Partrenkei gyvūną - ką daryti? (2)
Neretai pasitaiko atvejų, kai ant kelio partrenkiami laukiniai arba naminiai gyvūnai. Pasidomėkime, ką tokiais atvejais daryti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas atsakingas už partrenktų gyvūnų surinkimą?
Partrenkti gyvūnai skirstomi į dvi kategorijas: medžiojamus ir nemedžiojamus. Kai partrenkiamas laukinis gyvūnas, vairuotojas apie įvykį privalo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Vėliau susisiekiama su to rajono medžioklės plotų valdytojais: medžiotojų būreliu arba klubu. Būtent medžiotojams ir perduodamas partrenktas gyvūnas.
Už naminių partrenktų gyvūnų surinkimą nuo kelio atsakingos to rajono, kuriame įvyko eismo įvykis, gyvūnų sanitarinės tarnybos. Tokie gyvūnai kurį laiką laikomi šaldytuve, vėliau utilizuojami. „Grindos“ bendrovės benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba yra atsakinga už tokių gyvūnų surinkimą Vilniuje.
Padalinio vadovė Agnė Stasiūnienė anksčiau patikino, kad reaguojama yra į kiekvieną pranešimą apie negyvus gyvūnus ant kelio. Anot jos, darbuotojų atvykimo greitis priklauso nuo iškvietimų skaičiaus. Gaišenos yra surenkamos visą parą.
Problema – smulkūs gyvūnai
Vis dėlto didžiausia problema ir skaudžiausios pasekmės atsiranda dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad yra nemažai problemų dėl smulkių gyvūnų, nugaišusių susidūrimų su automobiliais metu. Nors nutrenktas žvėris pagal teisės aktus priklauso medžiotojams, vairuotojai praneša ne apie visus įvykius.
„Kai automobilis susiduria su stambiu gyvūnu, visuomet registruojamas eismo įvykis, pranešama draudimo įmonėms, kelių policijai, tokiais atvejais automatiškai yra informuojami ir medžiotojų klubai. Tačiau būna tokių atvejų, kai lapė, mangutas ar kiškis patenka po automobilių ratais ir vairuotojas net nejaučia susidūrimo arba pasižiūri, jog automobilis yra sveikas, nėra draudiminio įvykio, todėl niekam nepraneša. Taip ir atsiranda ant kelių suvažinėjami smulkesni gyvūnai, nors vairuotojai privalo pranešti. Vėliau apie tuos smulkesnius gyvūnus kelininkai informuoja medžiotojų klubus, kurie juos susirenka“, - pasakojo S. Žebrauskas.
Specialistas teigė, kad medžiotojai reaguoja operatyviai: „Beveik nebūna tokių atvejų, kad partrenktas žvėris keltų pavojų eismui arba, kad pradėtų pūti, irti ir pan. Paprastai tokie žvėrys yra sužeidžiami rytais, nakties metu, o tuo metu nebūna intensyvaus judėjimo. Manau, kad medžiotojai yra informuojami pakankamai greitai. Medžiotojai privalo paimti gyvūną, nesvarbu kokios būklės jis būtų. Tai yra nustatyta įstatyme. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, reikia jį nušauti. Bet tai gali padaryti tik to rajono klubo medžiotojas.“
Gyvūnai išmoksta įveikti tvoras
Tam, kad vairuotojai ir gyvūnai būtų apsaugoti nuo susidūrimų, reikšmingiausi keliai nuo miško atskiriami tvoromis. Kaip bebūtų, tai nėra patikimiausia priemonė ir vairuotojams svarbiausia turėtų būti atidumas.
„Tvoros visiškai neapsaugo, bet vis tiek jos yra reikalingos. Tvoras reikia prižiūrėti, atsiranda skylių, žvėrys randa galimybę pro jas pralįsti. Man asmeniškai teko matyti, kai tvora užtverta, o važiuojamojoje kelio dalyje blaškosi stirna. Todėl kelių priežiūros tarnybos turėtų nuolatos tvoras patikrinti. Taip pat yra smulkūs gyvūnai, kurie per tvorą gali pralįsti: lapės ir mangutai randa būdų, kaip pralįsti, o galbūt sugeba ir pasikasti, o jau tuomet pro tvorą pralenda ir kiškis. Stambieji žvėrys kartais peršoka tvoras, tačiau dažniausiai pabaidyti“, - aiškino S. Žebrauskas.
Specialistas siūlė, kad dar galėtume įrengti žaliuosius tiltus, kurie skirti žvėrių migracijai: „Dabar padaryti tuneliai pasiteisina varliagyviams, ropliams, mangutams ar lapėms, bet stambūs žvėrys ten nemigruoja. Jie migruos tada, kai žaliasis tiltas imituos panašią aplinką, kurioje jie gyvena. Tokius tiltus įrenginėja vokiečiai ir kitos Europos šalys. Tiesiog tiltas apželdinamas augalais.“
Kenkia vandalai ir tingūs žmonės
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas pasakojo, kad patys žmonės dažnai sugadina tvoras. „Problema yra ta, kad dėl Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių vietų, kuriomis gyvūnas gali atklysti iki kelio, yra labai daug – tiesiog tam yra palanki gamtinė aplinka. Elementaru, kad ši ypatybė kelia tam tikrų keblumų vairuotojams, kadangi kiekvienu atveju yra sunku prognozuoti gyvūnų veiksmus. Pagal finansavimo galimybes imamasi tikrai visų įmanomų priemonių, tačiau neįmanoma visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų įtakos, kadangi visų kelių aptverti galimybių nėra“, - aiškino E. Tamariūnas.
Anot specialisto, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų pirmiausia planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių, nes dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu.
„Pasitaiko, kad ir diegiamos priemonės negali visiškai apsaugoti nuo gyvūno patekimo ant kelio. Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas. Ant vartų yra prisuktos lentelės, kuriose parašytas prašymas uždaryti vartus. Deja, nedaugelis pravažiuojančių gyventojų, juos uždaro. Didele problema išlieka ir vandalizmo atvejai: žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, kartais tinklo tvoros tiesiog pavagiamos“, - apgailestavo specialistas.
Tvoros kaina nedžiugina
Specialisto teigimu, daugiausia eismo įvykių užfiksuota automagistralėse ir magistraliniuose keliuose. Šiuose keliuose didžiausias eismo intensyvumas ir didžiausias leidžiamas važiavimo greitis.
„Nors šiuose keliuose daugiausia yra nuo laukinių gyvūnų aptvertų ruožų, įrengtos požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, nušokimo rampos, horizontalūs barjerai, vartai, įrengti įspėjamieji kelio ženklai t.y. sudarytos didelės kliūtys gyvūnui patekti ant kelio, tačiau vis tiek šiuose keliuose užregistruota daugiausia susidūrimų su gyvūnais. Kelių direkcija, siekdama užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose ir norėdama apsaugoti laukinius gyvūnus, įrengė 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 13 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams, daugiau apie 680 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų“ - teigė E. Tamariūnas.
Pašnekovas aiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti nepakanka, ir aptverti visus valstybinės reikšmės kelius nėra galimybių, pirmiausia planuojama aptverti intensyviausius valstybinės reikšmės magistralinius kelius, kuriuose įvyksta daugiausia eismo įvykių. Anot specialisto, šiuo metu 1 metro tinklo tvoros įrengimo kaina yra apie 29 eurai.
