Automobiliai, ypač naujesni, išlieka patraukliu taikiniu ilgapirščiams, o modernių apsaugos sistemų kūrėjai nuolat lenktyniauja su transporto priemonių vagišiais, kurie atranda vis naujų būdų iškylančioms kliūtims apeiti.

Draudikų teigimu, kai kurios dar ne taip seniai efektyviomis laikytos apsisaugojimo nuo vagių priemonės tapo nebeveiksmingomis ir šiandien nebegali užtikrinti gyventojų turto saugumo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius išskiria tris šiandien jau gerokai atgyvenusius būdus transporto priemonėms apsaugoti.

Ne tokie jau slapti „slapukai“

Automobiliuose įrengti vadinamieji slapukai buvo itin populiarūs prieš gerus dešimtį ir daugiau metų. Kai kurie vairuotojai savo transporto priemonėse jas turi ir dabar, tačiau T. Nenartavičius abejoja jų efektyvumu.

Tam tikroje automobilio salono vietoje, kurią teoriškai turėtų žinoti tik jo vairuotojas, įrengtas jungiklis leidžia pertraukti automobilio užvedimui būtiną elektros grandinę. Tokiu būdu nepageidaujami asmenys, nežinantys, kur įrengtas slapukas, turėtų nesugebėti užvesti automobilio.

Deja, patyrusiems vagims surasti slaptą jungiklį nėra taip jau sudėtinga. „Patyrę vagys praktiškai jau mintinai žino visas „slaptas“ vietas automobilyje ir slapuką gali surasti akimirksniu. Neprofesionalai gali užtrukti ilgiau, bet vis tiek tikriausiai slaptąjį jungiklį atras – juk vietų jam paslėpti automobilio salone nėra begalė, o dažnai slapukas būna įrengiamas gana nuspėjamose vietose.

Be to, jo buvimo vieta dažnai išduodama ir tretiesiems asmenims, kuomet automobilis paliekamas remonto dirbtuvėse ar plovyklose. Žinoma, ilgapirščiams tokio jungiklio paieškos gali kainuoti šiek tiek brangaus laiko, apsunkinti jų nešvarų darbą, todėl, be abejo, įsirengti tokią apsaugą automobilyje galima, tačiau, patartina, tik kaip papildomą apsisaugojimo nuo vagystės priemonę“, – sako T. Nenartavičius.

Anot draudimo eksperto, daug patikimesnė slapuko automobilyje alternatyva šiandien yra imobilizatorius, kuris, priklausomai nuo jo veikimo principo, blokuoja automobilio variklį, jei nėra atliekami tam tikri aktyvavimo veiksmai su elektroniniu automobilio raktu arba jeigu toks raktas nutolsta tam tikru atstumu nuo transporto priemonės.

Paprasta garsinė signalizacija – daug triukšmo, ne per daugiausiai naudos

Daugiabučių gyventojus šiandien turbūt vis rečiau prižadina visu garsu dėl neaiškios priežasties kaukiančios automobilių signalizacijos. Vis tik dar visai neseniai miegamųjų rajonų gyventojams įkyrius garsus skleidžiančios transporto priemonių signalizacijos kėlė nemažą galvos skausmą.

T. Nenartavičiaus teigimu, automobilių signalizacijos šiandien tapo jau gerokai išmanesnės, o visų aplinkinių namų gyventojus nuo menkiausio prisilietimo ar vibracijos naktį prikeliantis kaukimas tapo tikra atgyvena.

„Nors garsinės signalizacijos tikslas yra išgąsdinti vagį, atkreipti aplinkinių dėmesį į galimai vykdomą nusikaltimą, tačiau kiemuose kaukiantys, čirškiantys ir pypsintys automobiliai vienu metu buvo tapę tokie įprasti, kad žmonės pradėjo į juos beveik nekreipti dėmesio. Didesniu rūpesčiu gyventojams tapo geresnė garso izoliacija namuose nei automobilių vagysčių baimė.

Yra atlikti ir socialiniai eksperimentai, kurių metu vagimis apsimetę asmenys gana ilgą laiką naktį krapštėsi automobilyje su įjungta garsine signalizacija daugiabučio stovėjimo aikštelėje taip ir nesulaukdami jokios aplinkinių reakcijos ar dėmesio“, – pasakoja ekspertas.

Kita priežastis, kodėl negalima visiškai pasikliauti vien tik garsine signalizacija, T. Nenartavičiaus teigimu, yra ta, kad gerai savo „amatą“ išmanantys ilgapirščiai išmoko paprastesnes saugos sistemas išjungti joms nespėjus išleisti net menkiausio garso.

„Vėlgi – kokybiška ir moderni garsinė signalizacija gali suteikti papildomo saugumo, tačiau primityvias, nuo automobilio akumuliatoriaus veikimo priklausančias aliarmo sistemas reikėtų pamiršti. Šiandien daug efektyvesnės saugos sistemos geba ne tik skleisti garsą tuomet, kai automobiliui iškyla tikras pavojus, bet ir realiu laiku perduoti informaciją apie automobilio būklę, jo buvimo vietą tiesiai į savininko telefoną ar kompiuterį, blokuoti variklio užvedimą.

Įsirengus palydovinę paieškos sistemą net ir vagystės atveju yra didelė tikimybė transporto priemonę surasti. Tokios paieškos priemonės anksčiau kainavo gana brangiai, tačiau per pastaruosius keletą metų gerokai atpigo ir tapo prieinamos ne vien tik itin prabangių automobilių savininkams“, – sako T. Nenartavičius.

Mechaninis vairo užraktas – vagims tik metalo ir plastmasės gabalas

Anksčiau gana populiarius mechaninius automobilio vairo užraktus greitai bus galima apskritai laikyti antikvarinėmis senienomis, o juos pašalindami šiandieniniai vagys turi ne daugiau vargo nei su prie stulpo prirakinto dviračio spyna.

„Bet kokie mechaniniai užraktai vagims yra mažiausia kliūtis. Nesvarbu, ar kalbėtume apie vairo, pavarų perjungimo svirties ar pedalų užraktus – tokios priemonės vargu ar atbaidys net ir pavienius tinkamos progos tykančius vagišius, o ką jau kalbėti apie gerai organizuotas, dideles technines galimybes turinčias vagių grupuotes. Matyt, dėl šios priežasties šiandien vis sudėtingiau pamatyti transporto priemonę, kurią bandoma apsaugoti tokiomis priemonėmis“, – sako draudimo ekspertas.

Vis tik, anot T. Nenartavičiaus, net ir tokia apsaugos priemonė yra geriau negu jokios, jei kalbama apie senesnius, mažesnės vertės automobilius.

„Brangesni, naujesni, vagis masinantys automobiliai, be jokios abejonės, turėtų būti aprūpinti pačiomis moderniausiomis apsaugos sistemomis. Kuo jos šiuolaikiškesnės, tuo geriau. Be to, patartina naudoti kompleksines priemones, derinti vienas kitą papildančių sprendimų kombinacijas – pavyzdžiui, įsirengti automobilio sekimo sistemą kartu su imobilizatoriumi ir patikima signalizacija.

Optimaliai apsaugoti transporto priemonę gali padėti draudikų techninių apsaugos priemonių rekomendacijų kiekvienam konkrečiam modeliui ir atvejui laikymasis. Nuo to, kaip gerai ar prastai yra apsaugotas automobilis priklauso ir Kasko draudimo įmokų dydis – kuo apsaugos lygis įvertinamas geriau, tuo įmokos yra mažesnės“, – primena draudimo ekspertas.

Komentarai (16)