Ar žinote, kas tai yra dyzelinio variklio savaiminis greitėjimas ir ką tuomet daryti, kad variklis neišprotėtų? (Video) (9)
Lietuvos techninės apžiūros centruose vienas dažniausiai fiksuojamų didelių trūkumų yra variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais metais tokia diagnozė skelbiama beveik 8 proc. visų lengvųjų automobilių.
Technikos ekspertų teigimu, šis trūkumas sukelia daugiau problemų, nei prastas estetinis vaizdas ar aplinkos tarša.
Jėgos agregatui pasiekus tam tikrą susidėvėjimo lygį prie kasdien tykančių gedimų gali prisidėti gaisras ar nevaldomai kylantys dyzelinio variklio sūkiai.
Pastarasis reiškinys dar vadinamas savaiminiu variklio greitėjimu.
Visgi ką apie pastarąjį reiškinį reiktų žinoti ir kaip elgtos su juo susidūrus?
Telšių techninių apžiūrių centro direktorius Arvydas Plienius, komentuodamas panašius nutikimus pabrėžė, kad tinkamai eksploatacijai paruošta transporto priemonė niekaip negali sugesti dėl techninės apžiūros metu tinkamai taikomų tikrinimo metodų.
Pavojų keliantis gedimas
Jis paaiškino, kad dūmingumo testo metu variklis pasiekia maksimalius ribojamus sūkius. Tokiu režimu variklis dirba maždaug penkias sekundes, o atleidus akceleratorių, grįžta iki nominalių, taip vadinamų tuščios eigos sūkių.
„Variklio darbą reguliuoja elektroninės ir mechaninės sistemos. Viena iš tokių – turbininis variklio pripūtimas su tarpiniu oro aušinimu.
Viskas gerai, kai turbina yra tvarkinga, bet sudilus turbinos veleno įvorėms, per jas į oro aušintuvą pradeda skverbtis alyva iš variklio tepimo sistemos.
Ji ten kaupiasi ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai nuspaudus akceleratorių pedalą lenkiant kitą automobilį ar atliekant variklio dūmingumo patikrą patenka į variklio cilindrų degimo kameras“, - kometavo A. Plienius.
Į degimo kamerą patekus didesniam kiekiui alyvos degimas tampa nevaldomas, o nieko nedarant variklio sūkiai didėja, kol variklis subyra – lūžta švaistikliai, alkūninis velenas, stūmoklių pirštai ir stūmokliai.
Galiausiai lūžusios detalės pramuša variklio bloką, sugadina variklio galvutę.
„Tokiu atveju kyla grėsmė aplink esantiems žmonėms, kad sprogusio variklio detalės didžiule jėga išsilakstys į visas puses, atšokusios nuo žemės ar pramušusios variklio dangtį, sužeis netoliese esančius žmones, taps gaisro priežastimi ar pan.“ – galimus baisiausius scenarijus iliustravo pašnekovas.
Kaip tai sustabdyti?
A. Plienius sakė, kad sustabdyti tokį procesą įmanoma tik dviem būdais: atsidarius variklio dangtį galima bandyti jį uždusinti uždengiant oro paėmimo angą arba išminant sankabą, įjungiant pavarą ir tuo pat metu spaudžiant stabdį.
Pirmasis variantas yra pavojingas ir sudėtingas, mat nevaldomai greitėti pradėjęs variklis skleidžia didelį garsą ir itin daug dūmų.
Pakelti kapotą ir popieriaus gniužulu ar medžiagos skiaute užkišti variklio oro filtro oro paėmimo atvamzdį gali būti keblu.
Be to, tai gan ilgai trunka, o variklio detalės bet kurią akimirką gali sužeisti jį sutramdyti bandantį žmogų.
Labiau rekomenduojamas antrasis būdas, kai variklis stabdomas įjungiant pavarą, atleidžiant sankabą ir tuo pat metu laikant nuspaustą stabdžio pedalą. Specialistai pažymėjo, kad jis leidžia išvengti didesnės žalos automobiliui.
„Kai dyzelinio variklio sūkiai pradeda nevaldomai kilti, net greitai ir profesionaliai sureagavus į incidentą, ne visuomet pavyksta išvengti mechaninių gedimų.
Ypač pavojinga, jei toks incidentas atsitinka kelyje. Tuomet automobilis ne tik pradeda intensyviai greitėti, bet ir skleidžia tirštą degančios alyvos dūmų šleifą, trukdantį orientuotis aplinkoje kitiems eismo dalyviams“, – perspėjo A. Plienius.
Kontrolieriai kaltės neprisiima
Ar varikliui nevaldomai greitėjant dūmingumo testo metu dėl to atsakomybę turėtų prisiimti techninės apžiūros kontrolieriai?
Šiuo klausimu A. Plienius laikosi kategoriškos pozicijos.
Anot jo, jei patikros metu tiksliai laikomasi nustatytų techninių reikalavimų, o įvertinus variklio mechaninę būklę nenustatoma jokių mechaninės būklės trūkumų, techninės apžiūros kontrolieriaus kaltės negali būti.
Pašnekovo teigimu, nėra net teorinių galimybių numatyti, kad oro aušintuve yra susikaupusi nutekėjusi variklio alyva.
A. Plienius sakė, kad tokio pobūdžio gedimus galima lyginti nebent su žmogaus organizmo vidiniu kraujavimu, kurį identifikuoti plika akimi dažniausiai neįmanoma.
„Prieš pristatydamas transporto priemonę į privalomąją apžiūrą valdytojas turi ją tinkamai parengti. Techninė būklė privalo atitikti gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu transporto priemonė nebuvo tinkamai parengta, už gedimus, atsiradusius privalomosios apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu, techninės apžiūros įmonė neatsako“, – konstatavo pašnekovas.
