Ir vis dėlto: ar reikia šildyti automobilio variklį? (49)
Šaltais žiemos rytais dažnas vairuotojas nežino kaip elgtis užvedus automobilį – važiuoti iškart, ar dar laukti, kol iki darbinės temperatūros įšils automobilio variklis? Nuomonių čia yra pačių įvairiausių. Ne visuomet diskutuodami šia tema sutaria ir specialistai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Todėl vienokio ar kitokio atsakymo iškart nepateiksime. Viską prisiminsime iš pat pradžių.
Prisiminkite savo vaikystę ar jaunystę. Buvo laikas, kai neįšildžius automobilio variklio važiuoti buvo praktiškai neįmanoma. Kad ir rusiškas „Moskvič“: ne toks jau baisiai senas, pagamintas 1980 metais. Jo užvedimas buvo gana sudėtinga procedūra: atsidaręs variklio dangtį spaudai rankinio benzino siurblio rankenėlę, kol karbiuratoriuje susikaupia startui reikalinga kuro norma, tuomet iki galo ištrauki kuro mišinio riebinimo rankenėlę ir drebančia ranka pasuki užvedimo raktelį...
Ne ką smagiau buvo ir su pirmu šio straipsnio autoriaus vakarietišku automobiliu – 1983 metais nuo konvejerio nuriedėjusiu „Ford Escort“. Kuro mišinio pariebinimo sistema čia jau buvo automatinė, tačiau šaltais žiemos rytais labai dažnai tekdavo rankiniu būdu pilstyti benziną į itin kaprizingą „Motorcraft“ karbiuratorių.
Ir rusišką „Moskvič“, ir pagyvenusį europinį „Ford“ vienijo tai, kad užvedimas čia buvo nepaprastas procesas, kaip ir daugumoje to laikmečio automobilių. Automobilio varikliui pradėjus dirbti, tuomet niekam būtų nekilus mintis iškart važiuoti. Vargu ar tai būtų pavykę dėl netolygaus motoro darbo, todėl visi buvo įpratę laukti, kol variklis sušils iki darbinės temperatūros.
Tačiau automobilinės technologijos, mums net nepastebint, per keliolika metų labai stipriai evoliucionavo.
Automobilių inžinierius ir remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas laikosi tokios pačios nuomonės, kaip ir didelė dalis automobilių specialistų ir mokslininkų. Pasak jo, šiuolaikinio variklio šildymas jam ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia.
„Šiuolaikinio variklio tikrai nereikia šildyti, kol jo aušinimo skystis pasieks įprastą darbinę temperatūrą. Aš teigiau ir teigsiu, kad variklio šildymas jam kenkia. Kenkia todėl, kad motorui dirbant mažomis apsukomis tepalo slėgis yra mažas. Tad variantas, kai vairuotojas užveda variklį, o tuomet eina gramdyti apšalusių langų, yra visiškai nerekomenduotinas. Šalto užvedimo metu ir pirmomis šalto variklio darbo minutėmis į cilindrus tiekiamas riebesnis kuro mišinys, t.y. didesnis benzino kiekis, todėl dirbant laisvais sūkiais tarp stūmoklio ir cilindrų nesusidaro tinkamo storio tepalo plėvelė, žiedai nėra tinkamai tepami, variklis stipriai dyla,“ – aiškino automobilių inžinierius Žydrūnas Janušauskas.
Pasak specialisto, šiuolaikiniuose automobiliuose jau naudojami tik sintetiniai tepalai, tad visai nėra būtinybės laukti, kol variklis įšils. „Geriausia kelias ar kelioliką sekundžių luktelėti, kol variklis įsidirbs, o tuomet jau galima ir važiuoti. Tiesa, rekomenduojama, kad variklio sūkiai būtų apie 2000 aps/min., t.y. nei pernelyg aukšti, nei pernelyg žemi. Taip, net ir važiuojant visai nedideliu greičiu, variklis sušyla geriausiai ir be piktybinių šalutinių poveikių“ – tvirtino inžinierius.
Automobilių variklių remonto specialistas Linas Morkūnas teigia, kad variklį įšildyti būtina. Pasak jo, pradėjus važiuoti vos užvestu varikliu, kelionę galima pabaigti remonto dirbtuvėse.
„Aš savo praktikoje turėjau daug atvejų, kai užšaldavo tepalo alsuoklis. Kentėdavo riebokšliai ir tarpinės, man atitempdavo automobilius, kurių varikliai būdavo tiesiog apsipylę tepalo purslais,“ – taip apie važiavimo šaltu varikliu kainą aiškino variklių meistras Linas Morkūnas.
Tačiau jo kolega Ž. Janušauskas dėl tokių argumentų iškart oponuoja, kad automobilis turi būti tvarkingas ir tvarkingai prižiūrimas.
„Jei į variklį bus pilami tik geros kokybės tepalai, tuomet jokio pavojaus nėra. Tepalo alsuoklis užšalęs gali užsikišti tik tuomet, kai tepalas blogai absorbuoja vandens kondensatą. Tai prastas tepalas, jei tepimo sistemoje kažkas dar gali apšerkšnyti. O tai jau yra paprasčiausia automobilio nepriežiūra – prastas paruošimas šaltam metų laikui. Žinoma, reikia atsižvelgti į visus niuansus. Pvz., kai kurių senesnių automobilių turbinos buvo prastai tepamos, kol variklis neįšilęs. Tačiau dabar ši problema jau išspręsta. Svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas,“ – reziumavo jis.
Mūsų vaikystės automobiliai šalti važiuoti nenorėdavo
Prisiminkite savo vaikystę ar jaunystę. Buvo laikas, kai neįšildžius automobilio variklio važiuoti buvo praktiškai neįmanoma. Kad ir rusiškas „Moskvič“: ne toks jau baisiai senas, pagamintas 1980 metais. Jo užvedimas buvo gana sudėtinga procedūra: atsidaręs variklio dangtį spaudai rankinio benzino siurblio rankenėlę, kol karbiuratoriuje susikaupia startui reikalinga kuro norma, tuomet iki galo ištrauki kuro mišinio riebinimo rankenėlę ir drebančia ranka pasuki užvedimo raktelį...
Ne ką smagiau buvo ir su pirmu šio straipsnio autoriaus vakarietišku automobiliu – 1983 metais nuo konvejerio nuriedėjusiu „Ford Escort“. Kuro mišinio pariebinimo sistema čia jau buvo automatinė, tačiau šaltais žiemos rytais labai dažnai tekdavo rankiniu būdu pilstyti benziną į itin kaprizingą „Motorcraft“ karbiuratorių.
Ir rusišką „Moskvič“, ir pagyvenusį europinį „Ford“ vienijo tai, kad užvedimas čia buvo nepaprastas procesas, kaip ir daugumoje to laikmečio automobilių. Automobilio varikliui pradėjus dirbti, tuomet niekam būtų nekilus mintis iškart važiuoti. Vargu ar tai būtų pavykę dėl netolygaus motoro darbo, todėl visi buvo įpratę laukti, kol variklis sušils iki darbinės temperatūros.
Tačiau automobilinės technologijos, mums net nepastebint, per keliolika metų labai stipriai evoliucionavo.
Variklio šildymas jam kenkia?
Automobilių inžinierius ir remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas laikosi tokios pačios nuomonės, kaip ir didelė dalis automobilių specialistų ir mokslininkų. Pasak jo, šiuolaikinio variklio šildymas jam ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia.
„Šiuolaikinio variklio tikrai nereikia šildyti, kol jo aušinimo skystis pasieks įprastą darbinę temperatūrą. Aš teigiau ir teigsiu, kad variklio šildymas jam kenkia. Kenkia todėl, kad motorui dirbant mažomis apsukomis tepalo slėgis yra mažas. Tad variantas, kai vairuotojas užveda variklį, o tuomet eina gramdyti apšalusių langų, yra visiškai nerekomenduotinas. Šalto užvedimo metu ir pirmomis šalto variklio darbo minutėmis į cilindrus tiekiamas riebesnis kuro mišinys, t.y. didesnis benzino kiekis, todėl dirbant laisvais sūkiais tarp stūmoklio ir cilindrų nesusidaro tinkamo storio tepalo plėvelė, žiedai nėra tinkamai tepami, variklis stipriai dyla,“ – aiškino automobilių inžinierius Žydrūnas Janušauskas.
Pasak specialisto, šiuolaikiniuose automobiliuose jau naudojami tik sintetiniai tepalai, tad visai nėra būtinybės laukti, kol variklis įšils. „Geriausia kelias ar kelioliką sekundžių luktelėti, kol variklis įsidirbs, o tuomet jau galima ir važiuoti. Tiesa, rekomenduojama, kad variklio sūkiai būtų apie 2000 aps/min., t.y. nei pernelyg aukšti, nei pernelyg žemi. Taip, net ir važiuojant visai nedideliu greičiu, variklis sušyla geriausiai ir be piktybinių šalutinių poveikių“ – tvirtino inžinierius.
Kitaip manančių yra
Automobilių variklių remonto specialistas Linas Morkūnas teigia, kad variklį įšildyti būtina. Pasak jo, pradėjus važiuoti vos užvestu varikliu, kelionę galima pabaigti remonto dirbtuvėse.
„Aš savo praktikoje turėjau daug atvejų, kai užšaldavo tepalo alsuoklis. Kentėdavo riebokšliai ir tarpinės, man atitempdavo automobilius, kurių varikliai būdavo tiesiog apsipylę tepalo purslais,“ – taip apie važiavimo šaltu varikliu kainą aiškino variklių meistras Linas Morkūnas.
Tačiau jo kolega Ž. Janušauskas dėl tokių argumentų iškart oponuoja, kad automobilis turi būti tvarkingas ir tvarkingai prižiūrimas.
„Jei į variklį bus pilami tik geros kokybės tepalai, tuomet jokio pavojaus nėra. Tepalo alsuoklis užšalęs gali užsikišti tik tuomet, kai tepalas blogai absorbuoja vandens kondensatą. Tai prastas tepalas, jei tepimo sistemoje kažkas dar gali apšerkšnyti. O tai jau yra paprasčiausia automobilio nepriežiūra – prastas paruošimas šaltam metų laikui. Žinoma, reikia atsižvelgti į visus niuansus. Pvz., kai kurių senesnių automobilių turbinos buvo prastai tepamos, kol variklis neįšilęs. Tačiau dabar ši problema jau išspręsta. Svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas,“ – reziumavo jis.
(45)
(6)
(21)