Elektriniai automobiliai lenkia vidaus degimo variklius? Tyrėjai pateikia įrodymų ()
Nurodė keletą abejonių.
© Felix Kramer (CalCars), Mariordo, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Charging_stations_in_SF_City_Hall_02_2009_02.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Elektromobiliai Lenkijoje dygsta kaip grybai. Skaičiai geriausiai iliustruoja situaciją. 2024 m. gruodžio pabaigoje buvo užregistruoti 80 386 elektromobiliai. Bet elektromobiliai sudarė tik 3 % visų naujų transporto priemonių registracijų Lenkijoje. Padėtis pasikeitė po to, kai 2025 m. pradžioje buvo pradėta vykdyti „naszeEauto“ subsidijų programa.
Nuo vasario mėnesio elektromobilių pardavimai kas mėnesį gerėjo, pasiekdami naujus registracijos rekordus. Iki 2025 m. rugsėjo pabaigos visiškai elektrinių lengvųjų automobilių, mikroautobusų ir sunkvežimių parkas Lenkijoje viršijo 112 000. Iš jų daugiau nei 102 000 (+54 % per metus) buvo elektriniai lengvieji automobiliai, o naujų šio tipo registracijų skaičius siekė 4 453, tai yra 196 % daugiau nei pernai. Rugsėjį elektrinių transporto priemonių dalis naujų lengvųjų automobilių rinkoje pasiekė beveik 9 % – tai dar vienas iš eilės pasiektas Lenkijos elektromobilumo rinkos rekordas.
Šis rezultatas gali būti įspūdingas, palyginti su ankstesniais metais, tačiau žvelgiant į kitas Europos šalis, ypač tas, kurios yra mūsų žemyno šiaurėje ir vakaruose, jis nėra toks didelis. Europoje elektrinių transporto priemonių dalis naujų automobilių rinkoje viršija 17 %. Norvegija yra elektrinių transporto priemonių rojus – ten jos sudaro daugiau nei 94 %. Toliau rikiavosi Danija (64 %), Švedija (35 %), Nyderlandai ir Suomija (po 34 %) ir Belgija (beveik 33 %).
|
Vienas iš veiksnių, darančių įtaką vairuotojų pasirinkimui, yra jų žinios apie elektromobilumą. Ką apie elektromobilius žino vidaus degimo variklių naudotojai ir kaip jų žinios palyginamos su tų, kurie su elektromobiliais susiduria kasdien? Atsakymus pateikia naujausias „Volkswagen Group Polska“ atliktas tyrimas, bendradarbiaujant su „EV Klub Polska“, „ARC Rynek i Opinia“ ir „Fieldstat“ ekspertais, kuriame dalyvavo 710 vidaus degimo variklių naudotojų ir 946 elektromobilių vairuotojai.
„Mes uždavėme vidaus degimo variklių automobilių ir elektromobilių naudotojams beveik 20 identiškų klausimų, susijusių su elektromobiliu ir elektromobilių naudojimu“, – sako Tomaszas Tonderis, „VW Group Polska“ ryšių su visuomene ir elektromobilumo direktorius. „Pirmoji grupė atsakė remdamasi nuomone ir įsitikinimu, antroji – patirtimi. Kitaip tariant, mes palyginome elektromobilių suvokimą su realybe“, – aiškina jis. Koks rezultatas?
91 % elektromobilių naudotojų teigia esantys patenkinti savo pasirinkimu. Be to, didžioji dauguma planuoja įsigyti kitą elektromobilį. Tik 6 % respondentų nurodė nusivylimą.
Ką apie tai sako vidaus degimo variklių vairuotojai? 65 % respondentų šiuo metu nesvarsto įsigyti elektromobilio. Be to, jie nurodė keletą abejonių, kurių nejaučia elektromobilių naudotojai.
Elektromobilių naudotojai mano, kad jie išmano elektromobilį ir savo patirtį vertina gerai arba labai gerai (iš viso 77 %). Vidaus degimo automobilių vairuotojai yra skeptiškesni – tik vienas iš keturių teigė, kad daug žino apie elektromobilius. Analitikai mano, kad tai iš dalies lemia patirties stoka – tik labai maža apklaustų vidaus degimo automobilių vairuotojų grupė turėjo patirties su elektromobiliais. Vienuolika procentų jų teigė, kad retkarčiais yra vairavę hibridinį automobilį, o tik 4 procentai – kad yra vairavęs elektromobilį.
Vidaus degimo automobilių vairuotojai kaip didžiausius rūpesčius dėl elektromobilių nurodė akumuliatoriaus išsikrovimo baimę ir ilgesnes keliones dėl ilgo įkrovimo laiko. 90 % jų nesirinktų vairuoti elektromobilio už Lenkijos ribų.
Kita vertus, elektromobilių naudotojai laikėsi priešingos nuomonės. Pusė apklaustųjų neturėjo jokių rūpesčių dėl šių automobilių. 28 % – dažniausiai minimas rūpestis – nurodė ilgesnes keliones dėl įkrovimo. Beveik pusė (47 %) jau yra vairavę savo elektromobilį užsienyje.
Įdomu tai, kad elektromobilių vairuotojai kaip didžiausią privalumą nurodė galimybę įkrauti automobilį namuose. Didžioji dauguma elektromobilių naudotojų (63 %) gyrė mažesnes eksploatavimo išlaidas. Šį privalumą beveik visiškai ignoravo vidaus degimo varikliais varomų automobilių naudotojai.
Daugelis žmonių mano, kad elektromobiliai tinka tik važinėtis aplink kvartalą. Elektromobilių vairuotojai tam prieštarauja – jie nuvažiuoja žymiai ilgesnius atstumus nei tie, kurie vairuoja vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones. Net 75 proc. apklaustų elektromobilių naudotojų per metus nuvažiuoja daugiau nei 15 000 km. Tarp vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudotojų tik 30 proc. respondentų per metus įveikia šį atstumą.
Technologijos teikia didelę kasdienę pagalbą. Kelionių planuotojas, kuris yra elektromobilių gamyklinės navigacijos sistemos dalis, padeda vairuotojui planuoti maršrutą. Sistema automatiškai siūlo būtinus įkrovimo sustojimus ir kad kelionė būtų kuo trumpesnė. Be to, pavyzdžiui, žiemą, prieš pat pasiekiant įkroviklį, ji įkaitina akumuliatorių, kad įkrovimas prasidėtų iš karto visu pajėgumu. Vairuotojui tereikia pasirinkti kelionės tikslą navigacijos sistemoje. Jiems taip pat nereikia rūpintis įkrovimo išlaidomis – „Volkswagen“, „Skoda“, „Cupra“ ar „Audi“ automobilių atveju viena kortelė gali aktyvuoti 900 000 įkrovimo taškų Europoje.
Taip pat padidėjo transporto priemonių nuvažiuojamas atstumas ir sutrumpėjo įkrovimo laikas. „Volkswagen ID.7“ su 86 kWh baterija gali nuvažiuoti daugiau nei 700 km (pagal WLTP), o prireikus ją papildyti, užtenka trumpo sustojimo (automobilį galima įkrauti iki 200 kW galia). 10 minučių įkrovimas gali padidinti nuvažiuojamą atstumą 244 km. „Audi A6 e-tron“ sekasi dar geriau – jis įkraunamas 270 kW galia, o 10 minučių įkrovimo didelės galios stotelėje pakanka, kad nuvažiuojamas atstumas padidėtų 310 km.
![[ŽT] 160 000 + 82 000 + 90. Lietuvos pasienyje karšta](/photo/202507/29/11/thumb_112310__1280px-Granica_polsko-litewska.png)
