Neįmanoma taps įmanoma - elektriniai sunkvežimiai jau greitai važinės dideliais atstumais

na dėl variklio gaubto tai jau kaip ir aišku, bus europietiško tipo, nes pačio variklio kaip ir nebeliks.. o po to pagal regioną jau bus pritaikoma.. reikia 5kmb buto už kabinos ar nereikia.. bet čia jau politika o ne eksploatacija..

Su elekrine fura, kaip ir su visu kitu elekriniu transport, pagrindine problema yra-baterijos..Jei Tesla sugebes jas padaryti efektyvias ir pigias-fura bus sekme! VDV ir EV galios ner net prasmes lygint. EV laimi kelis kartus.

SaMaras, realiai, kiek suprantu, turėtų likti 2 tipų kėbulas. Vienas pritaikytas vairuotojui (o gal galima tiesiog imti tą patį Tesla Model 3 vairuotojui) ir vilkikai, kurie traukia krovinį bei vietos vairuotojui nėra. Sutaupoma vieta, bereikalingas svoris, aerodinamines savybes maksimizuotų. Vilkiko svorį priekyje užtikrintų akumuliatoriai, klausimas tik dėl kainos. Realiai investicija nors ir didesnė, fūrų greitis ribotas iki 90km/h - didesnis efektyvumas EV. Taip pat ir pats greitis pastovus - vėl mažesnės sąnaudos. Tiesa, jei priekaba su šaldikliu/šildytuvu (pagal sezoną), tai elektros daugiau suvartos. Negana to, ir atsipirkimas turėtų trumpėti, dėl to, kad fūros nuvažiuoja didelius atstumus ir jų metinė rida 200,000 nėra kažkas labai stebėtino. Priedo, tokių fūrų ir tarnavimo laikas turėtų būt gerokai ilgesnis, nei VDV, nes nėra jokių transmisijų, elektros variklis patvaresnis. Viską sudėjus, elektrinis vilkikas turėtų kainuoti perkant iškart daugiau, bet jei imi išsimokėtinai per ~3-5 metus, įtraukiant kitus kaštus (dar net be vairuotojo), turėtų EV atsipirkti, jei tik bus infrastruktūra išvystyta superchargerių, kad su 8 fūrom atvažiuoji, ir visas prijungi krautis. Pasikrauna per 2h ir tęsi kelionę. Jei pakrauta fūra nuvažiuos 800km - jau +- per akis. Atvažiuoja, sustoja us lengvąja vienas vairuotojas, pajungia krautis ir išvaro permiegot, atvaro kitas ir paima. Pats ryte pailsėjęs gali pasiimti pvz kitas fūras, jei įmonė didelė.

Cia EV didelio pranasumo neturi pries VDV, kadangi pastovus greitis zinomas, tai fura butent jam ir suprojektuota. VDV efektyvumas cia didelis, stabdymai reti, todel regeneracija irgi mazai naudos duodantis dalykas. Mieste - kitas reikalas.

nemanau kad tai perspektyvu, nes litis nera pigus, tad jei fura vaziuoja su 2 tonom kuro tai kiek svers litis akumuose? 10 tonu? vairavimas be vairuotojo tai taip idealiausias dalykas furoms, bet ne licio akumai. Litis idealiausias dviraciam, motociklam ir lengvom masinom, visa kita neefektyvu

Pagal ką jūs efektyvumą skaičiuojat? Yra nuvažiuotų 100km kaina, kuri lemia viską. Jei elektra varoma fūra važiuos perpus pigiau (išreikšta $,€ ar kita valiuta), tai kad ir 50,000€ eurų akumas atsipirks. Tuo labiau, kad baigęs eksploataciją toks akumas nebus bevertis. Jį perdirbs ir vėl įsigysi naują akumą, kurio kaina jau bus max 30,000€ ir greičiausiai dar bus talpesnis. Viskas atsirems tik į pinigus. Ne nuomones, kažkokius teorinius efektyvumus ar pan. Tarp kitko, litis akumuose sudaro iki 15% svorio, priklausomai nuo technologijos. Ir ne pats litis sudaro didžiąją dalį akumo kainos. Ir ličio kaina sukilusi tik dėl vienos priežasties - stringa gavybos vystymas, nes vidutiniškai naujos kasyklos atidaromos per 8-12 metų. Gamyklos dabar kyla per 3-5 metus.

Tesla tikisi sumažinti baterijų kainas iki $100/kWh dar nepasiekus 2020 metų.

Kadangi vilkiko gabaritai ir aptakumas nėra tokie svarbūs kaip lengvajam automobiliui, o ir žemas svorio centras nėra labai svarbu, tai būtu eras variantas padaryti akumuliatorius standartizuotoje talpykloje, su greito pajungimo jungtimis. Pavyzdžiui patalpinus tokia talpyklą/konteinerį dabartiniame "amerikietiškos" fūros variklio skyriuje, ją logistiniuose taškuose būtu galima greitai pasikeisti jau pakrauta, sęnają paliekant krauti.

O kodel taip sudetingai su EV sunkvezimio pakrovimais? Svedai eksperimentuoja elektrines furas imant elektra nuo laidu. O kas jei parovima nuo laidu isvystyti magistralese, ir pasijungiama tik tada kada reikia pasikrauti, o ne pastoviai buti pasijungus, beto furos daugiausia gali vaziuoti 4.val 30 min jei yra tik vienas vairuotojas, poto turi daryti 45 min pertrauka. Per tas pertraukas ir galima taip pat ikrauti akumuliatorius, beto pakrovimai/iskrovimai, ir galimybe pasikrauti akumuliatorius. Nepamirskit jog yra tarsos mokestis kuri reikia moketi priklausomai nuo sudeginto kuro kiekio. VDV saulelydis, ne kitaip. Beto EV yra kur kas geriau aplinkosaugos klausimu, nebus isskiriamos kenksmingos dujos, taip pat nebus silumos tarsos. Nes planeta silteja ne tik del ismetamu duju, bet ir silumos tarsa, kada i aplinka isspinduliuojama energija silumos pavidalu, o tai ir didina planetos temperatura. Pamirstat superlaidininkus, kurie siuo metu reikalinga ekstremali zema temperatura, bet ieskomos medziagos kurios tures superlaidininko savybiu prie aukstu temperaturu. tai jau sumazina energijos nuostolius perduodant energija. EV yra ateitis. Jei EV butu tokiu pat tempu tobulinami kaip VDV tai manau siandiena VDV is vis nebutu.

Bėda su fūrom yra net ne baterijų kaina, o milžiniškas jų svoris, kad bent kažkiek prilygtų dyzelinėm fūroms pagal atstumą, tai reiktų dar vieną krovinį tampytis su 1x tonų. Džiugu kad ponas Muskas neįkišo 15tonų batarkės ir nepasakė kad viskas čia ok. Jei gerai pamenu Volvo kalbėjo apie tokią technologiją prieš 3 ar 5 metus, ir esmė kad dyzeliai tokiu pat principu nuvažiuos tokius atstumus, kad Muskas šlapiam sapne tik gal sapnuoja, tegu Imortalius kalba ką nori, bet artėjant autopiloto įsigalėjimui, dideli atstumai ir minimalus sustojimo laikas žais didelę reikšmę krovinių pervežimo kontekste.

Drysčiau nesutikt, dyzelinės "fūros" turi iki 1500L bakus (paprastai 400-700L), pilni bakai sveria 0.3-1.2t, variklis + greičių dežė dar sakykim 1,5-2t, tad be didesnių problemų gali visą tą svori pakeist 1-2.5t. baterijų. Kadangi važiavimo laikas ribotas, sakykim per dieną (leidžiamą laiką) nuvažiuosi max 800-1000km, todėl atstumas čia irgi ne problema, didžiausia problema tankus įkrovimo aikštelių įrengimas ir pačių vilkikų patikimumas.

Aha, aha, galima pagalvoti, kad jau elektrinis variklis ir ta pati greičių dėžė, kad ir kokia ji ten minimali, tai jau iš popieriaus pagaminta ir nieko nesveria. Teslos p85D batarija sveria 540 kilgramų, ir nenuvažiuoja nė 500km su vienu įkovimu, nebent tai italai daro eksperimentą kad nuvažiuoti kuo daugiau, o mes kalbam apie fūrą, kuri tempia dviženklį tonų skaičių...

Na paskaiciuokim, model S su 100kWh nuvaziuoja 540km (su nauju akumu). Furos suvartoja vidutiniskai 8-10 kartu daugiau kuro negu lengvosios auto. Tai furai nuvaziuoti 800 km, grubiai reik ~1,33MWh akumo. Taciau toks atstumas turetu islikti daugmaz visa furos ekplotavimo laika, ivertinus tai, naujas turetu buti ~1,7MWh+ (fun fact, toki akuma su dabartiniu superchargeriu reiktu krauti 16+h). Dabar svoris, 85kWh akumas sveria 540kg, del naujasniu technologiju daleskim 100kWh - ~540kg, tai 1,7MWh furos akumas svers 9+t, arba daugiau negu visas VDV vilkikas. Tai kaip ir isipaiso i dabartiniu Teslu santyki su atitinkamos klases VDV - ~2x. Tik furos atveju tai reiskia atitinkamai mazesni pervezama svori -> mazesnes pajamas uz krovini. Dar vienas dalykas i kuri reik atkreipti demesi, tai bendras naudingumas, dabartiniu vilkiku VDV naudingumo koeficientas yra ~43%, naujos kartos zada kazka ~55%. EV krovimo->iskrovimo nadingumas yra ~80%, siluminiu elektriniu 40-60%, rezultate gauname 32-48% bendra EV naudingumas, realiai nelabai ka geriau negu dabartiniu VDV. O dar krovimo stoteliu tinklas, kur vienos stoteles irengimas kainuoja 100+k$... Reziume, EV fura galetu pervezti zymiai mazesni svori, turetu mazesni lankstuma (privalo stoti tik ten, kur yra dideles galios pakrovimo stoteles), zymiai didesne isigijimo kaina, o ir tarsa, bendrai paemus, butu panasi kaip dabartiniu VDV. Dar pridedam, kad tesla neleidzia ju auto taisyti treciosioms salims (net neparduoda atsarginiu detaliu)...

siaip lengva automobili reikia imt svoris apie 1,5-2,5 tonos + naudingas krovinys iki 1,5tonos. realybeje grubiai gali but bendro tonazo variantu iki 4 tonu kazkur buna juk visokiu "eksplotuotoju", kur ten gelezim apkrauna auto ir pan tesla kazkur per viduri plaukioja, sakykim apie 2 tonos bendro tonazo (su 500kg akumu ir statistiniu keleiviu svoriu). na ir sakykim tos 2 "teslines" tonos apie 500km max nuvaziuoja. kad pratempt nuvaziuojama atstuma iki 1000km, tektu idet zenkliai virs 500kg papildomu akumu! nes tektu istisai veziot nebe 2 tonas, o jau virs 2,5 tonos realaus svorio!!! tesla nuvaziuojanti 1000km jau gautui kazkur 3-4tonu ribose. o jei reiketu nuvaziuot sakykim 2000km viena ikrova - tai jauciu tesla perliptu ir 10 tonu svori o naudingas pervezamas svoris juk nedideja - 4 keleiviai su bagazu... benzo ar dyzelio baka standartiskai skaiciuoja mazdaug 1000km ir net jei ji ispletus dvigubai - bendras tonazo svoris taip zenkliai nedideja kaip elektromobiliuose. --------------------- furos grubiai prasideda nuo kazkur 10tonu bendro realaus tonazo... taip kad akumu kiekis, kad patemtu toki svori pradetu kilt ne aritmetiskai +500kg kiekvienoms 2 papildomoms tonoms, o geometriskai. su 2,5tonos akumu patampyt 10 tonu bendro tonazo 500km atstumu NIEKAIP NEUZTEKTU... klausimas ar net puse to atstumo nuvaziuotu... siam momentui su liciu realu gamint nebent ten kokios nors C1 kategorijos mini furytes iki 7.5 tonos... ir geriausiu atveju jos vazines tik mieste. ir pilna svori ves tik retkarciais, daugumoje lakstys pustustes... taip kad greitu metu elektriniu furu nemanau kad pamatysim. ir nebus to, apie ka raso straipsny, kad "jau greitai vazines". ta prasme REALIU furu, kurios KAZKA PAVEZA. o ne parodomuju konceptiniu nesamoniu tiesiog akumu nenaudingas svoris dideja per daug greitai... net su iprastu kuru yra fizines ribos automobiliams, bet ten imanoma sukonstruot monstrus iki kazkur 100-200tonu (kuriuose kuras sudarys bent tris ketvirtadaius svorio ), kurie nuvaziuos 1000km vienu uzpildymu. tankas sakykim tempiantis pora priekabu kuro galetu but uz pvz. o gal kas nors jau girdejot ir apie akumuliatorinius tankus? muskas dar kartais negamina tesliniu elektro-tanku? o dar sekantis etapas turetu but elektro-akumuliatorines raketos jei bent vienas zurnalistas butu nors siektiek mastantis - paklaustu musko kada elektrines raketas gamins nes dabar musko raketos labai tersia ir neekologiskos

Prasidejus autopilotu erai, vien del sitos priezasties baterijos arba tures buti keiciamos arba EV idejos bus tiesiog atsisakoma, nes 16h prastova kainuotu brangiau nei keli tarsos mokesciai kartu sudejus.

Pirma 16h blogai pasirinkot - kuo didesnė baterijos talpa, tuo greičiau galima pakrauti ją, nes vėliau pasireiškia krovimo sulėtėjimas. Antra, atsiradus vilkikams bus galingesnės krovimo stotelės. Trečia, 100k$ vienai krovimo stotelei? Na nebent reikia dešimtis kilometrų vesti didelės galios laidus. Ketvirta, o dyzelis išgaunamas tiesiai iš telkinių po spaudimu? Kodėl neskaičiuoji efektyvumo nuo naftos gavybos iki įpylimo į baką? Nes tada kris per pusę? Ir 55% - kartais ne aukščiau teorinio variklio efektyvumo? Penkta, elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių auga labai sparčiai visame pasaulyje. 2016-tais vėjo ir saulės instaliuota daugiau nei visų kitų energijos gamybos būdų. Ir tempai tik pradeda įsibegėti. Šie metai turėtų būt dar įspūdingesni. Tempai auga, nors investicijos krenta! O taip yra dėl to, kad pinga labai sparčiai. Tad net neskaičiuojant kurui pagaminti "efektyvumą", taršos klausimu efektyvumas turės vis mažiau įtakos. Fūroms autopilotu važiuoti vienoms dar ilgai neleis, bent jau ne tol kol lengvosios plačiai paplis. Net dabar fūrų vairuotojams keliami griežtesni apribojimai, taip pat dėl nuovargio sekama ir pan., ko lengvosioms nėra. Dėl vienos paprastos priežastis - jų keliamo pavojaus, jei nutinka nelaimė. Iki to laiko ir akumuliatorių krovimo problemos bus išspręstos.

VDV efektyvumo skirtumas tarp pastovaus važiavimo ir greitėjimų/lėtėjimų yra didesnis, nei elektrinio variklio. Fūrose su VDV šaldymo metu kuro degimo metu išsiskirianti šiluminė energija verčiama į mechaninę, tada generatorius ją verčia į elektrinę, dalis energijos perduodama saugojimui į akumuliatorių, kita dali suka šaldiklio kompresorių. Fūrose su EV elektra iš akumuliatoriaus iš kart suktų kompresorių. Jei apsimokės vietoje kuro šiluminės energijos, kuri verčiama mechanine ir perduodama ratams, naudoti EV, tai šaldymui naudoti ne energiją iš VDV, o energiją iš akumuliatorių tikrai apsimokės.

Atsinaujinantys auga, bet dabar elektros sunaudojimo augimas pristojes, jeigu bus pradeta masiskai pereidinet prie EV, tai sunaudojimas soks eksponentiskai ir to atsinaujinanciais vargu ar bus imanoma patenkinti. Taip, ateityje visos sios problemos gali buti magiskai isprestos kambario teperaturos superlaidininkais, termobradnuoliniais reaktoriais ir kazkokiais mistiniais akumuliatoriais, bet realybe yra, kad nuo labaratoriniu demonstraciju iki pateikimo masinei rinkai praeina 10-20 metu, ir nei viena siu technologiju net labaratorijose neegzistuoja.

nafta yra energijos akumuliatorius. stabilus. transportavimo islaidos nesvarbu. jei tu atvezei naftos kieki, kurio energetine verte 100MWh, tai ir turi ta 100MWh kieki savo saugyklose. kiek nori laiko ir principe be jokiu nuostoliu. su elektra deja tokie bajeriai neisdega... bus kazkokios pastovios islaidos, net jei ta elektra gamins vejas ar saule. vistiek bus kazkokia pastovi dedamoji jegainiu eksplotacijos kainos ir visokie nuostoliai laiduose perduodant iki vartotojo akumuliatoriaus. su nafta to nera. ipylei i baka ir turi. taip kad lygint reikia korektiskai. naftos isgavimo irenginiu kaina reikia lygint su investicijomis vejo ir saules jegainems. cia manau nafta laimi, nes pragrezt kazkokia skylute zemej ir pasiekt energijos saugykla yra pigu. manau kartais pigiau negu pastatyt analogiskus naftos telkiniui gigavatinius jegainiu parkus. o naftos transportavimo islaidas lyginant su elektros perdavimo islaidom, cia irgi manau nafta nesunkiai laimi. o pralaimi tik galutiniam etape - VDV variklyje - nes NK prastas. 3 kartus prastesnis grubiai siam momentui ir zemiau jau nekris niekaip. jei nafta kazkaip pereis ant kuro celiu (sukurs ne vandenilio, o pvz metalo celes) - tai bus kaip vidaus degimo variklis su netoli 100% NK ir tada elektros-akumuliatorinius automobilius vel visi sukis i siukslyna... tada prades visi gamint metana (ar koki nors analoga) taip kad nenurasyciau dar kuro energetikos i kapus. cia labiau technologine probema ir ja isspres tikrai ne kokie nors nupuse ekonomistai ar statistai... aplamai, iki naftos buvo malku energetine era afrikoj, ties pusiauju ar visokiuose salynuose pas papuasus ir dabar ta malku era tesiasi. malkos pudavo ir energetine verte labai greitai krisdavo ir vistiek visi jas naudojo nesiskusdami net europa u siaures amerika visokias malku granuliavimo technologijas vis dar vysto ir naudoja... o jus cia nafta laidojat... ne per anksti?

X-log, elektrinis vilkikas tik kuriamas, o 350kW man rodos jau viena eksperimentinė krovimo stotis yra. Dėl kainos galbūt Amerikoje, bet Lietuvoje įrengia pigiau, tiesa, mažesnės galios. Beje, kartais viena krovimo stotis tai nėra 4 jungtys pagal Tesla? Gal kažką maišau, labai nesidomėjau konkrečiai krovimo stotelėmis. Taip, būtent laidų atvedimas užtikrinti galiai brangiausiai turėtų kainuoti. Šiluminės elektrinės rezervų turi labai didelių, o susidarius situacijai, kai nebespėja patenkinti poreikių, krovimo stotelės tiesiog būtų išjungtos - ne problema. Kuro tiekimas dažniausiai dar viršija elektrinės galią, tad tikrai nėra problema. O svarbiausia, fotovoltonika tampa vis pigiau visame pasaulyje ir gamyba decentralizuojama, tad magistraliniai laidai piko metu vis mažiau apkraunami. Naktį iš vis jie laisvi ir elektromobilių krovimas naktimis net padėtų sumažinti elektros paskirstymo kaštus. Nešoks elektros suvartojimas eksponentiškai - negąsdink žmonių. Kažkas jau buvo suskaičiavęs, kad max 30% išaugsiantis poreikis, jei 100% pereis ant atsinaujinančios energetikos. Tačiau perėjimas vyks per +-20-30 metų, priedo, efektyvėja elektros energijos vartojimas keičiant buitinę techniką į A+ ir aukštesnę klasę, keičiant apšvietimą į LED'us tiek biuruose ir namie, tiek gatvėse. Taigi išvada, reikės investicijų į elektros paskirstymo infrastruktūrą, būtina bus investuoti pinigus į atsinaujinančiąją energetiką ir nebus jokių krizių, kaip kai kas norėtų. Krizė bus tik šiluminėms elektrinėms ir atominei energetikai, kurias pakeis atsinaujinanti + akumuliatoriai + elektromobiliai, kurie irgi galės veikti kaip akumuliatoriai ir ypač gerai balansuos tinklą naktimis. O atsinaujinančios potencialas milžiniškas. Lietuvoje padengus pietryčių-pietvakarių stogus fotovoltonika - pagamintume daugiau elektros nei suvartojame, metų bėgyje. Išvysčius vėjo energetiką, kur nemaišo gamtai, žmonėms ir pan., pagamintume dar 10x nei energijos suvartojimas. Panaudojant biokurą iš "sustainable" miškininkystės patenkinam arti 100% šilumos poreikio ir dar pasigaminam ~15-20% elektros. Jei panaudojam nederlingas ar mažai derlingas pievas, kurios nėra įtrauktos į jokias apsaugos zonas, galime pasigaminti elektros kokius 80% ir išplėtoti pvz krevečių auginimą uždaruose baseinuose, ar šildyti šiltnamius, auginti upėtakius kiaurus metus. Ir atsinaujinantys ne auga, jie tiesiog triuškina iškastinę. 2016-tais įvyko lūžis ir atsinaujinančios pastatyta daugiau, nei visų kitų kartų sudėjus. 2017-tais dar labiau persisvers į atsinaujinančią ir tas tik ryškės. Pilnai išvysčius akumuliatorius, po ~10 metų, šiluminių bebus statoma vienetai, realiai, tik kaip rezervinės, pakeisti atgyvenusias. Netikit? Pasiskaitinėkit kas vyksta Kinijoje ir Indijoje, tradiciškai šalyse, kurios laikomos kaip paskutinės investuojančios į ekologiją. Jo, AAA kaip visada, proto perliukus mėgsta, tanklaivis už ~120 mln dolerių jam yra pigu. Dyzelis ar benzinas jam negaruoja iš talpyklų, priešingai tam, apie ką kalba specialistai. Taip pat ir gręžiniai pigūs, moderni giliavandenė naftos gręžimo platforma viso labo menkas milijardas dolerių. Perdirbimo gamyklos naujos - milijardais. Naftotiekiai/produktotiekiai - šimtai milijonų. Talpyklų didelių stengias nedaryti, nes jos taip pat kainuoja kosmosą. O šiaip geriausias būdas palyginti kainas, pažiūrėk kiek kainuoja kinetinės energijos gauti iš 1kWh dyzelino ir iš 1kWh elektros, tada ir matysi visus kaštus įtrauktus. Dyzelį imk be akcizo žinoma.