Žiemos metu visuomet kyla daug diskusijų dėl kelininkų barstomų druskų poveikio aplinkai. Specialistai teigia, kad druska kenkia gruntiniam vandeniui, tačiau kelininkai aiškina kad nieko geresnio kol kas dar nėra išrasta.

Druskų barstymu patenkinti ne visi automobilių vairuotojai. Su redakcija susisiekęs vilnietis, daug metų vairuojantis automobilį, pastebėjo, kad pastaruoju metu automobilis labai tepasi ir ant jo susidaro plutelė, kurią sunku nugremžti. Jis įtaria, kad taip pasireiškia neigiamas druskų poveikis automobiliui.

Blogiausia – kai naktys šaltos, dienos šiltos

Įmonės „Kauno regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus sakė, kad keliuose barstoma paprasta druska, kartais sumaišyta su smėliu.

„Dažniausiai barstomas yra natrio chloridas, jį tiekia konkurso laimėtojas iš Baltarusijos, jis turi tam tikrų priedų, kad druska nesusigulėtų į vieną monolitą. Kartais keliai atrodo labai balti, taigi šias žymes palieka ne tik druska, bet ir priedai. Be to, mes druskos mišinį pamaišome su smėliu, nes prie tam tikrų temperatūrų reikia, kad smėlis trintųsi, judėtų ir ardytų ledą. Kartais tokie mišiniai barstomi ten, kur reikia įvažiuoti į kalnus, slidesniais momentais, kad būtų grubesnės medžiagos, nes ledas ne taip greitai ištirpsta. Dar barstytuvuose ruošiamas natrio chloridas, sumaišytas su atitinkamos koncentracijos vandeniu, tada druska pradeda greičiau veikti ir šlapia įsikimba į ledą ir automobiliai važiuodami jos nenupučia“, - kalbėjo T. Mockus.

Anot jo, blogiausios dienos kelininkams yra tuomet, kai pliusinė temperatūra kaitaliojasi su minusine: „Priklausomai nuo sezono naudojame labai skirtingą kiekį druskos. Mums pačios sunkiausios dienos, kai reikia intensyviai barstyti, kai naktį yra minusinė, o dieną pliusinę temperatūra. Tuomet susidaro ledas ir reikia barstyti. Jeigu žiūrint į paskutinių dešimties metų vidurkį, Kauno apskrities valstybinės reikšmės keliuose išbarstoma apie 8000 tonų druskos ir 5000 tonų mišinio.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas teigė, kad druska yra įsigyjama iš įvairių šalių ir jos tiekėjų yra įvairiausių.

„Keliuose užmiestyje dažniausiai yra naudojama gryna druska, ne mišiniai, t. y. natrio chloridas. Taip pat dalis yra smėlio ir druskos mišinys. Be jų dar naudojama kalio chlorido ir beveik viskas, yra dar kitų medžiagų, bet jų yra labai nedaug. Druska dažniausiai yra įsigyjama iš įvairių šalių, tradiciškai didžiausias kiekis yra įsigyjamas iš Baltarusijos, dabar yra ir iš Ukrainos, Vokietijos, gali jos būti iš dar kitų šalių, nes tiekėjai jas veža iš visur. Tačiau tai nekeičia esmės, pati medžiaga natrio chloridas yra ta pati cheminė medžiaga ir jokių ypatingų skirtumų nėra“, - aiškino H. Jurkuvėnas.

Anot jo, yra paaiškinimas, kodėl ant automobilių susidaro purvo plutelė: „Kai yra daug barstoma, ant automobilių susidaro druskų nuosėdų, taip būna visada. Šiuo metu buvo santykinai ne daug kritulių, mažai snigo, buvo daugiau plikledžio, tai visi nešvarumai - ir padangų likučiai, nudėvėto asfalto likučiai ir šiaip purvas, atnešamas į kelią, sudaro purviną dangą, kuri nusėda ant automobilių, tačiau tai būdinga miestų keliams.“

Druskos užteršia gruntinį vandenį

Lietuvos geologijos tarnybos hidrogeologijos skyrius vedėjas Kęstutis Kadūnas tiria barstomų druskų poveikį gruntiniam vandeniui ir pastebi natrio chlorido padidėjimą jame.

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 gramų druskos.

„Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija), paviršinius vandenis, neigiamai veikia tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis“, - rašoma K. Kadūno moksliniame straipsnyje.

Taip pat tekste teigiama, kad kelių barstymas druska ar jos mišiniu su smėliu daro neigiamą poveikį gruntinio požeminio vandens ištekliams, keičia jų kokybę. Be to, suteka į upes ir patenka į artezinio vandens sluoksnius, iš kurių miestai bei gyvenvietės ima vandenį gėrimui. Tad kyla grėsmė požeminio geriamojo vandens kokybei, kuris Lietuvoje yra vienintelis ekonominiu požiūriu realus geriamojo vandens šaltinis.

Vis dėlto, K. Kadūnas nemano, kad šiuo metu dėl barstomų druskų poveikio žmonėms reikėtų sunerimti, tačiau gruntiniame vandenyje jos kiekis didėja.

„Nemanau, kad reikėtų žmonėms sunerimti dėl druskų poveikio, nes geriamo vandens šaltiniams tai retai veikia, paprastai druska būna arti kelių, ji stebima gruntiniame vandenyje miestų teritorijose, bet keli metrai nuo kelio žmonės negyvena ir šulinių neturi. Druska labiau gali paveikti augalus, kurie yra šalia kelių. Natrio chlorido koncentracijos geriamajame vandenyje yra limituojamos ir yra pakankamai aukštos, todėl druska taip nepaveiks geriamo vandens šaltinių, tačiau tam tikrose vietose gruntiniame vandenyje matome padidėjimą“, - sako K. Kadūnas.

„Didžiausias druskų poveikis yra augalams, be to, jeigu per tiltus papuola į upes, gali turėti poveikį žuvims. O dar, žiemą išeina žvėrys palaižyti druskų pakelyje, taigi dėl to įvykti avarijų. Iš tiesų barstomo mišinio sudėties skirtumų mes nepastebime, duomenys rodo, kad tai yra natrio chloridas. Natrio didėja, tačiau jo didėja galbūt mažiau, nes jis sulaikomas grunto, o chlorido – daugiau“, - kalbėjo hidrogeologijos skyriaus vedėjas.

Ar yra alternatyvų?

Didžiosios pasaulio šalys ieško alternatyvų druskų barstymui. Specialistai rekomenduoja kelių barstymui naudojamos druskos poveikį mažinti įmaišant į ją organinės kilmės medžiagos „Safecote“. Ši medžiaga susidaro cukraus gamybos metu, ji dar kitaip vadinama „melasa“. Į druskos mišinį įmaišius vos 3 procentus šios medžiagos, barstomos medžiagos korozinis poveikis plienui sumažėja net 45 procentais.

Tačiau, anot kelininkų, dar trūksta rimtų tyrimų, kurie įrodytų, jog ši medžiaga taip pat nekenkia aplinkai ir yra geresnė nei druska.

K. Kadūno teigimu, galima ieškoti alternatyvų druskoms, tačiau kitų junginių kaina gali būti žymiai brangesnė.

„Yra organiniai junginiai, tačiau reikia atsižvelgti į kainą. Galima ir be druskos barstyti žvyru, taip daroma Skandinavijos šalyse, barstoma skalda, tačiau ten vėl kiti niuansai, dėl ko mes to panaudoti negalime. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, matyt reikia sutikti su specialistais siūlančiais ieškoti alternatyvių medžiagų sniegui ir ledui pašalinti nuo paviršių, nors jos gali būti ir gerokai brangesnės“, - sakė mokslininkas.

„Kauno regiono kelių“ darbuotojas T. Mockus teigė, kad nuo druskos dar nepabėgo nei viena šalis ir alternatyvų joms nėra.

„Visame pasaulyje pagrindinė naudojama priemonė yra arba natrio, arba kalcio chloridai. Kalcio chloridas yra agresyvesnė medžiaga, jis greičiau veikia, bet jo poveikis korozijai yra dar didesnis, bet jis yra žymiai brangesnis. Taigi, natrio chloridas yra toks aukso viduriukas, kai ir kaina yra mažesnė ir ledą gerai ardo. Ir praktiškai jokios alternatyvos nėra. Tai labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, skandinavai šiaurinėje dalyje, kur nusistovi orai, naudoja smulkią granitinę skaldelę, ją išberia, ji įsikabina į prispaustą sniegą ir duoda tokį šiurkštumą ir kol orai yra pastovūs kultūringam vairuotojui tai veikia, tačiau mūsų oro sąlygos yra ne tokios, pas mus temperatūros pastoviai kaitaliojasi. Bet net skandinavai tokį būdą naudoja tik šiaurėje, kur nedidelis eismo intensyvumas, o pagrindiniuose miestuose naudojama ta pati druska“, - pasakojo T. Mockus.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Birutė Davidonytė

Komentarai (3)