Naudinga žinoti: už automobilio plovimą savame kieme gresia 2 tūkst. litų bauda (12)
Išlindus pavasarinei saulei, vairuotojai labiau prižiūri savo automobilius ir dažniau juos plauna. Neretai – rankomis, pasiėmę kibirą vandens bei kempinę. Toli gražu ne kiekvienas žino, kad taip elgdamasis, įstatymą pažeidžia labiau nei šiek tiek viršydamas greitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Automobilių plovimo taisykles ir kitas švaros taisykles nustato miestų savivaldybės, tad Kaune ar Vilniuje jos nėra identiškos. Tačiau automobilio plovimo taisyklės didžiuosiuose miestuose vienodos – tam skirtos plovyklos. Vilniuje už ne vietoje purtomus kilimėlius, plaunamą automobilį ar kažkurias jo dalis savininkas gali gauti 2 tūkst. litų baudą.
Kaune ar Klaipėdoje taisyklės tos pačios, skiriasi tik nuobaudos. Jos paprastai siekia nuo įspėjimo iki tūkstantinės baudos.
Kodėl automobilio plovimas yra blogas dalykas? Dėl vandens taršos. Nuo automobilio nubėgęs šampūnas per lietaus nuotekų sistemas patenka į lietaus telkinius ir šiuos užteršia.
Prie ežerų privažiuoja per arti
Nusprendusieji vietoj plovyklos riedėti iki pirmo pasitaikiusio ežero ar upės į aplinką paleidžia daugybę gamtai kenksmingų teršalų. Stabdžių dulkės, tepalai, purvas, valikliai nuteka į švarius vandenis, kur kenkia vandens gyvybei ir pačiam žmogui.
Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius. Be to, pievelėje likusios muiluotos balos kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali imti gerti šį vandenį.
Andrejaus Gaidamavičiaus, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto biologo, teigimu, vasarą netrūksta poilsiautojų, kurie automobilius stato prie pat ežerų. Patekę į vandenį naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams.
„Maža to, kad apsinuodija patys paukščiai, rydami tą plėvelę, bet ir tepa plunksnas, ypač vandens paukščiai, kuriems labai svarbu palaikyti švarą, kad nesušlaptų plunksnos ir galėtų plaukioti“, – LRT.lt portalui aiškino A. Gaidamavičius.
„Prieš pora metų į Juodupę buvo išsilieję naftos produktai, tai pastebėtas žuvų gaišimas, jos buvo kaip apsnūdusios, net su ranka buvo galima pagauti“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau A. Gaidamavičius sako, kad problema yra ir kita – nesutvarkyta infrastruktūra, nėra pakankamai automobilių aikštelių, todėl žmonės privažiuoja arti vandens telkinio. „Kiek tenka būti gamtoje, dažnai tenka matyti, kad ta pačia proga atvažiavę į gamtą nusiplauna automobilius, tai nėra retas reiškinys“, – pastebi biologas.