Kovo 31 d. Elonas Muskas pristatė Tesla Model 3. Jei planuojate tokį įsigyti, tikriausiai jaučiatės pakiliai. Ne tik smagiai važiuosite, bet ir kažką gero nuveiksite aplinkai! Joks benzininis sportinis automobilis nelydės jūsų per vidurio amžiaus krizę. Jums ne vis vien globalinis atšilimas.

Bet kokie iš tiesų yra žali Tesla elektromobiliai? Devonshire Research Group (DRG), investavimo kompanija, besispecializuojanti technologijų kompanijų vertinime, pasikapstė duomenyse ir priėjo išvadą, kad Tesla’os nauda aplinkai gali būti labiau reklamuojama, nei tikra. DRG nekaltina Teslamėgdžiojant Volkswagen, ar kad jos automobiliai spjaudosi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) per nematomus išmetimo vamzdžius. Jie teigia, kad Tesla (kaip ir visi kiti) elektromobiliai kelia taršą ir ŠESD emisijas kitais būdais. Kiekviena elektromobilio gyvenimo stadija daro įtaką aplinkai ir nors ši įtaka nėra tokia akivaizdi, kaip iš duslintuvo virstantys dūmai, ji dėl to netampa menkiau žalinga.

Pradėkime nuo pagrindų. Elektromobiliams benzino nereikia, bet energiją jie vis vien gali gauti iš anglies deginimo. Tai priklauso nuo to, kaip jūsų vietinis energijos tiekėjas gamina elektrą. „Jei energija išgaunama anglį deginančiose elektrinėse, tai elektromobiliai ŠESD emisijos prasme neatrodo itin geriau už tradicinius automobilius,” sako Virginia McConnell, aplinkos tyrimų firmos Resources for the Future ekonomistė. Bet jeigu tinkle nemažai atsinaujinančios saulės ir vėjo energijos, kaip, pavyzdžiui, Kalifornijoje, jūsų elektromobilis gan švarus.

Aišku, benzinas irgi neegzistuoja vakuume: benzino išgavimas, apdirbimas ir transportavimas prisideda prie automobilių savininkų anglies pėdsako, – vadinamoji „nuo gręžinio lig ratų“ dalis. Remiantis JAV Energijos departamento duomenimis, benzino galono (3,79 litrai) pagaminimui sunaudojama tiek energijos kiek Model S sunaudoja, nuvažiuodamas 32 kilometrus. Sudėjus visas šias papildomas išlaidas, „tokie elektromobiliai kaip Model S, vieną mylią įveikia, išskirdami beveik keturis kartus mažiau CO₂, nei ekvivalentiškas benzinu varomas automobilis,” sako Tesla atstovas. Tad, nors emisijų argumentas benzino naudotojams atrodo viliojantis, vidutiniai skaičiai vis viena palankūs elektromobiliams.

Ne vien emisijos

Tačiau pasigilinus į kitą žalą aplinkai, matematika sudėtingėja. Elektromobiliai turi būti lengvi, o tai reiškia, kad juose naudojama daug retų metalų. Pavyzdžiui, baterijose naudojamas litis yra labai lengvas ir laidus – taip išgaunama daug energijos, nepridedant daug svorio. Kiti retieji metalai išbarstyti visame automobilyje, daugiausiai magnetuose, naudojamuose visur, nuo automobilio šviesų iki vidaus elektronikos.

Bet šie retieji metalai iš kažkur gaunami – dažnai tas „kažkur“ yra aplinką žalojančios kasyklos. Žinoma, Tesla toli gražu nėra vienintelis jų naudotojas.Visuose elektromobiliuose naudojamos dalys, keliančios panašias aplinkosaugos problemas. Netgi saulės energijos skydeliuose naudojami retieji žemės elementai, kurie turi būti iškasti ir apdoroti toli gražu ne „žaliais“ būdais, sako Davidas Abrahamas, knygos The Elements of Power autorius.

Retieji metalai egzistuoja mažais kiekiais ir nepatogiose vietose – tad norint išgauti vertinguosius elementus, reikia perkelti daug žemės. Jiangxi retųjų žemių elementų kasykloje darbininkai iškasa pustrečio metro gylio duobes ir pila į jas amonio sulfatą, kad šis ištirpintų smėlingą molį, rašo Abrahamas. Tada purvą semia krepšiais ir šis keliauja per kelias rūgšties vonias; tada likučiai kepinami pramoninėse krosnyse, išgaunant retuosius žemės elementus, kurių reikia viskam, nuo išmaniųjų telefonų iki Tesla elektromobilių.

Tose kasyklose retieji žemių elementai sudaro vos 0,2% iškasamo grunto. Likę 99,8 % – dabar jau užteršto nuodingomis cheminėmis medžiagomis – išmetama atgal į aplinką. Šią žalą sunku įvertinti, kaip ir naftos gavybos įtaką.

Be to, kaip ir kiekvienoje gamyboje, išgaunant iškasenas, neišvengiama paslėptų emisijų. Jiangxi tai gan paprasta, nes čia kasamas molis, bet daugelyje kasyklų naudojama uolienų trupinimo technika, sunaudojanti begales energijos, o galutinėse apdirbimo stadijose naudojami anglimi kūrenami žaizdrai. Jie, grynindami nulinių emisijų automobilių gamybai būtinas medžiagas, į atmosferą išskiria daug anglies dvideginio. Tiesą sakant, Union of Concerned Scientists (UCS) suskaičiavo, kad gaminant elektromobilį, išskiriama daugiau anglies dvideginio, nei gaminant įprastą VDV automobilį, labiausiai dėl akumuliatorių.

„Perstumiame taršą ir tuo pačiu tikimės, kad nepadaryti žalos aplinkai,” sako Abrahamas. Jis įsitikinęs, kad sudėjus visą poveikį aplinkai, elektromobiliai vis vien naudingesni. (UCS sutinka; jų skaičiavimais, netgi sudėjus visas baterijų gamybos emisijas, per eksploatavimo laiką elektromobilių emisijos būna dvigubai mažesnės už įprastų automobilių.) Kaip bebūtų, klientai ir investuotojai turėtų suprasti tokio žalio pasirinkimo gamybai būtinų medžiagų gavybos kainą. „Nemanau, kad apie tai buvo pakankamai diskutuota,” sako Abrahamas. „Negalime vertinti gavybą ir Tesla atskirai. Jie neišskiriamai susiję.”

„Bendrai, pradinės, elektromobilių gamybos, ŠESD emisijos gali būti gan didelės,” pažymi McConnell. „Tad reikia gauti didelę naudą kitoje pusėje, jį naudojant.” Ir po to kai nebenaudojat.

Gyvenimas po mirties

Dabar greitai nukeliaukime 15 metų į ateitį, kai Tesla Model 3 dienelės jau bus suskaičiuotos. Kur keliaus jo baterija? Gera naujiena – ne į sąvartyną. „Jau ne vieną dešimtmetį automobilių akumuliatoriai nevežami į sąvartynus,” sako elektromobilių advokatė Chelsea Sexton. Vietoje to, „baterijų perdirbėjai bando technologijas, kaip išgauti medžiagas antriniam šių akumuliatorių panaudojimui,” sako Shanika Amarakoon iš firmos Abt Associates, bendradarbiavusios su EPA, rašant ataskaitą apie elektromobiliuose naudojamų ličio jonų baterijų įtaką.

Lizzie Wade

Komentarai (9)