Beprecedentis automobilių saugumo testas: 193 km/h greičiu – į betoninę sieną (Video)

Pažiūrėkit šitą filmuką, "didieji fizikai". http://www.youtube.com/watch?v=la6e6eod ... re=related

Būtent tai mes ir bandome įaiškinti ewuldoxx ir marcaz.

truputį ne į temą, bet manau, tai "fizikams" bus įdomu pažiūrėti.

)/2 taigi vaziuojant 200 km/h energijos mašina turės daugiau nei susidūrus su kita, abiem važiuojant 100 P.S. (sorry, bet nesusilaikysiu) fail, bro, su fizika nekas tau

O kaip toks faktas, kad realybėje ne taip jau dažnai grynai kaktomuša susiduria automobiliai. Dažniausiai būna bandoma išvengti avarijos ir transporto priemonės susidure ne per centrą, o šiek tiek kampu ir tada įvyksta "praslydimas" (jei galima taip išsireikšti). Tokiu atveju sušvelninamas smūgis, automobilis kitaip deformuojamas nei tiesiogiai kaktomuša susidūrus. Taip pat žalos mastui svarbi abiejų automobiliu masė ir kiek labai standus jų kėbulai. Kaip žinia turi būti numatytos specialios deformacijos zonos kėbule, kad butu "sugeriama" smūgio energija. Taigi šis video gražus pažiūrėti, bet mažai tikimybės, kad taip bus sumaitoti automobiliai po priešpriešinio susidūrimo, kai abiejų auto greitis buvo +- 100 km/h

Ko čia ginčijatės, žiūrėkit tuos pačius Mythbuster'ius toj pačioj youtubej http://www.youtube.com/watch?NR=1&v=r8E5dUnLmh4 Va jum ir jėgų sumavimasis, formulės ir visa kita. Fizikai, prisišnekėjot? Svarbu tik pašūkaut ir išminties perlus pažarstyt nors tą pačią nuorodą jums jau anksčiau įmetė, o tam filmuke aiškiai pasakė, kad jėga lygi atoveiksmiui. Trečias Niutono dėsnis Kas dėl dalinio persidengimo, tai deformacijos prie tokių greičių turėtų būt didesnės. Gi visa jėga susitelkia mažesniam plote. Gal ten kažkas kažkur ir praslysta, bet vairuotojas (jei ne girtas) tokios avarijos retai išgyvena.

siūlau testą :] vienu delnu dedam į sieną, o paskui tokiu pat greičiu abiem delnais viena i kitą. Skaudžiau ar tas pats?

. Tai ir vedi greiti atitinkamai ... Auto - siena ar auto - auto Šiaip ar taip, deformacijos, praslydimai, stabdymai . Jei nesi gimes po laiminga žvaigžde skirtumas būtu turbut tik ar laidos atvirame, ar uždarame karste

Žmogus labai jau netikęs matavimo įrankis. Geriau su molio kamuoliukais mėgink

Nespejau anksciau isikisti. Nereikia neivienos formules, tik logika. Tarkim vienas auto vaziuoja 200km/h i betono siena. Kitas varianatas kaktomusa vienas pries kita irgi kiekvienas ant 200km/h, tik pastatom ant kelio susidurimo vietoj plieno laksta, jei norit betono luita, arba popieriaus lapa, kad viskas vaizdziau butu. Tai koks skirtumas, ar i plieno laksta, ar i popieriaus lapa ar be nieko susidurs kaktomusa. Kiekvienas is savo puses kompensuos kito auto smugi ir lakstas salyginai stoves vietoje, kas yra lygu kaip i betono siena ant 200km/h. Kaip matot neprireike nei vienos formules.

Prajuokinai, paminėdamas Einšteiną ir reliatyvumą, lyg mokslo autoritetų paminėjimas suteiktų tavo niekiniam pasakymui svorio

Kai klausimas abstraktus ir be detalių galima tai aiškinti energijos tvermės dėsniu: 1. Vienas automobilis 100km/h reiškia x žalos y plote darant prielaidą kad siena į deformacijos plotą neįeina. 2. Vienas automobilis 200km/h reiškia 2x žalos y plote taip pad darant prielaidą kad siena į deformacijos plotą neįeina. 3. Du automobiliai po 2x100km/h reiškia 2x žalos 2y plote nes abu automobiliai įeina į deformacijos plotą. Padalinus gausim x žalos y plote kiekvienam automobilui. Išvada: Greičiai sumuojasi, tačiau taip pat sumuojasi ir deformacijos plotas kuris sugers energiją.

Tai kad 2 kartus padidinus greiti zala bus teoriskai 4 kartus didesne, arba nezala, o perkrova. Nors pas myth busterius tai tik 3 kartus padidejo, del "raketu mokslo" pritaikymo na jie ten paaiskino kodel.

Pardon. Nežinojau, kad čia autoritetas yra Peliukas Mikis, kulvertukai ir nerašytos "ponetkės", kai nieko napasakant vaidinama kietą . Jai Tamstai nesunku nusižemint ir suminkštėt galėtumėt ir paaiškint kur klaidą darau ... Šiaip, manau, sutiks visi, kad automobilio spidometras rodo greiti žemės ( kelio) atžvilgių o ne kokį ten "absoliūtus visuotinis greitį" . Bet gi kinetinės energijos apskaičiavimui reik imt kažkokį konkretų greiti. Spėjų kad tarp, pavadinkim, "judančio kūno" ir "taikinio". Gi neimsim asteroido ar kokios kaimyninės galaktikos greičio žemės t.y, beveik, automobilio atžvilgiu . O kad vienų atvejų spidometro greitis atitinka "judančio kūno" ( automobilio) - "taikinio" (sienos) greitį tai tik dėl to, kad iš esmės siena ir žemė yra tas pats atskaitos taškas - "taikinys" .

Energija, žala, pagreitis ( perkrova) nėra tas pats. Tai skirtingi dalykai. Nors, šiuo atveju, jie susije

Tiesa kuria vieta, TIESA kalbantis zmogau?! (dar vienas tiesos zinotojas.. )

Tai tu vis gi tvirtini, kad trenktis i siena 200km/h yra tas pats kas trenktis i kita automobili vaziuojanti irgi 200km/h ??? Zinovams, kurie megsta irodineti SAVO tiesas: http://www.animations.physics.unsw.edu. ... entum.html

man regis, visi mes taip tvirtinam. susimąstyk

Tu darai logikos klaida remdamasis formulem kazkokiom ir lygini judanti auto 200km/h ir priesais galvoji kad juda ne auto, o betonine siena irgi ant 200km/h tada taip zala butu kaip auto ant 400km/h i betono siena. Bet istikro tai priasais juda kitas auto. Ir mano pavyzdys (minciu eksperimentas) pilnai paaiskina kodel.