„Via Baltica“ magistralė per ateinančius metus pasikeis neatpažįstamai: bus leidžiama skrieti net 130 km/val. greičiu (17)
Mirties keliu vadinamą „Via Baltica“ magistralę per artimiausius penkerius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tikisi paversti ekonominio klestėjimo simboliu. Tačiau pasiekti šį tikslą nebus lengva, o kliūčių dar liko nemažai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis atkreipė dėmesį, kad „Via Baltica“ šaliai yra svarbus kelias tiek tarptautiniu mastu, tiek ir vietiniam susisiekimui. Taip pat jis patikslino, kad iš tiesų tai nėra vientisa magistralė, o iš keleto ruožų susidedantis maršrutas.
Kelių direkcijos vadovas konstatavo, kad dažniausiai mirties keliu vadinamoje magistralėje įvykstančios avarijos – užvažiavimai ant pėsčiųjų ir automobilių susidūrimai.
Atskirs vietinį transportą
E. Skrodenis paaiškino, kad čia itin dažnai įvyksta konfliktai tarp tranzitinio ir vietinio transporto: užsieniečiai nori kuo greičiau įveikti maršrutą, o kartu su jais dažnai lėtesniu tempu juda vietos gyventojai.
„Taip pat sutinkamos pačios įvairiausios transporto rūšys – dviračiai, automobiliai, autobusai. Tada prasideda lenkimai, išvažiuojama į priešingo eismo juostą ir nutinka skaudūs įvykiai“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, rekonstravus pavojingiausią ruožą nuo Kauno iki Marijampolės vietinis transportas bus visiškai atskirtas nuo tranzitinio. Magistrale važiuojantys automobiliai galės skrieti 130 km/val. greičiu.
„Jungiamieji keliai bus skirti vietiniam eismui, o pačia magistrale judės tranzitinis transportas ar tarpmiestiniu maršrutu greitai važiuojantys automobiliai“, – aiškino direkcijos vadovas.
„Via Baltica“ magistralės rekonstrukcija Kauno rajono ribose jau yra baigta. Vis dar vyksta statybos darbai likusiame 10 kilometrų ruože, kuris yra Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Minėtoje pavojingiausioje atkarpoje nepaliesti liko paskutinis 10 kilometrų ruožas vedantis Marijampolės link ir Prienų rajone.
E. Skrodenis patikino, kad rekonstrukcijos darbų konkursai bus skelbiami dar šiais metais. „Tikimės, kad iki 2017 metų pabaigos, o vėliausiai – 2018 metų vidurio, visas ruožas nuo Kauno iki Marijampolės bus pertvarkytas į saugią keturių eismo juostų magistralę“, – kalbėjo jis.
Keturios juostos – ne visur
Tiesa, iki Lenkijos vedančio paskutinio ruožo rekonstrukcijos dar teks palaukti. Šiuo metu rengiamas specialusis planas, kurį patvirtinus bus sprendžiami žemės nuosavybės klausimai.
Tik tada bus imtasi techninio projekto. Jis jau ruošiamas atkarpai nuo Kauno iki Panevėžio. Vis dėlto dėl mažesnio eismo intensyvumo (6 tūkst. automobilių per parą) šis ruožas bus pertvarkomas pagal skandinavišką modelį.
Taupymo sumetimais po rekonstrukcijos čia bus ne keturių eismo juostų, o „2+1“ tipo magistralė, kokių nemažai yra Skandinavijos šalyse. Tada numatytą atstumą viena kryptimi bus dvi eismo juostos, o priešinga – viena.
Tokie ruožai kaitaliojami reguliariais intervalais. Maksimalus leistinas greitis čia bus 120 km/val.
Anot E. Skrodenio, dar šiais metais taip pat turėtų būti pasirašyta sutartis Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijai. Čia taip pat bus tiesiamas du plius vienas tipo kelias su perėjomis ir požeminiais pravažiavimais.
LAKD vadovas pasidžiaugė, kad pavyko padidinti konkurenciją kelių statybos sektoriuje. Tai leido sutaupyti lėšų, kurios skiriamos kitų ruožų rekonstrukcijai.
„Tikiu, kad ateinančių penkerių metų laikotarpis bus „Via Baltica“ laikas, kai mes paimsime ir sutvarkysime šį mums ekonomine prasme svarbų kelią į saugią keturių arba trijų eismo juostų magistralę“, – planus apibendrino pašnekovas.
