Tylus versliukas: brangi automobilio detalė dingsta savininkams apie tai nė nežinant (6)
Šias detales superkančių įmonių atstovai minėjo, kad jos išmontavimas iš seno automobilio gali kainuoti apie 300-400 Lt. Pavieniam žmogui tie keli šimtai litų gali ir nėra daug, tačiau tiems, kurie verčiasi jų supirkimu, gali išeiti tikrai neblogas verslas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keliuose daugėjant automobilių vis garsiau diskutuojama apie jų išmetamą taršą. Kol Europoje automobilių gamintojams nustatomi vis griežtesni reikalavimai išmetamosioms dujoms, Lietuvoje prie katalizatorių supirkimo angarų rikiuojasi eilės. O juk tas brangus daiktas, kuris daug kam tėra papildomas uždarbis ir skirtas tam, kad automobilis terštų mažiau. Savo ruožtu transporto specialistai svarsto, kad Lietuvoje situacija su automobilių tarša pagerės nebent tik tuomet, kai automobilių parkas atsinaujins ir užaugs nauja vairuotojų karta, kuriai nekils rankos vardan kelių šimtų litų išsipjauti katalizatorius.
Nors Lietuvoje draudžiama įregistruoti automobilius, neturinčius šios detalės, patikrinti, ar automobilis ją turėjo, kaip pripažįsta automobilių techninę apžiūrą atliekantys centrai, beveik neįmanoma. Savo ruožtu automobilius registruojanti įmonė „Regitra“ sako pati papildomai jokių patikrų neatliekanti, taigi pasikliauja tuo, kad parašyta automobilio techninės apžiūros pase.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros vedėjas, doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako domėjęsis, kokia praktika paplitusi užsienio šalyse ir pastebėjęs, kad svetur katalizatorių pjaustymo mastas kur kas mažesnis. Jis tai sieja su didesniu žmonių sąmoningumu ir žinoma didesne perkamąja galia įsigyti naujesnį automobilį.
„Turbūt vairuotojų sąmoningumo lygis yra aukštesnis negu pas mus ir niekas to įrenginio savavališkai neišima, neišpjauna. Jeigu žino, kad pagal konstrukciją katalizatorius yra numatytas, jam sugedus – jis keičiamas nauju ir toliau važinėjama. Jeigu automobilis neturi to įrenginio, tokio automobilio anglies monoksido (CO), angliavandenilio (HC) ir azoto oksido (NOx) tarša yra padidinta. Visi šie trys komponentai yra pagrindiniai benzininio automobilio teršalai, kurie ir daro didžiausią poveikį aplinkai – tiek gamtai, tiek ir žmogui“, - kalbėjo S. Pukalskas.
Lietuvoje katalizatorių išėmimai yra gana populiarūs, nes juodojoje rinkoje iš to galima neblogai uždirbti: „Už juos mokami nemaži pinigai, nes katalizatoriai yra sudaryti iš tauriųjų metalų, ilgapirščiai sugeba tuos tauriuosius metalus išgauti ir paskui parduoti“, - patikslina automobilių transporto specialistas.
Katalizatorius superkančių įmonių atstovai minėjo, kad katalizatoriaus išmontavimas iš seno automobilio gali kainuoti apie 300-400 Lt. S. Pukalskas sutinka, kad pavieniam žmogui tie keli šimtai litų gali ir nėra daug, tačiau tiems, kurie verčiasi jų supirkimu - gali išeiti tikrai neblogas verslas.
„Jeigu turi kokį servisėlį ir užsiimi automobilių remontu, išpjauni vienam automobilio savininkui nežinant, kitam... Vyksta ir tokie dalykai. Ypač, jeigu tai yra senesnis automobilis ir jo sena savidiagnostikos sistema, jis gali nekelti jokio pavojaus signalo ir vairuotojas to gali taip ir nesužinoti. Naujesni automobiliai turi rimtesnę savidiagnostiką, kuri gali nustatyti, kad katalizatoriaus nėra, skydelyje gali užsidegti informacinė lemputė. Lietuvoje gudragalviai įsigudrino, kaip ir šitą dalyką apeiti – jie turi įvairiausių priemonių, kaip apgauti – yra tam tikrų įrenginių į išmetimo sistemas (išima katalizatorių ir įdeda „apgaviką“) ir pan. Toks nelegalus verslas yra pakankamai neblogai išplitęs“, - pasakojo VGTU docentas.
Mokslininko išsakytus žodžius patvirtina ir nuosavą automobilį turinti Kristina. Ji pasakojo pati prieš šešerius metus susidūrusi su automobilių meistrų nesąžiningumu - automobilį pas meistrus ji vežusi dėl sugedusio duslintuvo, tačiau vėliau suprato, kad transporto priemonei buvo padaryta ir kitų „operacijų“.
„Po poros savaičių nuvariau automobilį į Biržus techninei apžiūrai. Darbuotojai sako: tai kam čia jums reikėjo prieš pat apžiūrą katalizatorių išimti, matė, kad šviežia skylė. Tada atgal pas meistrą. Jis sakė nieko nedaręs, o paskui pasirodė, kad automobilį buvo palikęs laikiniems darbuotojams, kurie juo ir užsiėmė. Viskas išaiškėjo atsitiktinai – pradėjo stebėti ir gana greitai atėjo vyras su katalizatoriumi maišelyje, jis jau buvo supjaustytas ir paruoštas pardavimui. Paklausė, iš kur jis gavo, ir šis prasitarė“, - pasakojo Kristina. Istorija baigėsi tuo, kad moteris katalizatorių atgavo ir pardavė. Už jį gavo 280 litų.
„Kol kas važinėju be katalizatoriaus... Jau ėjau porą kartų (techninę apžiūrą – red. past.), bet dėl to neužkliuvau, - teigė automobilio savininkė. Paklausta, ar nebuvo minčių susimontuoti naują katalizatorių, moteris teigė dėl to pasitarusi su meistrais – kadangi automobilis senas, nuspręsta, kad to daryti nelabai apsimoka.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) duomenimis, nuo 2013-ųjų balandžio pradžios iki šių metų birželio 20 dienos atliekant techninę automobilių apžiūrą yra fiksuoti 56 atvejai, kuomet transporto priemonė neturėjo katalizatorių (arba buvo viršijamos išmetamųjų dujų leistinos normos) ir dėl šios priežasties nebuvo išduoti techninę apžiūrą patvirtinantys dokumentai.
„Atliekant privalomąją techninę apžiūrą yra tikrinama išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga. Šis reikalavimas taikomas transporto priemonėms, kurios privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d. (šių Techninių reikalavimų įsigaliojimo datos). Tikrinama ar yra gamintojo įrengta išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga, ar nepakeista jos konstrukcija, ar ji nepažeista ir ar veiksminga. Tikrinimas atliekamas neardant“, - rašoma VKTI pateiktame atsakyme.
Inspekcijos teigimu, išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos pašalinimas (išpjovimas) yra aktuali gamtosauginė problema. Tačiau kol transporto priemonių valdytojų sąmoningumas nėra grindžiamas ir aplinkosauginiais aspektais, tol šios problemos sprendimas yra sudėtingas.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visuomenės abejingumas keliamoms problemoms yra skatinamas įmonių, kurios superka katalizatorius ir per visuomenės informavimo priemones netiesiogiai siūlosi supirkti taršą mažinančias priemones, neatsižvelgiant į padarinius“, - dėstoma KKTI atsakyme.
Automobilių techninės apžiūros metu specialistai nelabai gali patikrinti, ar automobilis turi katalizatorių ar jis jau seniai parduotas juodojoje rinkoje. Jeigu tik automobilio dujų išmetimai neviršija nustatytų ribų, vizualiai įtarimą, kad kažkas yra ne taip, gali sukelti nebent paliktos „siūlės“. Tačiau jeigu darbavosi nagingi „katalizatorių chirurgai“ - žymių jie paprastai nepalieka.
„Jeigu išmetimo vamzdis gerai užvirintas, gali atrodyti taip pat puikiai kaip gamyklinis ir nieko nepastebėsi“, - pripažįsta VGTU docentas S. Pukalskas.
Būtent dėl šių spragų patikrinimo sistemoje, VGTU mokslininkai bandė sukurti naują metodiką, kurios pagalba būtų galima tiksliau nustatyti katalizatoriaus išpjovimo faktą, tačiau, kaip pripažįsta pašnekovas, deja, bet bandymų rezultatai lūkesčių nepateisino.
„Atlikome tokį darbą, kurio metu norėjome sukurti paprastą, greitą metodiką, kuri tiktų techninių apžiūrų metu diagnozuoti automobilių katalizinių deginių neutralizatorius. Lietuvoje buvo tokia problema ir dabar yra, kad nėra griežtai reglamentuojama, ar benzininiai automobiliai turi katalizatorius ar ne ir niekas negali jų sukontroliuoti. To pagrindu ir buvo nuspręsta pradėti tai tikrinti. Paprastas būdas tikrinti išmetamųjų dujų sudėtį ne visada pasiteisina, nes jos matuojamos tik tuščioje išeigoje, t. y. kada automobilis stovi vietoje, o variklis veikia laisvos eigos apsisukimais arba šiek tiek juos padidinus, bet nėra jokios apkrovos. Tokiu būdu ne visą laiką to užtenka, kad būtų tinkamai diagnozuotas automobilio katalizinių deginių neutralizatoriaus veikimas“, - aiškino VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas. Taigi, remdamiesi esama situacija, mokslininkai išsikėlė uždavinį – pabandyti surasti naujus metodus, pagal kuriuos būtų galima tiksliau diagnozuoti automobilio taršumą.
„Radome mokslinėje literatūroje, kad išmetamosios automobilių dujos yra vėsesnės įeidamos į katalizatorių nei iš jo išeidamos. Katalizatoriuje vyksta reakcijos ir jos pakelia išmetamųjų dujų temperatūrą. Jeigu tiesiai matuotume išmetamųjų dujų temperatūrą, tai būtų galima apčiuopti, bet kadangi mes negalime nieko ardyti – įsiskverbti į automobilio vidų – bandėme matuoti išmetamųjų dujų vamzdžio temperatūrą. Manėme, kad čia būtų galima pamatyti skirtumų, tačiau, deja, eksperimentiniai bandymai parodė, kad tai labai nepatikima. Tam tikrais atvejais dabartiniai automobilių gamintojai įmontuoja katalizatorius prie pat variklio ir turi tiek daug papildomų sistemų, kad nėra vietos kaip prieiti prie vamzdžio ir pamatuoti. Nusprendėme, kad šitoks būdas netinka ir priėjome prie išvados, kad automobilius reikėtų tikrinti elektroninių diagnostikos priemonių pagalba“, - pasakojo S. Pukalskas.
Šiuo metu techninės apžiūros centruose elektroninės diagnostikos priemonės pradedamos taikyti. Tiesa, kaip pastebi mokslininkas, jos gali pasitarnauti tik naujesnių automobilių apžiūrose, o senieji lieka šešėlyje.
„Visuomenė ne taip kėlė tą problemą (katalizatorių išpjovimo – red. past.) į viešumą, ir ankstesni automobiliai (iki 2000-ųjų metų) nelabai ir galėtų būti patikrinti, nes jų savidiagnostikos sistema yra per daug paprasta. Tik automobiliuose po 2000-ųjų pradėta diegti rimtesnes sistemas, kurios jau gali parodyti, ar katalizatoriai yra ar jų nėra, ar jie veikia, ar neveikia“, - sako VGTU automobilių transporto specialistas. Žinant, kad Lietuvoje automobilių parkas yra gerokai senesnis, ar tai reiškia, kad katalizatorių patikrinimo problema neturi sprendimo būdų?
S. Pukalskas iš dalies su tuo sutinka: „Ta problema, tikimės, kad bėgant metams turėtų išnykti... Automobiliai vis tiek atsinaujins, seni savaime „numirs“ … Šiuo metu techninės apžiūros kontrolierius vizualiai apžiūri automobilio dugną ir išmetimo vamzdžio sistemą. Jeigu kažką pamato įtartino, jis tai pažymi kaip trūkumą ir toks automobilis turi būti tikrinamas nuodugniai. O tada jau gali būti numatytas ir ardymas, ir pan.“
Marijampolės techninės apžiūros centro Technikos vadovas Gintaras Bubnys teigė, kad anksčiau problema dėl automobiliuose išpjautų katalizatorių buvo opesnė, tačiau įvedus draudimą tokius automobilius eksploatuoti, „gudrautojų“ sumažėjo.
„Transporto priemonių savininkai puikiai žino, kad katalizatorius turi būti ir į apžiūrą atvažiuoja neišsipjovę, po to, ką jie daro – labai sunku pasakyti. Jeigu parduoda į kitas šalis, manyčiau, kad gal ir išpjauna...“, - sakė G. Bubnys.
Jo teigimu, jeigu kontrolieriams apžiūros metu kyla įtarimas, yra virinimo siūlių, tuomet techninis pasas neišduodamas, tačiau, jeigu katalizatorius išpjautas „meistriškai“, labai sunku nustatyti, ar jis yra, ar ne.
„Jokiais būdais negalime ardyti. Ardymas nėra toks, kad atsuksi kažkokį varžtą ir pažiūrėsi, reikia išpjauti, vamzdis yra uždaras, suvirintas. Tokių dalykų mes neturime teisės daryti“, - aiškino techninę apžiūrą Marijampolėje vykdančios įmonės atstovas.
Anot technikos specialisto, jeigu automobilio variklis dirba gerai ir iš jo išeina tikrai geros dujos, katalizatorius tuo metu „ilsisi“: „Kitą kartą, jeigu katalizatorius ir yra, bet jis yra atidirbęs ir užsikišęs, tos išmetamosios dujos bus pavojingesnės nei jo išvis nebūtų“, - patikslino G. Bubnys.
Anot pašnekovo, prieš du-tris metus katalizatoriai nebuvo privalomi, todėl jų pardavimai juodojoje rinkoje išgyveno aukso amžių, tačiau įstatyme apibrėžus, kad jis yra privalomas, vairuotojai greitai persiorientuoja.
Paklaustas, ar darbo praktikoje yra buvę atvejų, kad būtent dėl katalizatoriaus nebuvimo automobilis nepraeitų techninės apžiūros, specialistas tikino, kad anksčiau iš tiesų tokių atvejų būta daugiau, o pastaraisiais metais sumažėję.
Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius teigė, kad mieste kasmet organizuojami automobilių išmetamųjų dujų tikrinimo reidai, tačiau šiemet to dar nėra daryta dėl kitų darbų gausos.
„Šiais metais tokio darbo dar nedirbome, matėt, kas pas mus čia darosi aplinkosaugos sistemoje – visokios tvoros, akcijos, baisiai trūksta fizinių pajėgumų. Jaučiu, kad per vasarą iki šitų reidų neprieisime, atsikels į rudenį“, - sakė E. Vainalavičius.
Paklaustas, ar tokie reidai duoda kokios nors naudos, ar sudrausmina vairuotojus, jis tikino, kad nubaudžiamos tos transporto priemonės, kurių išmetamosios dujos viršija leistinas normas.
„Dažniausiai apsiribojame administracinėmis baudomis. Sunku pasakyti tikslų pažeidimų skaičių, tačiau vidutiniškai vyraudavo 15-20 proc. pažeidimų nuo patikrintų automobilių skaičiaus, - pasakojo aplinkosaugininkas. - Kiek leisdavo fizinės ir finansinės galimybės, tiek tikrindavome, bet aišku ne ištisai dienom sėdėdavome ir stabdydavome – būdavo tokie pravažiuojamieji reidai: vienoje vietoje, kitoje vietoje skirtingose gatvėse. Jeigu patikrindavome šimtą, rasdavome 15-18 pažeidėjų, jeigu 10, tada – 2-3”.
Šiuo metu pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bauda už transporto priemonę, kurios išmetamųjų dujų kiekis viršija leistinas normas, siekia 100-200 Lt.
Užsienyje katalizatorių nepjausto
Nors Lietuvoje draudžiama įregistruoti automobilius, neturinčius šios detalės, patikrinti, ar automobilis ją turėjo, kaip pripažįsta automobilių techninę apžiūrą atliekantys centrai, beveik neįmanoma. Savo ruožtu automobilius registruojanti įmonė „Regitra“ sako pati papildomai jokių patikrų neatliekanti, taigi pasikliauja tuo, kad parašyta automobilio techninės apžiūros pase.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros vedėjas, doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako domėjęsis, kokia praktika paplitusi užsienio šalyse ir pastebėjęs, kad svetur katalizatorių pjaustymo mastas kur kas mažesnis. Jis tai sieja su didesniu žmonių sąmoningumu ir žinoma didesne perkamąja galia įsigyti naujesnį automobilį.
„Turbūt vairuotojų sąmoningumo lygis yra aukštesnis negu pas mus ir niekas to įrenginio savavališkai neišima, neišpjauna. Jeigu žino, kad pagal konstrukciją katalizatorius yra numatytas, jam sugedus – jis keičiamas nauju ir toliau važinėjama. Jeigu automobilis neturi to įrenginio, tokio automobilio anglies monoksido (CO), angliavandenilio (HC) ir azoto oksido (NOx) tarša yra padidinta. Visi šie trys komponentai yra pagrindiniai benzininio automobilio teršalai, kurie ir daro didžiausią poveikį aplinkai – tiek gamtai, tiek ir žmogui“, - kalbėjo S. Pukalskas.
Lietuvoje katalizatorių išėmimai yra gana populiarūs, nes juodojoje rinkoje iš to galima neblogai uždirbti: „Už juos mokami nemaži pinigai, nes katalizatoriai yra sudaryti iš tauriųjų metalų, ilgapirščiai sugeba tuos tauriuosius metalus išgauti ir paskui parduoti“, - patikslina automobilių transporto specialistas.
Juodojoje rinkoje – nemaži pinigai
Katalizatorius superkančių įmonių atstovai minėjo, kad katalizatoriaus išmontavimas iš seno automobilio gali kainuoti apie 300-400 Lt. S. Pukalskas sutinka, kad pavieniam žmogui tie keli šimtai litų gali ir nėra daug, tačiau tiems, kurie verčiasi jų supirkimu - gali išeiti tikrai neblogas verslas.
„Jeigu turi kokį servisėlį ir užsiimi automobilių remontu, išpjauni vienam automobilio savininkui nežinant, kitam... Vyksta ir tokie dalykai. Ypač, jeigu tai yra senesnis automobilis ir jo sena savidiagnostikos sistema, jis gali nekelti jokio pavojaus signalo ir vairuotojas to gali taip ir nesužinoti. Naujesni automobiliai turi rimtesnę savidiagnostiką, kuri gali nustatyti, kad katalizatoriaus nėra, skydelyje gali užsidegti informacinė lemputė. Lietuvoje gudragalviai įsigudrino, kaip ir šitą dalyką apeiti – jie turi įvairiausių priemonių, kaip apgauti – yra tam tikrų įrenginių į išmetimo sistemas (išima katalizatorių ir įdeda „apgaviką“) ir pan. Toks nelegalus verslas yra pakankamai neblogai išplitęs“, - pasakojo VGTU docentas.
Katalizatorių išpjovė nežinant
Mokslininko išsakytus žodžius patvirtina ir nuosavą automobilį turinti Kristina. Ji pasakojo pati prieš šešerius metus susidūrusi su automobilių meistrų nesąžiningumu - automobilį pas meistrus ji vežusi dėl sugedusio duslintuvo, tačiau vėliau suprato, kad transporto priemonei buvo padaryta ir kitų „operacijų“.
„Po poros savaičių nuvariau automobilį į Biržus techninei apžiūrai. Darbuotojai sako: tai kam čia jums reikėjo prieš pat apžiūrą katalizatorių išimti, matė, kad šviežia skylė. Tada atgal pas meistrą. Jis sakė nieko nedaręs, o paskui pasirodė, kad automobilį buvo palikęs laikiniems darbuotojams, kurie juo ir užsiėmė. Viskas išaiškėjo atsitiktinai – pradėjo stebėti ir gana greitai atėjo vyras su katalizatoriumi maišelyje, jis jau buvo supjaustytas ir paruoštas pardavimui. Paklausė, iš kur jis gavo, ir šis prasitarė“, - pasakojo Kristina. Istorija baigėsi tuo, kad moteris katalizatorių atgavo ir pardavė. Už jį gavo 280 litų.
„Kol kas važinėju be katalizatoriaus... Jau ėjau porą kartų (techninę apžiūrą – red. past.), bet dėl to neužkliuvau, - teigė automobilio savininkė. Paklausta, ar nebuvo minčių susimontuoti naują katalizatorių, moteris teigė dėl to pasitarusi su meistrais – kadangi automobilis senas, nuspręsta, kad to daryti nelabai apsimoka.
Nustatė 56 pažeidimus
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) duomenimis, nuo 2013-ųjų balandžio pradžios iki šių metų birželio 20 dienos atliekant techninę automobilių apžiūrą yra fiksuoti 56 atvejai, kuomet transporto priemonė neturėjo katalizatorių (arba buvo viršijamos išmetamųjų dujų leistinos normos) ir dėl šios priežasties nebuvo išduoti techninę apžiūrą patvirtinantys dokumentai.
„Atliekant privalomąją techninę apžiūrą yra tikrinama išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga. Šis reikalavimas taikomas transporto priemonėms, kurios privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d. (šių Techninių reikalavimų įsigaliojimo datos). Tikrinama ar yra gamintojo įrengta išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga, ar nepakeista jos konstrukcija, ar ji nepažeista ir ar veiksminga. Tikrinimas atliekamas neardant“, - rašoma VKTI pateiktame atsakyme.
Inspekcijos teigimu, išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos pašalinimas (išpjovimas) yra aktuali gamtosauginė problema. Tačiau kol transporto priemonių valdytojų sąmoningumas nėra grindžiamas ir aplinkosauginiais aspektais, tol šios problemos sprendimas yra sudėtingas.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visuomenės abejingumas keliamoms problemoms yra skatinamas įmonių, kurios superka katalizatorius ir per visuomenės informavimo priemones netiesiogiai siūlosi supirkti taršą mažinančias priemones, neatsižvelgiant į padarinius“, - dėstoma KKTI atsakyme.
Bandė ieškoti alternatyvių metodų
Automobilių techninės apžiūros metu specialistai nelabai gali patikrinti, ar automobilis turi katalizatorių ar jis jau seniai parduotas juodojoje rinkoje. Jeigu tik automobilio dujų išmetimai neviršija nustatytų ribų, vizualiai įtarimą, kad kažkas yra ne taip, gali sukelti nebent paliktos „siūlės“. Tačiau jeigu darbavosi nagingi „katalizatorių chirurgai“ - žymių jie paprastai nepalieka.
„Jeigu išmetimo vamzdis gerai užvirintas, gali atrodyti taip pat puikiai kaip gamyklinis ir nieko nepastebėsi“, - pripažįsta VGTU docentas S. Pukalskas.
Būtent dėl šių spragų patikrinimo sistemoje, VGTU mokslininkai bandė sukurti naują metodiką, kurios pagalba būtų galima tiksliau nustatyti katalizatoriaus išpjovimo faktą, tačiau, kaip pripažįsta pašnekovas, deja, bet bandymų rezultatai lūkesčių nepateisino.
„Atlikome tokį darbą, kurio metu norėjome sukurti paprastą, greitą metodiką, kuri tiktų techninių apžiūrų metu diagnozuoti automobilių katalizinių deginių neutralizatorius. Lietuvoje buvo tokia problema ir dabar yra, kad nėra griežtai reglamentuojama, ar benzininiai automobiliai turi katalizatorius ar ne ir niekas negali jų sukontroliuoti. To pagrindu ir buvo nuspręsta pradėti tai tikrinti. Paprastas būdas tikrinti išmetamųjų dujų sudėtį ne visada pasiteisina, nes jos matuojamos tik tuščioje išeigoje, t. y. kada automobilis stovi vietoje, o variklis veikia laisvos eigos apsisukimais arba šiek tiek juos padidinus, bet nėra jokios apkrovos. Tokiu būdu ne visą laiką to užtenka, kad būtų tinkamai diagnozuotas automobilio katalizinių deginių neutralizatoriaus veikimas“, - aiškino VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas. Taigi, remdamiesi esama situacija, mokslininkai išsikėlė uždavinį – pabandyti surasti naujus metodus, pagal kuriuos būtų galima tiksliau diagnozuoti automobilio taršumą.
„Radome mokslinėje literatūroje, kad išmetamosios automobilių dujos yra vėsesnės įeidamos į katalizatorių nei iš jo išeidamos. Katalizatoriuje vyksta reakcijos ir jos pakelia išmetamųjų dujų temperatūrą. Jeigu tiesiai matuotume išmetamųjų dujų temperatūrą, tai būtų galima apčiuopti, bet kadangi mes negalime nieko ardyti – įsiskverbti į automobilio vidų – bandėme matuoti išmetamųjų dujų vamzdžio temperatūrą. Manėme, kad čia būtų galima pamatyti skirtumų, tačiau, deja, eksperimentiniai bandymai parodė, kad tai labai nepatikima. Tam tikrais atvejais dabartiniai automobilių gamintojai įmontuoja katalizatorius prie pat variklio ir turi tiek daug papildomų sistemų, kad nėra vietos kaip prieiti prie vamzdžio ir pamatuoti. Nusprendėme, kad šitoks būdas netinka ir priėjome prie išvados, kad automobilius reikėtų tikrinti elektroninių diagnostikos priemonių pagalba“, - pasakojo S. Pukalskas.
Kol „neišmirs“ – nieks nepasikeis?
Šiuo metu techninės apžiūros centruose elektroninės diagnostikos priemonės pradedamos taikyti. Tiesa, kaip pastebi mokslininkas, jos gali pasitarnauti tik naujesnių automobilių apžiūrose, o senieji lieka šešėlyje.
„Visuomenė ne taip kėlė tą problemą (katalizatorių išpjovimo – red. past.) į viešumą, ir ankstesni automobiliai (iki 2000-ųjų metų) nelabai ir galėtų būti patikrinti, nes jų savidiagnostikos sistema yra per daug paprasta. Tik automobiliuose po 2000-ųjų pradėta diegti rimtesnes sistemas, kurios jau gali parodyti, ar katalizatoriai yra ar jų nėra, ar jie veikia, ar neveikia“, - sako VGTU automobilių transporto specialistas. Žinant, kad Lietuvoje automobilių parkas yra gerokai senesnis, ar tai reiškia, kad katalizatorių patikrinimo problema neturi sprendimo būdų?
S. Pukalskas iš dalies su tuo sutinka: „Ta problema, tikimės, kad bėgant metams turėtų išnykti... Automobiliai vis tiek atsinaujins, seni savaime „numirs“ … Šiuo metu techninės apžiūros kontrolierius vizualiai apžiūri automobilio dugną ir išmetimo vamzdžio sistemą. Jeigu kažką pamato įtartino, jis tai pažymi kaip trūkumą ir toks automobilis turi būti tikrinamas nuodugniai. O tada jau gali būti numatytas ir ardymas, ir pan.“
Ardyti kontrolieriai negali
Marijampolės techninės apžiūros centro Technikos vadovas Gintaras Bubnys teigė, kad anksčiau problema dėl automobiliuose išpjautų katalizatorių buvo opesnė, tačiau įvedus draudimą tokius automobilius eksploatuoti, „gudrautojų“ sumažėjo.
„Transporto priemonių savininkai puikiai žino, kad katalizatorius turi būti ir į apžiūrą atvažiuoja neišsipjovę, po to, ką jie daro – labai sunku pasakyti. Jeigu parduoda į kitas šalis, manyčiau, kad gal ir išpjauna...“, - sakė G. Bubnys.
Jo teigimu, jeigu kontrolieriams apžiūros metu kyla įtarimas, yra virinimo siūlių, tuomet techninis pasas neišduodamas, tačiau, jeigu katalizatorius išpjautas „meistriškai“, labai sunku nustatyti, ar jis yra, ar ne.
„Jokiais būdais negalime ardyti. Ardymas nėra toks, kad atsuksi kažkokį varžtą ir pažiūrėsi, reikia išpjauti, vamzdis yra uždaras, suvirintas. Tokių dalykų mes neturime teisės daryti“, - aiškino techninę apžiūrą Marijampolėje vykdančios įmonės atstovas.
Anot technikos specialisto, jeigu automobilio variklis dirba gerai ir iš jo išeina tikrai geros dujos, katalizatorius tuo metu „ilsisi“: „Kitą kartą, jeigu katalizatorius ir yra, bet jis yra atidirbęs ir užsikišęs, tos išmetamosios dujos bus pavojingesnės nei jo išvis nebūtų“, - patikslino G. Bubnys.
Anot pašnekovo, prieš du-tris metus katalizatoriai nebuvo privalomi, todėl jų pardavimai juodojoje rinkoje išgyveno aukso amžių, tačiau įstatyme apibrėžus, kad jis yra privalomas, vairuotojai greitai persiorientuoja.
Paklaustas, ar darbo praktikoje yra buvę atvejų, kad būtent dėl katalizatoriaus nebuvimo automobilis nepraeitų techninės apžiūros, specialistas tikino, kad anksčiau iš tiesų tokių atvejų būta daugiau, o pastaraisiais metais sumažėję.
Tikrina, tačiau pagautų – vos 15-20 proc.
Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius teigė, kad mieste kasmet organizuojami automobilių išmetamųjų dujų tikrinimo reidai, tačiau šiemet to dar nėra daryta dėl kitų darbų gausos.
„Šiais metais tokio darbo dar nedirbome, matėt, kas pas mus čia darosi aplinkosaugos sistemoje – visokios tvoros, akcijos, baisiai trūksta fizinių pajėgumų. Jaučiu, kad per vasarą iki šitų reidų neprieisime, atsikels į rudenį“, - sakė E. Vainalavičius.
Paklaustas, ar tokie reidai duoda kokios nors naudos, ar sudrausmina vairuotojus, jis tikino, kad nubaudžiamos tos transporto priemonės, kurių išmetamosios dujos viršija leistinas normas.
„Dažniausiai apsiribojame administracinėmis baudomis. Sunku pasakyti tikslų pažeidimų skaičių, tačiau vidutiniškai vyraudavo 15-20 proc. pažeidimų nuo patikrintų automobilių skaičiaus, - pasakojo aplinkosaugininkas. - Kiek leisdavo fizinės ir finansinės galimybės, tiek tikrindavome, bet aišku ne ištisai dienom sėdėdavome ir stabdydavome – būdavo tokie pravažiuojamieji reidai: vienoje vietoje, kitoje vietoje skirtingose gatvėse. Jeigu patikrindavome šimtą, rasdavome 15-18 pažeidėjų, jeigu 10, tada – 2-3”.
Šiuo metu pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bauda už transporto priemonę, kurios išmetamųjų dujų kiekis viršija leistinas normas, siekia 100-200 Lt.
(20)
(1)
(19)