir pavežios kuo nors, kas iki šiol dar nesurūdijo.
Garvežių kapinės (Ujuni, Bolivija)
Garvežių kapinės Bolivijoje – tokia pat svarbi šalies įžymybė, kaip Disneilendas Prancūzijoje: visi gidai visuomet siūlo įtraukti šią vietą į savo programą. Kažkada tai buvo tiesiog transporto mazgas, esantis netoli mažo Ujuni miestelio. Tačiau miestelio suklestėjimui ir transporto sistemos plėtrai sutrukdė aimara genties indėnai, teigdami, kad tai yra veržimasis į jų teritoriją. Dabar tai yra lokomotyvų, su kuriais valstybė tingi plūktis, sąvartynas. Todėl jie palikti saulei ir lietui.
Traukinių kapinėse laikas sustoja, ir jūs pasijusite tarsi vesterno herojus – pojūtis nepalyginamas nė su kuo. Todėl ši vieta masinte masina žmones – vietiniai vaikai ten mėgsta žaisti, o atvykėliai – pyškinti fotoaparatais ir įsikūnyti į Clinto Eastwoodo suvaidintus personažus.
Dviračių kapinės (Sasaguri, Japonija)
Japonijoje dviračiais važinėja beveik visi, nepriklausomai nuo to, ar šeima turi automobilį, ar ne. O dviračius ten keičia kaip kojines, numesdami senus kur papuolė ir nė kiek jų nesigailėdami. Ir nė kiek negalvodami apie aplinkosaugą. Todėl dviračių sąvartynų Japonijoje – gana daug.
Vienas iš pačių vaizdingiausių yra Sasaguri gyvenvietėje. Čia ne tik yra geros techninės būklės dviračių, bet galima rasti ir retų modelių, kuriais japonai visiškai nesidomi: triračių, tandemų, dviračių su lopšiais, sportinių, lenktyninių ir neįprastų dailių miesto dviračių mažais ratukais. Belieka tik nuvažiuoti iki Sasaguri, o čia jau kiekvienas ras sau tinkamą dviratę transporto priemonę. Na, galimas daiktas, ją teks šiek tiek paremontuoti ar nudažyti.
