Apie žieminių padangų naudojimą vasarą geriau net negalvoti (25)
Ne iš vieno padangų specialisto lūpų yra nuskambėjęs vaizdingas palyginimas, kad tie vairuotojai, kuriems negaila žieminių padangų, gali pabandyti vasarą nuo Vilniaus nuvažiuoti iki Klaipėdos ir grįžti atgal. To turėtų pakakti, kad žieminių padangų protektorius būtų „suvalgytas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant tokių perspėjimų, vis dar nemaža dalis vairuotojų šiltuoju metų laiku naudoja žiemai skirtą automobilių „apavą“. Taip „sprendžiamos“ kelios problemos: nereikia pirkti vasarinių padangų, nereikia mokėti už jų montavimą dukart per metus, o galvos neskauda ir dėl to, kur vasarą laikyti žiemines padangas.
Bet ar tikrai toks sprendimas sumažina problemų skaičių? Vokietijos TUV SUD organizacijos specialistai perspėja, kad taip besielgiantys vairuotojai elgiasi labai neprotingai.
„Vasarą važinėti naudojant žiemines padangas – labai pavojinga“, – teigia TUV SUD padangų skyriaus vadovas Thomas Salzingeris.
Įvardydami rizikos mastą, vokiečiai primena apie praėjusią vasarą jų bei Šveicarijos žurnalo „auto-illustrierte” atliktą eksperimentą, kai itin šiltomis oro sąlygomis pasižyminčiame Pietų Prancūzijos Mirevalo regione buvo bandomos vieno gamintojo vasarinės, žieminės ir universalios padangos.
Siekiant užtikrinti bandymų tikslumą, padangos buvo sumontuotos ant identiškų „Volkswagen Golf“ 2.0 TDI automobilių. Eksperimentas susidėjo iš kelių etapų, tarp kurių buvo stabdymas ant šlapios dangos važiuojant 80 km/val. greičiu, taip pat stabdymas ant sausos dangos esant 100 km/val. greičiui, bei vertinant automobilio elgesį akvaplaningo sąlygomis bei tai, kaip jis valdomas sausame kelyje.
Žieminės padangos laimėjo tik viename etape – važiuojant akvaplaningo sąlygomis. Dėl puikių vandens pašalinimo iš po ratų savybių, automobilis be didesnio pavojaus galėjo pasiekti 81 km/val. greitį. Su akvaplaningo grėsme vasarinėmis padangomis „apautas“ automobilis susidūrė pasiekus 78 km/val. greitį, o universalių padangų atstovui tas pats nutiko važiuojant 75 km/val. greičiu.
Visais kitais atvejais vasarinės padangos nugalėjo konkurentus. Labiausiai šokiruojantis skirtumas išryškėjo bandant padangų savybes sausame kelyje, kai reikėjo staigiai stabdyti pasiekus 100 km/val. Vasarinių padangų stabdymo kelias buvo 34,9 m. O žieminių padangų – net 45,9 m. (universalių padangų – 44,1 m.). Kitaip tariant, kai vasarines padangas naudojantis automobilis jau buvo beveik sustojęs, mašinos su žieminėmis padangomis spidometro rodyklė dar buvo netoli 50 km/val. žymos. Toks greitis yra rimta grėsmė keleiviams ir aplinkiniams, kai reikia skubiai stabdyti.
„Kiekvienas, kuris ryžtasi vasarą važinėti žieminėmis padangomis, elgiasi neatsakingai. Žieminės padangos, kurios, beje, yra ir brangesnės, ne tik greičiau dėvisi šiltuoju metų laiku, bet ir sukelia didesnę grėsmę vairuotojui bei kitiems eismo dalyviams. Norint jaustis saugiai kelyje, visada reikia rinktis konkrečiam sezonui tinkamas padangas. O universalios padangos tinkamos tik tiems vairuotojams, kurie mažai važinėja ir dažniausiai sukiojasi mieste“, – teigė TUV SUD atstovas Th. Salzingeris.
Bet ar tikrai toks sprendimas sumažina problemų skaičių? Vokietijos TUV SUD organizacijos specialistai perspėja, kad taip besielgiantys vairuotojai elgiasi labai neprotingai.
„Vasarą važinėti naudojant žiemines padangas – labai pavojinga“, – teigia TUV SUD padangų skyriaus vadovas Thomas Salzingeris.
Įvardydami rizikos mastą, vokiečiai primena apie praėjusią vasarą jų bei Šveicarijos žurnalo „auto-illustrierte” atliktą eksperimentą, kai itin šiltomis oro sąlygomis pasižyminčiame Pietų Prancūzijos Mirevalo regione buvo bandomos vieno gamintojo vasarinės, žieminės ir universalios padangos.
Siekiant užtikrinti bandymų tikslumą, padangos buvo sumontuotos ant identiškų „Volkswagen Golf“ 2.0 TDI automobilių. Eksperimentas susidėjo iš kelių etapų, tarp kurių buvo stabdymas ant šlapios dangos važiuojant 80 km/val. greičiu, taip pat stabdymas ant sausos dangos esant 100 km/val. greičiui, bei vertinant automobilio elgesį akvaplaningo sąlygomis bei tai, kaip jis valdomas sausame kelyje.
Žieminės padangos laimėjo tik viename etape – važiuojant akvaplaningo sąlygomis. Dėl puikių vandens pašalinimo iš po ratų savybių, automobilis be didesnio pavojaus galėjo pasiekti 81 km/val. greitį. Su akvaplaningo grėsme vasarinėmis padangomis „apautas“ automobilis susidūrė pasiekus 78 km/val. greitį, o universalių padangų atstovui tas pats nutiko važiuojant 75 km/val. greičiu.
Visais kitais atvejais vasarinės padangos nugalėjo konkurentus. Labiausiai šokiruojantis skirtumas išryškėjo bandant padangų savybes sausame kelyje, kai reikėjo staigiai stabdyti pasiekus 100 km/val. Vasarinių padangų stabdymo kelias buvo 34,9 m. O žieminių padangų – net 45,9 m. (universalių padangų – 44,1 m.). Kitaip tariant, kai vasarines padangas naudojantis automobilis jau buvo beveik sustojęs, mašinos su žieminėmis padangomis spidometro rodyklė dar buvo netoli 50 km/val. žymos. Toks greitis yra rimta grėsmė keleiviams ir aplinkiniams, kai reikia skubiai stabdyti.
„Kiekvienas, kuris ryžtasi vasarą važinėti žieminėmis padangomis, elgiasi neatsakingai. Žieminės padangos, kurios, beje, yra ir brangesnės, ne tik greičiau dėvisi šiltuoju metų laiku, bet ir sukelia didesnę grėsmę vairuotojui bei kitiems eismo dalyviams. Norint jaustis saugiai kelyje, visada reikia rinktis konkrečiam sezonui tinkamas padangas. O universalios padangos tinkamos tik tiems vairuotojams, kurie mažai važinėja ir dažniausiai sukiojasi mieste“, – teigė TUV SUD atstovas Th. Salzingeris.
(4)
(0)
(0)