„Dabar jis dar atrodo nelabai išvaizdžiai, dar nepadažytas, detalės dar ne nikeliuotos, bet, patikėk, jis blizgės, kaip ir manasis „Yamaha“ „čioperis“, – vesdamasis į kiemą perspėjo klaipėdietis Dmitrijus Lopatinas, nusprendęs pats sukonstruoti nebrangų dyzelinu varomą motociklą.

„Išsikėliau tikslą pagaminti nebrangų, kokybišką, pigiai eksploatuojamą ir, žinoma, gražų motociklą.

Tokio stiliaus, kokio aš noriu. Iš pat pradžių nutariau į paprastą motociklą „Ural“ tiesiog įdėti dyzelinį variklį.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad darbo bus daugiau“, – pasakojo klaipėdietis.

Kaip atrodo nagingo klaipėdiečio sukonstruotas motociklas galite pamatyti čia.

Nepatiko forma

Nusipirkęs seną „Uralą“ vyriškis juo pavažinėjo ir susipažino su motociklo veikimu, važiavimo savybėmis. Suprato, kad motociklas yra senas ir jį reikia tobulinti.

Jis toli gražu nebuvo dailus ir visiškai nepanašus į „čioperį“. Todėl klaipėdietis nutarė ne tik pakeisti variklį, bet ir perkonstruoti rėmą, kad tas būtų dailesnis ir mielesnis akiai.

„Reikėjo paskaičiuoti, kad ne tik tilptų dyzelinis variklis ir kiti agregatai, bet forma būtų elegantiška, grakšti ir panaši į čioperio“, – darbų pradžią prisiminė D. Lopatinas, kuris net kelerius metus vadovavo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro motociklininkų būreliui.

Greičių dėžė – iš Britanijos

Pakeitęs rėmą ir pradėjęs surinkinėti variklį, pakeitė ir greičių dėžę.

„Motocikle buvo sumontuota mechaninė rusiško motociklo „Iž Planeta Sport“ greičių dėžė.

Bet sugalvojau pakeisti mechaninę dėžę automatine, kuri montuojama į kartus, bagius. Pasirinkau variatorių, kurie montuojami į motorolerius.

Paaiškinsiu, kodėl pasirinkau būtent ją. Važiavimo pojūčiai su automatine greičių dėže kur kas malonesni.

Automatas įsibėgėja švelniau, jis sutaupo sekundes, kurios naudojamos manevravimui. Nereikia galvoti, kurią pavarą pasirinkti.

Važiuojant galiu mėgautis procesu, apylinkių vaizdais, o ne tuo, kaip laikyti sankabą. Tuo man variatorius važiuojant patiko“, – pasirinkimo motyvą išdėstė vyriškis.

Tiesa, tokių variatorių Europoje gauti sunku. Paprasčiausia jį atsisiųsti iš JAV. D. Lopatinui „pasisekė“ ir automatinę greičių dėžę surado Didžiojoje Britanijoje.

Prireikė turbinos

Išbandydamas konstruojamąją transporto priemonę D. Lopatinas pastebėjo, kad motociklas su dyzeliniu varikliu įsibėgėja sunkiai.

Panašiai, kaip automobilis, su 1,1 litro tūrio varikliu. Taip pat negali pasigirti ir dideliu greičiu – maksimalus siekia tik 90 km/val., o pavėjui ar į nuokalnę – 100 km/val.

Todėl sugalvojo sumontuoti turbiną, kuri varikliui suteiktų daugiau galios, tačiau nepadidintų degalų sąnaudų.

„Kol atlikinėjau bandomuosius važiavimus su mechanine greičių dėže, degalų sudegindavau iki dviejų litrų 100 kilometrų. Tai nėra daug.

Nes mano benzininis „Yamaha“ „čioperis“ „ryja“ iki penkių litrų. Tačiau sumontavus automatinę greičių dėžę sąnaudos dar labiau sumažėjo.

Automobiliai su „automatu“ degalų sudegina daugiau, tačiau motociklo atveju gavome priešingą rezultatą. Mat perjungiant pavaras nebereikia „pergazuoti“.

Jos perjungiamos sklandžiau ir švelniau. Specialiai sumontavau laikiną litrinį bakelį, kad įsitikinčiau. Rezultatai nustebino – nesvarbu, kokiu greičiu važiuočiau, 40, 30 ar 100 km/val., variklis sudegina tik vieną litrą dyzelino per valandą“, – stebėjosi konstruktorius.

Į gatvę – kitą pavasarį

Jis paaiškino, kad pirkdamas šį variklį, kuris naudojamas mažiems traktoriukams, kitai technikai, žinojo, kad dirbdamas didesniu nei vidutinis apkrovimu, jis sudegina tik 0,8 litro dyzelino per valandą. Kuro išeiga nepadidėjo ir sumontavus šį agregatą į motociklą.

„Kai prijungsiu dar ir turbiną, padidės variklio galia. Tokios turbinos montuojamos į sniego motociklus“, – paaiškino.

D. Lopatinas juokdamasis parodė ir likusią virvę, kuri naudojama tam varikliui paleisti.

„Tyčia palikau. Nors yra ir starteris, tačiau viskas genda. Sugedus starteriui, variklį paleisti galėsiu su šiuo trosu“, – juokiasi vyriškis.

D. Lopatinas patenkintas, kad idėją sukonstruoti ekonomišką ir pigų motociklą su dyzeliniu varikliu beveik pavyko realizuoti.

„Suskaičiavau, kad visi agregatai, papildomos detalės ir pats motociklas man kainavo apie 1500 eurų. Žinoma, be darbo sąnaudų, nes viską gaminu pats. Šiųmetis motociklų sezonas jau eina į pabaigą, tačiau tikiuosi, kad kitą sezoną dyzeliniu turbininiu motociklu jau važinėsiu“, – prognozuoja konstruktorius.

Paklaustas, gal ketina po pirmojo sukonstruoti ir antrąjį, D. Lopatinas nedaugžodžiavo: „Gal“.

Komentarai (6)