Nelaimingi atsitikimai keliuose – viena dažniausių žmonių mirties priežasčių. Nepaisant to, kad automobiliuose diegiama vis daugiau saugumui skirtų priemonių, juos vairuoja žmonės, kurie kartais klysta. Kartais, būkime sąžiningi, ne visada laikomės kelių eismo taisyklių (KET) bei minimalių saugumo reikalavimų.

Pateikiame 5 vertingus patarimus, kurie padės apsaugoti ne tik jus, jūsų artimuosius, bet ir kitus eismo dalyvius.

1. Nureguliuokite šoninius veidrodėlius taip, kad nematytumėte juose savo automobilio

Tai nekainuoja nė cento ir prisideda prie saugesnio vairavimo. Deja, daugelis tai padaryti pamiršta. Veidrodėlius sureguliuoti svarbu dėl vadinamosios „aklosios zonos“, kuri tampa dažna avarijų priežastimi. Siekiant išvengti nelaimingų eismo įvykių, naujos kartos automobiliuose netgi įtaisomi prašmatnūs radarai ar vaizdo filmavimo ir perdavimo sistemos, perspėjančios apie iš nugaros artėjančius automobilius, kurių negalite matyti.

Tačiau šios modernios sistemos nebus reikalingos, jei teisingai nustatysite šoninius veidrodėlius ir tinkamai jais naudositės. „Akloji zona“, sureguliavus veidrodėlius taip, kad juose nebūtų matyti jūsų automobilio, sumažėja. O dar pridėjus ir galinį langą atspindinčio veidrodėlio vaizdą, matysite visa tai, kas vyksta jums už nugaros.

2. Daugiau dėmesio kreipkite į eismą – ne į kelio ženklus

Yra ekspertų, kurie tvirtina, kad galybė kelio ženklų ir įvairių signalų tik išblaško vairuotoją, ir jis aklai seka kiekvienu nurodymu, nekreipdamas dėmesio į aplink esančius vairuotojus ir jų veiksmus. Ne kartą yra nutikę taip, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas kliudo manevro nepabaigusį vairuotoją – juk jam švietė važiuoti leidžiantis signalas.

 Į eismą reaguoti reikėtų panašiai kaip į oro sąlygas: jei tamsu ir jei pliaupia kaip iš kibiro, tai reiškia, kad greičio apribojimai, nurodomi kelio ženkluose, visai nesvarbūs: jūs turite prilėtinti ir keliauti toliau atsargiai, lėčiau nei įprastai.

Nereikia suprasti klaidingai: kelio ženklių ignoruoti nereikia, tačiau vien tik jais kliautis taip pat pernelyg pavojinga. Priimdami sprendimus, turite atsižvelgti ir į kelio ženklus, ir į eismą, antraip galite nepastebėti svarbių tame pačiame kelyje esančių vairuotojų judesių bei pakliūti į pavojingas situacijas.

3. Vairuodami neklausykite trankios muzikos

Nors kiekvienas automobilis turi garso sistemą, tačiau nė viename eksploatacijos vadove nėra parašyta, ką su šia įranga reikėtų daryti. Pagundai pagroti keletą jums labai patinkančių dainų galima tik tada, jei muzika jums netrukdo susikoncentruoti į tai, ką darote – į vairavimą. Jei tik pradedate spaudinėti mygtukus ar veidrodėliuose stebėti, kaip dainuojate, pats laikas pristabdyti ir išjungti muziką.

Keletas atliktų tyrimų yra parodę, kad muzika turi didelę įtaką vairavimo saugumui: besiklausantis muzikos žmogus vairuoja daug prasčiau nei tas pats žmogus, važiuojantis tyloje. Net jei skamba gana švelni muzika, ši taisyklė taip pat galioja.

Izraelio mokslininkai tyrė vairavimo simuliatorių vairuojančių žmonių širdies ritmą, duodami jiems pasiklausyti įvairių stilių muzikos. Ta vairuotojų grupė, kuriai muzikos klausyti nebuvo duota, patyrė daug dažnesnius širdies ritmo pokyčius. Ypač ryškūs jie buvo tada, kai vairavimas tapdavo sudėtingesnis – kai reikėdavo išvengti konfliktinės situacijos ar atlikti posūkio manevrą. Žmonių, klausiusių muzikos, širdies ritmas būdavo stabilus.

 Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vairuotojai, kurie mėgsta klausytis muzikos yra ramesni ir atsargesni. Tačiau mokslininkams įsigilinus į tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad vairuotojai buvo ramesni, nes jie ne taip atidžiai stebėjo kelią, juos valdė muzika ir jos ritmas. Šiame tyrime paaiškėjo, kad vairuotojai, klausęsi technomuzikos ar panašios į ją, dukart dažniau pravažiuodavo per vairavimo simuliatoriaus imituotą raudoną šviesoforo signalą ir tiek pat kartų dažniau patirdavo nelaimingų atsitikimų.

4. Rankinis stabdis nustos veikti, jei jo reguliariai nenaudosite

Nors vairavimas aikštelėje turėtų būti vienas paprastesnių dalykų, tačiau net ir čia galite elgtis kiek saugiau. Paprastai sustabdę automobilį jūs ištraukiate raktelį ir išlipate iš jo. O rankinį stabdį naudojate tik tada, jei automobilį pastatėte ant nuolydžio. Jį užtraukti reikėtų ir tada, kai stovite lygioje vietoje. Pasirodo, kad nenaudojamas rankinis stabdis genda, taigi norėdami išlaikyti jį veikiantį, turite juo nuolat naudotis.

Rankinis stabdis dažnai vadinamas avariniu stabdžiu, taigi jį galima naudoti situacijose, kur jūsų hidraulinė stabdžių valdymo sistema nesuveikia. Tačiau mechaninė stabdžių sistema patikimai veiks tik tada, kai jis nebus paveikta rūdžių ir korozijos, atsirandančios nuo ilgo stabdžių nenaudojimo. Dažnas naudojimasis tikrai padės juos išlaikyti veikiančiais bei išvengti „savavališkų“ automobilio judesių gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

5. Sprogus padangai, staigiai nestabdykite

Dažniausia vairuotojų reakcija į kritines situacijas yra stabdymas. Dažnai tai pasiteisina. Tačiau įsivaizduokite, kad skriejate greitkeliu ir staiga išgirstate, kad sprogo jūsų padanga. Pajaučiate, kaip automobilis tampa nekontroliuojamas ir jūs, vedamas savo instinktų, spaudžiate stabdžius. Deja, šįkart instinktai jus apgavo.

Kai sprogsta padanga, turite padaryti tai, kas atrodo kaip didžiausia nesąmonė: reikia padidinti automobilio greitį. Pradėję važiuoti greičiau, per keletą sekundžių jūs atgausite automobilio kontrolę ir ištiesinsite savo automobilio judėjimo trajektoriją, o vėliau jau galite po truputį lėtėti, atleisdami akseleratoriaus pedalą ir kiek sukdami automobilio vairą į tą automobilio pusę, kurioje yra sprogusi padanga. Taip automobilis sustos pats.

Komentarai (9)