Ateityje automobiliai patys važinės po miestus, vairuotojas taps keleiviu ir važiuodamas galės veikti, ką nori. Tik kokį interjerą sukurti, kad automobilis taptų tinkama darbui ar poilsiui vieta? „Audi“ kreipėsi į mokslininkus ir buvo atliktas tyrimas.

Fraunhoferio pramoninės inžinerijos instituto darbuotojai Kathrin Pollmann ir Mathiasas Vukeličius tyrime dalyvaujančiai Annai Niemann suleido vėsinamojo gelio į tarpą tarp elektrodų ir galvos odos.

Matuojant smegenų sroves tai padidina laidumą. Jutikliai ant A. Niemann pirštų matuoja odos laidumą.

„Prie mano pirštų pritaisyti jutikliai, ant galvos užmovė kepuraitę. 32 elektrodai matuos mano smegenų siunčiamus signalus. 32 kartus K. Pollmann ir M. Vukeličius užspaudžia vėsaus gelio ant elektrodų ir ant galvos odos – jis gerina laidumą. Man oda pašiurpsta. Dalyvauju eksperimente – eksperimente apie ateities vairavimą“, – pasakoja A. Niemann.
 

„Vos atvykusi pastebėjau vidury patalpos futuristinę kapsulę – juodą, aštuonkampę struktūrą su kampuotomis stiklinėms dėžėmis liemens aukštyje.

Priešais struktūrą – didelis ekranas ir keturi monitoriai. Juoda odinė kėdė primena sėdynę lenktyniniame automobilyje. Dabar sėdžiu imituotame automobilio viduje, jaučiuosi saugi, atsipalaidavusi.

Nebejaučiu apgludusios kepuraitės ant galvos, vėsaus gelio – ekrane matomas horizontas suteikia įspūdį, kad iš tiesų važiuoju automobiliu naktį per miestą.

Daugybė užduočių, tad maksimaliai sutelkiu dėmesį. Pirmiausia turiu atpažinti raides, paskui tonus ir patvirtinant juos paspausti liečiamajame ekrane.

Per hologramą sulaukiu vaizdo skambučių, žinučių, pardavimų pasiūlymų – kartais daugiau, kartais mažiau. Per tą laiką mokslininkų prietaisas rodo, kaip mano smegenys apdoroja šį kognityvinį perteklių.

Stebėtojų būriui vadovauja šviesos tyrėjas iš instituto Achimas Prossas. Šviesa keičiasi iš baltos į melsvą. Kai kurių užduočių metu langai užtamsinami, sumažinamas fono triukšmas.

Vėliau sužinau, kad tai padeda geriau susikoncentruoti. Po kiek laiko mano pirštai automatiškai liečia liečiamąjį ekraną – jie jau išmoko tam tikras schemas“, – sako A. Niemann.

„Akivaizdu, kad esi įpratusi vienu metu dirbti su keliomis medijomis“, – pastebi M. Vukeličius ir eksperimentas tęsiasi.

„Šviesa vėl pasidaro baltesnė, ryškesnė, mokslininkai išvaduoja mane iš jutiklių ir kepuraitės.

Nekalbant apie tai, kad tai buvo oficialus tyrimas, mano kūnas patyrė trijų valandų trukmės eksperimentą, naudojant techninius prietaisus autonomiško automobilio viduje“, – galiausiai reziumuoja A. Niemann.

„Audi“ kartu su Štutgarto Fraunhoferio pramoninės inžinerijos institutu nori ištirti, kokie veiksniai stiprina koncentraciją ir kokios pagalbos automobilyje reikėtų klientams ateityje.

Trumpai tariant – ko reikia, kad ateityje automobilis virstų idealiu kelionių kabinetu.

Neuromokslininkas M. Vukeličius stebi eksperimentą ekrane. Elektroencefalografas fiksuoja smegenų signalus į 30 bandomųjų dalykų ir odos pralaidumą.

Keičiant apšvietimą pateikiamos garsinės ir vaizdinės užduotys – reikia atpažinti raides, tonus ir patvirtinti juos liečiamajame ekrane. Paskui reikia atsakyti į klausimus.

Remdamiesi šio eksperimento rezultatais „Audi“ specialistai nori sukurti ateities automobilio dizainą, kuris atitiktų individualius keleivio poreikius, atsižvelgiant ir į tai, kad kasdienėse situacijose atsiranda ir naujų poreikių.

Ankstesniame tyrime „Audi Trend Communication“ padalinys išskyrė tris fundamentalius laiko modulius, kurie nusako pagrindines kasdienes veiklas nuo „Produktyvaus laiko“ (šiuo metu įprastai atliekamas darbas) iki „Neproduktyvaus laiko“ (poilsio metas).

Eksperimento metu buvo kreipiamas dėmesys į produktyvų laiką, kurio metu galima surengti susitikimą per programą „Skype“ arba parengti prezentaciją viršininkui.

Nors „Intel“ ir „Strategy Analytics“ atliko tyrimą ir preliminariai paskaičiavo, kad ateityje iš reklamų automobiliuose būtų galima uždirbti apie 7 mln. dolerių, turėtų būti galimybė užblokuoti reklaminius tekstus ir skambučius, jei jie trukdo keleiviui.

„Audi“ tikslas – suteikti klientams galimybę absoliučiai kontroliuoti savo laiką. Su pavadinimu „25-a valanda“ automobilis turi tapti membrana tarp naudotojo, miesto ir kitų važiuojančiųjų keliu. Ir ši membrana turėtų saugoti keleivio asmeninę erdvę.

Komentarai (1)