„Via Baltica“ magistralė per ateinančius metus pasikeis neatpažįstamai: bus leidžiama skrieti net 130 km/val. greičiu

O kam išvis spresti žemės nuosavybės klausimus, gi kelias gali būti ir servitutinis. Lai turi ta žemę, tik per ją eis kelias.

Servitutą norint įteisinti atgaline data, turėsi mokėti kompensacijas lygiai taip pat.

Tai iškart įteisint, prieš darant. Suprantu kad tai labiau taikama visokiem šunkaliams, bet ar yra ten nurodyta kokio masto kelias turi būti?

amas, prieš darant, tai omeny prieš maždaug 25 metus ar daugiau, kai tos žemės buvo nupirktos iš valstybės?

Kai kalbama apie via baltika ir rail baltika, man kyla klausimas bendrai-kokia prasme Lietuvai pletoti Siaure-Pietus asi? Suomijoj, Estijoj ir Latvijoj kartu paemus gyvena maziau nei 10 milijonu gyventoju. Bendras visu saliu BVP mazesnis nei vieno didesnio Europinio miesto, plius visos 3 salys, ypac didziausia is ju, fokusuojasi i aukstos vertes, IT pasalaukas. Tokios paslaugos ekportuojamos sviesolaidziais, o ne furom ir traukiniais. Zodziu gausis eiliniai keliai i niekur.. Manau butu kur kas logiskiau vystyti Vakarai-Rytai krypti, fokusuojantis i interkontinentinius oro logistikos centrus. Apie ekonominius srautus ir ju potianciala tarp Europos ir Azijos, manau net neverta kalbet. Kas idomu, kad koks 2/3 Europa-Azija skydziu eina virs LT. LT cia idealiai pozicionuota tapti trasporto hub'u, reik tik siek placiau mastanciu lyderiu su kiausiniais! Vakaru Europos oro uostai jau senai yra pergrusti be galimybiu plestis (case in point heathrow), plius jie yra kelis kartus brangesni nei Lietuviski ir randasi pora valandu toliau nuo Azijos. Nesuprantu, negi nieks nesugeba pazvelgti toliau nei biednos ir nykios Latvijos, Lenkijos ir Rusijos..?

tai cia ne vien del musu bet ir tarp savu furistu nes ne vien lenkai naudojas tuo keliu pilna ir Lietuviu. dabar klausimas ne kodel state ji bet kaip ji padariti taip kad neziutu zmones o reike daugau juostu o ne radariu ir ispejimu zenklu bet va ukininkai nenori parduoti savo zemes nes zino kad valstibe turi eur ir gali sumoketi x3 x5 rinkos kainos. as tai viesinciau ju pavardes kas nenori parduoti sklipo ir dar televizija galetu paroditi tuos skupius zmones del kuriu mirsta zmones. man tai gaila tu nekaltu auku kur vazavo palei KET tvarkingai ir zuvo del kito neapdairumo bet viso to galim isvengti....

Radarai yra laikina priemonė, kurią galima greitai įdiegti, kol vyksta teisiniai ginčai.

Paaiškink, kam tupdyt lėktuvus dėl < 1-2M (gyventojų kiekis aplink didesnius oro uostus mūsų regijone), jei tie tavo lėktuvai gali nenutūpdami skrist iš London'o į Singapūra? Hub'am jau yra visa infrastruktūra Londone, Paryžiuje, Frankfurte, Miunchene, ar Stambule, tuo pačiu ten yra ir milijonai keleivių. Su kroviniai visiškai tas pats, jei į Lietuvą/Latvija skrenda 5-10% krovinių iš azijos, tai kur kas efektyviau juos skraidint į Vokietiją, perkraut ir iš ten turint 100% užpildimą skraidint/vežt į Lietuvą/Latviją. Dar prie viso to, nugalabijo Air Lituanica, o užsienio kompanijom lietuva patraukli būtų nebent prie 0% mokesčių ir su valstybės dotacijom ir investicijom į infrastruktūrą.

Visu pirma, hub'as reiskia tarpine stotele. T.y. atskrenda vienas didelis, vyksta perskirstymas ir tada is hub'o iskrenda, isvaziuoja daug mazu. Faktas, kad LT vidaus rinka yra visiskai neidomi jokiems hub'u kurejams. Kas jiems yra idomu tai kaina ir patikimumas. Kekviena papildoma skrydzio valanda kainuoja desimtis tukstanciu, kainuoja oro uostai, lektuvu parkavimas, perkrovimas ir t.t. Plius, visi didziausi Europos oro uostai jau ir taip yra pergrusti ir, pvz Vokietijoj ir Prancuzijoj yra nepatikimi del streiku, visa tai kainuoja kompanijoms simtus milijonu. LT, tuo tarpu, tusti klodai ant vieno svarbiausiu avicios keliu! Kauno oro uosta gali didins 10x, jokiu problemu! Is LT, 1.5-2 val atstumu turi visa skandinavija (kur oro uostai kaina daug kartu brangiau), centrine europa ir vokietija. Kas del keleiviu, tai velgi, grinai vizijos ir ambiciju reikalas. Dubajus is nieko pasidare mega oro uostas, tokiu bando tapti ir Istambulas, bei (mums geriausias pavyzdys) Helsinkis su savo Finair. Nesu as joks aviacijos ekspertas, bet manau, kad LT galetu koki Kauno oro uosta naudoti kaip viena is budu istikruju pritraukti investicijas.

Tai, kad Heathrow kaip ir plečias jau, yra ten tos vietos, tik čiabuviai nepatenkinti. O kad kelio nereikia tai kliedesys, pabandyk lik Vokietijos nuvažiuot... Lenkai išvis turėtu plėtot kokį geležinkelį, nes tasyt tokias mastai konteinerius kažkokia nesamonė. Furos be jokio tarpo važiuoja. Manau kaiptik labai siauro mastymo pavizdys plėtoti tik vieną pusę. Ar tai aukštas technologijas ar žemės ukį, ar tai kokį oro hubą. Nėra jokios priežasties apsistoti tik ties vieną sritim. O toks kelias kaip Via baltika keturios juostos butu labai minimalu, nesvarbu kokie būtu planai, net jei visi emigruotu ir grįžinėtu tik atostogom.

Baikit ieškot aukštų materijų. Yra konkretūs eismo intensyvumo skaičiai ir pagal juos projektuojami keliai. http://www.lakd.lt/files/zemelapiai/EI_ ... ininis.jpg

Tai ko nevystai?

classsic immortallt! nesi tu sviesus zmogus ar tik nori, kad kiti apie tave taip galvotu? D Zinai, daug dalyku man idomus ir apie daugeli dalyku turiu tvirta nuomone, bet tai nereiskia, kad visus juos noriu ir galiu daryt, turiu as ir taip pakankamai veiklos. O siaip, nuomoniu dalinimasi zmones vadina-diskusija.

tu visiskai nesupranti logistikos. logistiskai paciu greiciausiu (ir brangiausiu, is kurio daugiausia uzdirbama) transportu geriausia transportuot tarp labiausiai uzkistu ekonominiu centru. o paskui maziau efektyviais transportais (bet pigesniais, is kuriu maziau uzdirbama) - isskaidyt is centro i periferija. kuo daugiau krypciu. Lietuva neturi tokio ekonominio centro, kaip pvz Londonas, kad iskart vystyt aerouostus. net lenkai neturi. musu aerouostai geriausiu atveju tebus tik galinis taskas. taigi mums reikia koncentruotis i kitas tarpines transporto grandis, kurios kurtu logistinio tarpininko poreiki. o tokie variantai - butent tik gelezinkelis ir auto magistrales. vandens uostas netinka - nes uzkampis. jei su traukiniais bus dvi kryptys - "siaure - pietus" ir "rytai - vakarai" - tai susikirtimo taske jau formuosis logistinis taskas su aerouosto potencialu. jei pastatysi aerouosta laukuose - neveiks sitas logistinis tarpininkas savaime. turi but nauda keleiviams is oro uosto, kaip galutinio tasko. pvz atskrido, islipo - persedo i greitaji traukini europos vidineje sistemoje - ir nuvaziavo kur jam reikia. o pas mus ner net tokio traukinio, nes durniai valdzioje gincijasi del ten kazkokiu atsaku tarp Kauno ir Vilniaus su persedimu (del vidinio salies marsruto, kuris logistiskai visiskai nesvarbus tarpiniams keliautojams, is kuriu norima uzdirbt...).

Taip, visos tavo isvardintos priezastys egzistuoja-del ju ir tebeesam nyki europos provincija. Klausimas-ar imanoma ta pakeisti? Atsakymas-aisku, kad imanoma, paziurek i Helsinkio pavyzdi! Ten salis isvis niekur, kur puse metu tamsu ir ziauriai salta, bet jie visvien sugebejo pasidaryti vieni didesniu europos vartu i azija. LT, yra zymiai geresnej geografinej padeti nei suomiai. Bet, tokiem projektams yra butina valdzios ir verslo lyderyste. Cia ne eilini aplinkeli nutiest. Reikia, kad zmones mastytu placiai ir globaliai. Bet aisku, kai pagalvoji, kad premieras net angliskai nesneka, tai apie kokias vizijas cia kalbesi..bus galima dziaugtis jei avia baltika perdazys. Del keliu ir gelezinkeliu vakarai-rytai asies nesu toks tikras. Ekonomiskai tas tikrai logiska, bet del politines situacijos abejoju ar tokie projektai kada nors veiktu.

Na kol Lenkai nuo Suwalkų nepadarė greitkelio iki sienos su Lietuva, tai mes galim daryti, kad ir šešias juostas iki sienos, vistiek ten gale viskas užstrigs. O šiaip toks kelias reikalingas, net trijų juostų galėtų būt kaip Vokietijoje, nes LT, PL ir RU furų vairuotojai gana dažnai užima ir abi juostas, gi didelis skirtumas 2km/h. Greitieji traukiniai nuimtų kažkiek apkrovų nuo kelių, bet žinant eilinio lietuvio nora vairuoti - tai vargiai.

Audrius, klausimas paprastas, kad pasidomėtum, kokios to priežastys, o jų yra daug. Nenustebkit, bet su AAA sutiksiu šįkart. O šiaip jau gyvenime pasimokiau, kad jei kokia nors niša nevystoma, tai su ja yra kažkokių problemų, kurias labai sunku išspręsti. Kokias 4 labai pelningas idėjas taip teko atidėto vėlesniam laikui. Tos priežastys tiek politinės, ekonominės, kultūrinės ar teisinės.