Tesla elektromobiliai ne tokie žali, kaip galite manyti

Litis nėra iš tikrųjų retas metalas, tiesiog jo depozitų didelės koncentracijos, bent jau kol kas, niekas nerado. Dauguma retųjų metalų gaunamas kaip šalutinis produktas kitų rūdų gavyboje. JAV išgaunamas litis garinant gręžinio vandenį pasitelkiant saulę. Kas dėl anglių naudojimo elektrinėse, ir kad neva dėl to teršia elektromobiliai, pradėjo rašyti, bet nebaigė. Tai kiek viso vidutiniškai, toje pačioje JAV per 100km išmeta VDV ir elektromobilis? Adekvačių klasių ir galių. Nelyginkime Nissan Micro su Tesla Model S, kuris dauguma sportinių automobilių palieka dulkes uostyti bei talpina iki 7 žmonių. P.S. Tesla naudoja išties daug aliuminio, bet aliuminis 100% perdirbamas ir tai nėra retas metalas, kaip čia užuominas bandė mėtyti. VDV automobilyje taip pat naudojamas plačiai pvz platinos grupės metalai (katalizatoriuje), kurios gavyba irgi nėra švari. O kur dar visokie tepalai nuolat keičiami ir dar tūkstančiai kitų detalių.

Magnetai tai naudojami variklyje ir kolonėlėje, daugiau niekur. "Kiti retieji metalai išbarstyti visame automobilyje, daugiausiai magnetuose, naudojamuose visur, nuo automobilio šviesų iki vidaus elektronikos." kokios šviesos, kokia elektronika? Niekada jokioj elektronikoj negirdėjau, kad yra magnetai. Lempose irgi kokie magnetai gali būti...

Atk, teisingai atkreipė dėmesį, kitur naudojamų retesnių metalų mažiau nei VDV automobiliuose, nes mažiau detalių ir reikia!

Magnetai ten, kur varikliukai. Be to, retieji žemės elementai naudojami LED, keramikoje, integrinėse schemose. Be jų neįmanoma pagaminti šviesolaidžių.

1) Praktiškai viskas (ar tai retieji metalai, ar geležis it kiti metalai) išgaunami lygiai taip pat ir teršia tiek pat. Geležis ir aliuminis ant medžių neauga. Plastikas gaminamas iš naftos kuri taip pat yra iškastinė žaliava ir ją reikia perdirbti. Net vinis "teršia" gamta. Nes geležį reikėjo išgauti iš geležies rūdos. Ir geležį išlydyti į vinies formą. 2) Iš ko gaminama elektra jau nėra elektromobilių problema. Pati elektra gamtos neteršia, o jos gaminimo būdų yra daug ir įvairių (anglis, AE, vėjas, saulė ir t.t.). Čia jau šalis pasirenka pati iš ko ir kaip gaminti elektra. Bet tai nekeičia fakto kad elektromobiliai patys neteršia gamtos. Kadangi jie neteršia gamtos, tai aplinka kurioje jie važiuoja lieka švari ir sveika. 3) VDV išmeta dujas į aplinką kai jie veikia. Ir tos dujos kaupiasi miestuose (nes dėl pastatų joms sunku išsisklaidyti). Dėl ko yra ne tik teršiama gamta, bet ir žalojama miesto gyventojų sveikata. Kažkaip, nelabai girdžių tyrimų kurie analizuotu kaip veikia sveikata miestų smogas susidaręs dėl VDV. Kiek smogas padidina tikimybę susirgti vėžiu. P.S. kiek man žinoma, Lietuvoje dagiausiai elektros pagaminama ne iš anglių.

Shinigami, kad buvo tyrimai kiek ir žmonių sveikatai kenkia, net ir pastatams bei šalia esantiems ūkiams (Kinijoje daugiau tokių tyrimų pastaruoju metu padaro, nes dabar labiausiai nuo to kenčia, dėl to sparčiai uždarinėja senas anglies katilines, riboja anglių naudojimą miestuose). Na būnant sąžiningam, ne visi metalai teršia vienodai, dėl skirtingų procesų. Aliuminiui perdirbti pvz reikia tik elektros ir dažniausiai gaminamas ten, kur daug hidroenergijos - pigiausia. Retais atvejais deginant anglį ir gaminant elektrą. Varį išgaunant susidaro daug šlakų. Geležies gavyba ir perdirbimas labiausiai išvystyta ir tarša stipriai sumažinta. Drįsčiau sakyt triskart, nuo II pasaulinio karo, net nekalbant, apie ženkliai pagerėjusias plieno savybes. Bet taip, teršia visų metalų gavyba, bet! Jei pereiname bent dalinai prie žiedinės ekonomikos (daug vakarų šalių beveik nebereikia importuoti "virgin" metalų kaip plienas, aliuminis ar varis, nes perdirba susidariusias atliekas - bendra suma turto, kuriam reikia metalų auga pakankamai lėtai, kad technologinis progresas mažinant metalų poreikį tą pačią funkciją atliekančiam prietaisui lenkia populiacijos ir perkamosios galios augimą. Pvz., prieš 15 metų statyta vėjo jėgainė Vokietijoje, nors dar veikianti, išardoma, išlydoma, pagaminama 2-3x galingesnė ir iš to pačio ploto pagaminama daugiau elektros bei sunaudojama vos daugiau metalų.

1) taip, tiketina kad tesla istikro tersia vienodai arba maziau savo konstrukcija: imkim teslos svori. Jis panasus i kitu tokios klases automobiliu svori (apie 2000kg) iskaitant visa plastika. Plius kiekvienas siuolaikinis VDV turi bent jau viena elementa is tikrai brangiu, retu, sunkiai isgaunamu metalu - katalizatoriu. 2) kuro atzvilgiu mano manymu elektrinis automobilis gerokai tersia maziau nei su VDV. Praktiskai max, naudingumo koeficientas vdv yra kokie 42% labai naujam ir geram dyzeliniui varikliui, benzui turbut nesiekia ir 35%. O ir paciai degalu gamybai sunaudojama apie 15% nuo viso energijos kiekio kuris yra galutiniuose produktuose. Kai tuo tarpu termofikacines, elektrines pasiekia iki 90%, kondensacines iki 50%. Plius kokie 10% elektro energijos pagaminami is atsinaujinanciu saltiniu. Issivysciusiose salyse buna ir gerokai daugiau. 3) Savaime suprantama, VDV dalis kuro pilnai nesudega ir smarkiai tersia aplinka, butent toje vietoje kur gyvenam patys. Plius silumines jegaines ismetamu daleliu ar kitokiu filtru efektyvumo turbut net negalim lygint su automobilio duslintuvo/katalizatoriaus efektyvumu. Isvada - speciau, kad automobilis su VDV yra maziausiai kelis kartus tarsesnis nei su elektriniu motoru.

+ Kai kuriose šalyse puse automobilių iš vis neturi katalizatorių. Mano bendradarbis kažką norėjo daryti su automobilio duslintuvų, pažiūrėjo ir nustebo, nes nerado katalizatoriaus. Pardavėjas jau seniai jį buvo išpjovęs.

jull, dar reiktų pridėti, kad elektros varikliai kWh verčia į judesį daug efektyviau, nei vdv + regeneracija, kas mieste sudaro ženklią dalį kuro kaštų.