Panevėžio auksarankiai pagal užsakymą iš Vokietijos sukūrė tikrą šedevrą - restauruotas legendinis „Volkswagen T1“ turi ne tik baldus, bet ir lovą, šaldytuvą ir net dujinę viryklę ()
Panevėžio auksarankių restauruotas legendinis 1974 metų gamybos autobusiukas „Volkswagen T1“, atrodo toks mielas, kad nejučia priverčia nusišypsoti tiek moteris, tiek vyrus. Ne veltui tuo metu, kai buvo gaminamas, jam prigijo mažybinis „Bully“ vardas – šis autobusiukas turi sunkiai nusakomo žavesio, kurio akivaizdžiai stinga daugeliui šiuolaikinių transporto priemonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atplukdė iš Brazilijos
Šio automobilio kelias į Lietuvą labai neįprastas. Į mūsų šalį „Volkswagen T1“ atkeliavo iš Brazilijos, kur jį už maždaug 20 tūkst. JAV dolerių nusipirko vienas vokietis. Skelbime autobusiukas atrodė gražus, dailus ir be trūkumų, tačiau kai buvo atplukdytas į Europą, paaiškėjo, kad tai apgaulė – jis buvo visiškai netinkamas naudoti. Automobilio kėbulas buvo supuvęs, stabdžiai neveikė, trūko nemažai originalių detalių, prastai dirbo variklis. Kaskart, kai tik meistras prisiliesdavo prie kėbulo, nukrisdavo gabalas glaisto. Žodžiu, kaip sakoma, žmogus nuspirko katę maiše.
„Tuomet šis vokietis, internete išvydęs mūsų bendrovės jau įrengtus ar patobulintus kemperius, kreipėsi pagalbos. Jis pageidavo, kad šį retą, dailų, tačiau netinkamą eksploatuoti automobilį padarytume tinkamą važinėti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Algimantas Lukoševičius, Panevėžio bendrovės „Kelionių vynas“ vadovas.
Apžiūrėjus automobilį iškart buvo aišku, kad dirbti prie jo reikės daug ir ilgai. Teko iš naujo virinti ir dažyti dugną, šonus – tvarkyti visą kėbulą, o paskui įrengti automobilį pagal savininko pageidavimus.
Triūsė daug žmonių
„Automobilį teko remontuoti net keliose Panevėžio dirbtuvėse – vienur buvo virinamas kėbulas, kitur jis dažomas, dar kitur perrenkamas variklis, o mūsų bendrovės specialistai užsiėmė vidaus įrengimu: apdaila, baldais, elektros instaliacija, apšvietimu“, – sako visus projekto darbus koordinavęs A. Lukoševičius.
Atlikus visus išorės darbus ir pagal savininko pageidavimą nudažius mašiną buvo imtasi vidaus. Mat šis autobusiukas nebuvo pritaikytas iškyloms ir atostogoms – tai buvo įprastas kelionėms skirtas modelis su septyniomis sėdimomis vietomis. Naujasis autobusiuko šeimininkas norėjo, kad juo būtų galima ne tik keliauti, bet ir jame miegoti.
„Kelionių vyno“ meistrams teko imtis dar niekada iki tol nedaryto darbo – pagaminti šiam nematytam automobiliui visas vidaus apdailos detales ir baldus. „Pavadinčiau tai net ne darbu, o kūryba, nes nuolat teko improvizuoti, juk tokio automobilio iki šiol niekam nebvo tekę nei matyti nei čiupinėti, juolab ką nors jam gaminti“, – kalba pašnekovas.
Yra ir viryklė
Po dviejų mėnesių darbo „Volkswagen T1“ tapo toks, koks yra dabar. Jo vidus visiškai pakeistas, įrengtas apšvietimas, sumontuoti baldai: daugybė įvairios paskirties lentynėlių, dvigulė lova, praustuvas su vandens rezervuaru, šaldytuvas ir net dujinė viryklė. Specialiai iš Vokietijos net buvo atvežtas originalus to laiko radijo aparatas, kurio skleidžiami gergždžiantys garsai važiuojantiesiems padeda dar labiau pajusti 1970-ųjų dvasią.
„Žinoma, dėl kuklių jo matmenų nepavyko įrengti dušo ir tualeto, įprastų kemperiuose, tačiau dabar šiuo automobiliu gali keliauti 5 žmonės, o patogiai jame miegoti dviese“, – pasakoja A. Lukoševičius.
Tiesa, važiuoti šia transporto priemone į tolimesnę kelionę nebūtų patogu, mat ji labai lėta: autobusiuko oru aušinamo 70 AG pajėgumo variklio ir 4 laipsnių pavarų dėžės užtenka tik maždaug 70 kilometrų greičiui pasiekti. Be to, nėra vairo stiprintuvo, tad sukiotis ankštose vietose nėra labai lengva.
Kol kas automobilis po Panevėžį važinėja su laikinaisiais valstybiniais numeriais. Nors Lietuvoje jį jau būtų galima registruoti, Vokietijoje net istoriniams automobiliams galioja griežtesnės išmetamųjų dujų taršos normos ir kol kas šis „Volkswagen T1“ jų neatitinka.
„Dabar laukiame, kol iš Vokietijos mums atsiųs kitą karbiuratorių – jį pakeitus bus galima registruoti šioje šalyje“, – sako projekto koordinatorius.
Likimas dar neaiškus
Tiesa, automobilio šeimininkas dar neapsisprendė, ką su juo darys: naudosis pats ar parduos. Autobusiuko restauravimo darbai kainavo gerokai daugiau, nei vyras planavo, todėl jis svarsto ir galimybę parduoti. Anot vokiečio, už tokios būklės ir taip įrengtą egzempliorių galima gauti 70 tūkst. eurų.
„Nežinau, ką nuspręs šeimininkas, bet dirbti prie šio autobusiuko mums buvo labai įdomi ir neįkainojama patirtis. Nors esame įrengę, perdarę ar suremontavę ne vieną dešimtį įvairių kemperių, šis atvejis buvo unikalus“, – tvirtina A. Lukoševičius.
Anot jo, viena yra dirbti su standartiniais kemperiais ar įrengti specialiai motociklininkams pritaikytus „Mercedes-Benz Sprinter“, „Volkswagen Crafter“, tačiau visai kas kita – naujam gyvenimui prikelti legendinį T1.
