Baterija, kurios laukė visas pasaulis. „Paruošta gamybai.“ Pagaliau elektromobiliai įgis prasmę

Del dyzeliu "nesikurimo" dar papildysiu. Per 24 metus savo vairavimo stazo, nesu turejes benzininio automobilio (Na, turejau kazkada toki nissan 300zx, kuriuo pavazinejau kelis savaitgalius per pora vasaru, tai nelabai skaitosi). O absoliuciai visi automobiliai, kuriais vazinejau rimtai, o ne del pramogos, buvo ir yra dyzeliniai. Buvo vokisku, buvo japonisku, svedisku, prancuzisku, italisku, gal ir dar kokiu, dabar jau nepamenu. Eksplotuodamas dyzelinius automobilius laikausi keliu labai paprastu taisykliu - pries ziema, tuo pat metu, kai keiciu padangas, keiciu kuro filtra, ir keiciu tepalus i skystesnius. Nesvarbu kiek laiko praeje po paskutinio keitimo. Keisdamas ratus atgal i vasarinius vel butinai keiciu tepalus. Esu masinas laikes garaze, esu laikes lauke, niekada nera buve, kad masina neuzsikurtu. Isimintiniausias atvejis, turbut, buvo kokiais 2008tais, buvo labai salta ziema. Zinojau kad ta ryta buvo virs 30 salcio. Isejau i kiema, pora kartu pakaitinau zvakes, ir po poros prasisukimu uzsikuriau. Saab 93ss, 2.2 dyzelis. Kai atsilo prietaisu skydelis, termometras rode -34.5. Be abejo, kad buvau pripyles priedu i kura, kad neuzsaltu. Tuomet prikuriau kaimyno benzinine toyota, nes jo akumas buvo tikrai labai prastas. PS. Sia ziema nei is sio nei is to viena ryta prie gal -14kos mano QQ uzsikure tikrai sunkiai, bet uzsikure. Kita ryta iskarto nvariau i servisa - pasirodo perdege dvi pakaitinimo zvakes (pirmas toks atvejis per 11 metu tos masinos eksplotacijos, 2015tais pirkau nauja). Bet esme tame, kad net ir su dviem neveikianciom zvakem, net ir su toli grazu ne nauju akumu (nauja idejau turbut pries 3 o gal ir 4 metus) tas dyzelis uzsikure.

Atsiprašau, čia bus kito žmogaus frazė "EV ateities neturi". Tai kodėl dyzelis nesikuria prie -25, ir ko čia, ypač daugiabučių kiemuose, masišikai su krokodilais stovi tada? 130 km/h važiuojant nuvažiuojančių ~400 km matau dabar tris opcijas. 15 min ekstra sustojimas prie vieno sustojimo valgyti. Ar jau per 8 valandas ir nevalgai, ar valgai mašinoje? Na galiu sutikti, kad tolimais atstumais dažnai važinėtis prisideda šiek tiek laiko, jei važiuoji netausodamas savęs. Nesvarbu kiek patogu, vien sėdėjimas jau yra š, bet dar ir žiūrėjimas pastoviai į kelią 4 valandas iš eilės - netikiu, kad sugebi išlaikyti dėmesį. Ką jau kalbėti apie 8 valandas. Tai aš sutinku, kad patirtis nepalyginama ar važiuoti su automobiliu už 20k ar už 80k€, kol abu nauji. Tas pats ir su EV. Ir galiu sutikti, kad yra sadomazohistinių žmonių, daugumos žmonių akimis, kurie sėdi po 8 valandas ir spaudžia kiek gali, kad sutaupyti per dieną valandą važiavimo, bet tokie žmonių yra nedaug. Ir keista, kad žmogus galintis sau leisti auto už 70k+ negali sau leisti nuvažiuoti nespaudžiant iš savęs visko. O jei skubi - skrendi lėktuvu. Tai sveikinu, prižiūrintis automobilį savo esi labiau nei 80% populiacijos. Pasikratyti iki Vokietijos išvargina ne kratymasis, o sėdėjimas ir žiūrėjimas į kelią visą laiką. Anyway, rinka labai greitai sustatys viską į savo vietas, kas ir vyksta sėkmingai - EV pasiekus 1% keliuose automobilių, jų augimas sprogsta. Kol kas visose šalyse taip. Taip, nuėmus paramas metus būna kritimas, bet kitais metais augimas atsigauna. Ir Norvegijoje EV pardavimai kai sudaro 99% jau, na akivaizdu, kad tokių fanatų kaip tu, kurie 8+ valandas važiuoja be poilsio ir nepavargsta, yra nykstamai mažai. Beje, jei laikas taip svarbu, kodėl nevertini savo laiko praleisto uždirbti pinigus degalams?

Ok. Dabar bent jau suprantu apie ka rasai. Del nesikurianciu dyzeliu - nu blem 24 metus gyvenu Vilniuj. Taip, esu mates viena kita atveji, kad kazkas neuzsikuria masinos. Tiesa sakant net nelabai atkreipiu ar dyzelis ar benzinas. Faktas tas, kad jei automobili priziuri taip, kaip priklauso, jis kuriasi. Nesvarbu dyzelis ar benzas. Taip, 400km laikant vidutini 130km/h greiti keli EV nuvaziuot gali. Kad nuvaziuot 800km, reikes stoti du kartus. Tu vis darai prielaida, kad EV krovima ir sustojimus pavalgyt ar pamyzt galima sukombinuot. Nixuja negalima, arba jei pavyksta, tai atsitiktinai. As su EV keliaves tik Norvegijoje, kur, is esmes, salygos vazinet EV netgi geresnes nei Lietuvoje, ar kazkur pietu/vakaru europoj. Bet net ir ten esmine EV problema - kai reikia krautis, tai arba krauni kur papuola, ir letai, arba gaisti laika jieskodamas veikiancio neuzimto fast chargerio. Nesu prisukes daug km su EV Norvegijoj, gal sumoj gausis kokie 4-5 tukstanciai, bet mano patirtis butent tokia - as vairuoju, zmona iesko veikiancio neuzimto fast chargerio. Neretai tenka nukrypt nuo suplanuoto marsruto. Del ilgo sedejimo masinoje. Sakau - yra skirtumas kur sedi. Pamegink - nustebsi. Mano akimis ziurint, labiau isimtis yra zmones, kuriems prasedet kelias valandas uz vairo yra kazkas tokio. Man tai nesudaro jokiu nepatogumu ir manau, kad butent tokiu zmoniu yra daugiau. Apie laika, ir kiek kas kainuoja. Kaip ir jau ne karta rasiau, per metus as keliauju nemazai, bet 5-6 keliones po 1000+ km viena kryptim. Kodel vaziuoju butent su masina: 1. Nes patinka. Man su zmona pats keliones procesas - jau atostogos ir vaziavimas dar nevaziuotais keliais yra smagu. 2. Nes pigiau. Skrydis keturiu asmenu seimai ir automobilio nuoma vietoje kainuoja brangiai. Be to, keliaudamas savo automobiliu gali pasiimti daiktu, kuriu skrisdamas lektuvu tiesiog neimtum. 3. Nes daugiau laisves. Kai vasra vykstam atostogaut, atostogos paprastai buna be jokio aiskaus plano. Susimetam daiktus, sedam i masina ir isvarom zinodami daugmaz tik krypti. Buna, kad keliaujant planai pradeda keistis, tai kai nera jokiu uzbookintu lektuvo bilietu, rezervuotu automobiliu ir pan - gali daryt ka nori ir kaip nori. Ir dar truputi apie tuos ilgus atstumus uz vairo. Man rodos, kad tau susidaro toks ispudis, kad kai jau isvaziuoji, tai savaitei uz vairo. Ne. Dauguma mano vaziavimu buna tokie, kad isvaziuoji anksti ryte, popiete, arba vakarop jau buni vietoje. Visiskai nepavarges. Pvz kelios labiau isiminusios keliones: Praita pavasari. Apie 5val ryto isvarom is Vilniaus i Brno, 13.30 jau vietoj. Kadangi isvarem anksti, vos ne puse kelio seimyna pramiegojo, atsibudo tik ties Varsuva. Vaziuodami stabtelejom pora kartu keliom minutem i tulika ir atsigert/ledu. Atvyke i vieta pirmiausai varem papietaut, o tada jau isiregistruot i viesbuti. Stot krautis nereikejo, nes pas mane gi dyzelis. Balandzio pradzioj vaziavom i Budapesta. Vakare po darbu i Varsuva (cia isvis neskaitau, kad didele kelione, tiesiog sedi ir vienu ypu nuvaziuoji, net vaikai neprase stabtelt i tulika). Kita ryta link Budapesto. Stabtelejom kolonkej saliarkos, ir pamyzt, tada per pietus Bratislavoj susitikom su draugais, papietavom, ir tada vakare, apie 18val jau buvom Budapeste viesbuty. Va ta ilgiausia kelione i Juodkalnija gal kiek idomesne buvo. Nes is vakaro varem iki Varsuvos (cia easy, tiesiog eiline diena ofise). Tada viena rimta diena vaziavimo - 1500km. Nebuvo sudetinga, bet reikejo stabtelt ir degalu, ir pietaut stojom, buvo ir labai greitu atkarpu, buvo ir pastovejimu kamsty. Ir siek tiek nukrypom nuo pradinio marsruto, nes supratom, kad galim nuvaziuot toliau nei planavom. Galiausiai trecia diena jau vaziavom atostogu ritmu. Viso labo apie 300km, vaizdingas marsrutas, pusryciai Split'e, pietus Dubrovnike, per pietus susiradom kur apsistosim sekanciom keliom dienom Juodkalnijoj, ir tada vakariene Kotore. Smagu. Bet esme tame, kad 1500km su jokiu EV per diena nepadarysi. Niekada ir jokiom aplinkybem. O su dyzeliu - no problem.