Ši straipsnių serija yra apie keisčiausius ir įdomiausius automobilių pramonės įrankius ant ratų. Tai – bandymų automobiliai, važiuojančios laboratorijos ar logistiką palengvinančios mašinos. Iki šiol kalbėjome apie automobilius – dešimt ratų turintį „Michelin PLR“, BMW M3 pikapą ir daugiau nei milijoną kilometrų įveikusį ir visas variklio konfigūracijas išbandžiusį „Zonda Nonno“.

Šįkart užmesime akį į „Audi“ žiedais pažymėtą transporto priemonę, kuri keliais ir trasomis nevažinėja.

Tai – hibridinis lokomotyvas, padedantis gerinti ekologinį „Audi“ įvaizdį.

Ar žinojote apie geležinkelius „Audi“ gamykloje Ingolštate?

„Audi“ geležinkelių sistema gamykloje Ingolštate

„Audi“ yra ne tik garsus, bet ir labai didelis automobilių gamintojas. Per metus iš „Audi“ gamyklų išrieda daugiau nei 2 milijonai naujų automobilių.

Nuolat kuriami ir nauji modeliai, tobulinamos technologijos, siekiama aukštumų automobilių sporte.

„Audi“ turi beveik 90 tūkstančių darbuotojų ir ne kartą buvo pripažintas geriausiu darbdaviu Vokietijoje.

Savaime suprantama, kad tokios gamybos apimtys reikalauja intensyvių logistikos pastangų ir efektyvios sistemos, o ji pagrindinėje „Audi“ gamykloje Ingolštate yra išties įspūdinga.

Vien gamyklos teritorijoje yra 18 kilometrų geležinkelio linijų. Kasdien „Audi“ sulaukia bent 15 krovininių traukinių, kurie atveža kai kurias štampuotas dalis, variklius, transmisijas bei kitas detales iš tiekėjų.

Traukiniais iš kitų „Audi“ gamyklų atkeliauja ir užbaigti automobiliai, kurie čia dar yra išbandomi ir galiausiai iškeliauja į kitas šalis pas pirkėjus.

Ingolštate pagaminti automobiliai taip pat yra pakraunami į traukinius, kuriais jie išvyksta į logistikos centrus, kur yra paskirstomi po, galima sakyti, visą pasaulį.

„Audi“ dirba 17 mašinistų ir daugybė kitų geležinkelio sistemą ir lokomotyvus prižiūrinčių darbuotojų. Viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių jų darbo užduočių – paskirstyti tam tikrus vagonus į tam tikrus pastatus.

Tai – didžiulis logistikos galvosūkis, turint omenyje, kad kasdien atrieda 15 traukinių. Kiekvienas „Audi“ lokomotyvas kasdien atlieka bent 75 manevrus, kai reikia pervažiuoti iš vienos linijos į kitą.

Savaime aišku, kad „Audi“ turi turėti savo lokomotyvus. Taip yra todėl, kad kroviniai atkeliauja iki stoties, o tada turi būti paskirstyti visoje gamyklos teritorijoje. Kiekvienas „Audi“ lokomotyvas per metus dirba bent 3800 valandų, o dažnai ir kur kas daugiau.

Turint omenyje čia apibrėžtą logistikos veiksmų mastą, galite įsivaizduoti, kad šie dyzeliniai lokomotyvai aplinką teršia tikrai nemenkai, todėl „Audi“, siekdama sumažinti savo gamyklų išskiriamą taršą, nusprendė įsigyti modernius hibridinius lokomotyvus, kurie yra kur kas ekologiškesni.

Hibridiniai „Audi“ lokomotyvai

„Audi“ siekia kiek įmanoma greičiau panaikinti aplinkai žalingas savo gamyklų emisijas.

Dabar jos, kaip ir visuose pramoniniuose objektuose, yra gana aukštos. Tačiau „Audi“ diegia atsinaujinančios energetikos metodus – saulės ir vėjo jėgaines.

Visgi žinoma, kad logistika yra viena iš labiausiai aplinką teršiančių gamyklų veiklų, todėl „Audi“ nusprendė atsisakyti savo senų tradicinių lokomotyvų.

Juos pakeitė naujoviški „Alstom“ lokomotyvai, kurie yra nepalyginamai ekologiškesni jau vien dėl savo galios agregatų.

Tai – hibridinės transporto priemonės, varomos įprastu dyzeliniu ir elektros varikliais. Aukštųjų technologijų lokomotyvas iš išorės neatrodo kaip nors labai jau neįprastai, išskyrus tai, kad yra išmargintas apie ekologiją skelbiančiais užrašais ir papuoštas „Audi“ logotipu.

Tai – bene keisčiausia transporto priemonė, ant savo priekio teisėtai nešiojanti keturis žiedus.

Gamyklos pastatų viduje naujieji lokomotyvai visiškai neišmeta anglies dvideginio.

Jie gali dirbti įprastu režimu dvi valandas naudodami vien tik elektros energiją – galite įsivaizduoti, kokios stiprios yra šių lokomotyvų baterijos ir varikliai, leidžiantys tempti sunkius sąstatus.

Visgi, reikalui esant, lokomotyvas gali naudoti ir įprastą dyzelinį variklį, taigi, jis nėra visiškai nekenksmingas aplinkai ir bent šiek tiek vis tiek teršia.

Įdomu ir tai, kad šie lokomotyvai yra įkraunami. Pertraukų metu jie yra prijungiami prie elektros tinklo, kad būtų įkrautos jų baterijos.

Tam naudojama elektros energija, kuriai pagaminti nebuvo naudojamas iškastinis kuras.

Taigi, nors šie lokomotyvai nėra 100 proc. ekologiški ir darbo metu vis tiek šiek tiek teršia aplinką, jų išmetamo anglies dioksido kiekio net negalima palyginti su senaisiais dyzeliniais įrenginiais.

„Audi“ skaičiuoja, kad anglies dioksido emisijas Ingolštato gamyklos geležinkeliuose naujieji lokomotyvai sumažina perpus. Iš viso per metus naujosios geležinkelio mašinos išmeta 60 tonų mažiau anglies dvideginio nei senieji lokomotyvai.

Tai – didelis žingsnis einant link visiškai anglies dioksido neišmetančios gamyklos, tačiau tai nėra vienintelis naujųjų lokomotyvų privalumas. Jie taip pat yra kur kas tylesni, nereikalauja tiek daug priežiūros ir pasižymi geresne mašinisto darbo vieta.

Tai kodėl „Audi“ ant „Alstom“ lokomotyvų uždėjo savo logotipą? Aišku, tai ir ženklas, kad lokomotyvai priklauso būtent „Audi“ gamyklai, tačiau kartu ir pasididžiavimo įrodymas.

„Alstom“ logotipo ant lokomotyvų dar reikia paieškoti, todėl ir pati „Audi“ šias mašinas priskiria sau – „Keturi žiedai ant bėgių“, rašoma pranešime spaudai.

Kiti ekologiški sprendimai Ingolštato gamykloje

„Audi“ siekia pagrindinę savo gamyklą paversti visiškai ekologiška, į aplinką neišskiriančia nė trupučio anglies dvideginio. Dėl to imamasi įvairių sprendimų, tokių kaip elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, robotų naudojimas automobiliams gamykloje pervežti, nauji, lengvesni metalo presai ir taip toliau.

„Audi“ pripažįsta, kad automobilio „draugiškumas“ aplinkai negali būti vertinamas atskirai nuo jo gamyboje panaudotų technologijų. Kokia prasmė girti automobilį už ekologiją, jei gamykla, kurioje jis pagamintas, aplinkai yra tiesiog nuodinga? Tokiose gamyklose kaip Ingolštate logistika yra vienas iš labiausiai aplinką teršiančių veiksnių.

Anksčiau pagaminti automobiliai gamyklos teritorijoje važinėdavo savo jėgomis, o vėliau būdavo pakraunami į sunkvežimius ar traukinius. Dabar automobilius vežioja specialūs robotai. Jie paima automobilį nuo surinkimo linijos pabaigos ir nuveža jį į tarpinio saugojimo vietą.

Tuomet kitas robotas, vadinamas „Ray“, paskirsto automobilius pagal galutinę jų kelionės vietą. Ši sistema yra itin efektyvi ir naudoja tik iš atsinaujinančių resursų pagamintą elektros energiją.

Naujos kėbulo plokščių štampavimo staklės taip pat tausoja elektros energiją. Jos yra kur kas lengvesnės nei senosios, o ir formos yra pagamintos naudojant tvirtesnius lydinius. Vadinasi, šioms staklėms nebereikia tiek daug energijos vien norint išlaisvinti ką tik pagamintą kėbulo komponentą.

Ir, aišku, 60 tonų CO2 emisijų sumažinimas pasitelkus naujus lokomotyvus. Tai – didžiulis žingsnis į priekį, tačiau tikrai ne paskutinis.

Tiek apie „Audi“ logotipą dėvinčius hibridinius lokomotyvus ir kitas ekologines pastangas. Su šiuo straipsniu ir užbaigiame seriją apie įdomiausias, keisčiausias transporto priemones, kurias naudoja automobilių gamintojai.

Žinoma, būtų galima apie jas kalbėti ir toliau, tai labai įdomi sritis, tačiau būtent „Michelin PLR“, BMW M3 pikapas, „Pagani Zonda“ bandymų automobilis „Nonno“ ir „Audi“ naudojami hibridiniai lokomotyvai labiausiai išsiskiria iš minios.

Telieka palaukti ir pažiūrėti, ką savo bandymams ir transportavimo reikmėms naudos ateities gamyklos.

Komentarai (12)