Administracinių nusižengimų kodekso korekcijas, numatančias baudų už greičio viršijimus skyrimo automatizavimą, parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė Susisiekimo ministerijos specialistams grįžti prie diskusijos apie leistinų greičių ribas. VRM specialistai siūlo padidinti leistinus greičius užmiestyje, tačiau su viena sąlyga.

„Tai ne pirmas kartas, kai VRM siūlo diskusiją apie leistinų greičių ribų didinimą. Paskutinį kartą po tokios diskusijos buvo padidintas maksimalus leistinas greitis greitkeliuose iki 120 km/val.“, – sako Karolis Vaitkevičius, vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno patarėjas. Šįkart VRM norėtų kalbėtis apie leistinus greičius užmiestyje. Greitis, sako K. Vaitkevičius, galėtų būti padidintas, tačiau reikėtų keisti greičio matuoklių veikimo tvarką.

„Dabar greičio matuoklių tolerancijos riba – 10–15 km/val. Tai žinodami daugelis eismo dalyvių važiuoja 10 km/val. greičiau nei leistinas maksimalus greitis kelio atkarpoje, žinodami, kad nebus nubausti, mat greičio matuoklių tolerancijos riba – didesnė“, – sako ministro patarėjas.

VRM idėja – padidinti leistiną važiavimo greitį užmiestyje, tačiau sumažinti matuoklių tolerancijos ribą. Taip, viena vertus, žmonės galės važiuoti legaliai greičiau, ką dauguma dabar daro pažeisdami Kelių eismo taisykles (KET). Drauge, žinodami, kad greitį fiksuojančios įrangos tolerancijos riba ne keliolika, o keli kilometrai per valandą, stengsis neviršyti leistinos ribos.

Tiesa, kol kas ši idėja – tik pasiūlymas sėsti dviem ministerijoms prie stalo ir aptarti kilusį klausimą. Susisiekimo ministerijos atstovai kol kas komentuoti situacijos negali, mat nėra nuodugniai susipažinę su galimybėmis.

Didinti – ne visur

Artūras Pakėnas, saugaus eismo ekspertas ir VšĮ „Amplius“ vairavimo mokyklos instruktorius, pabrėžia, kad idėja – sveikintina, tačiau diskusija turi būti nuosekli, o darbai – pamatuoti.

„Tikrai neturėtų būti taip, kad būtų priimtas sprendimas, jog visur, kur šiandien važiuojame 90 km/val., dabar važiuosime 100 km/val., nors tokia tvarka ir vilioja. Manyčiau, kad pirmiausia reikia patikrinti kelius ir išrinkti atkarpas, kuriose reikia didinti leistiną greitį“ – sako A. Pakėnas.

Mintyje jis turi kadaise buvusius žvyrkelius, šiandien išasfaltuotus, tačiau tebeturinčius tuos pačius greičio ribojimus, kurie galiojo dar žvyro laikais.

„Išasfaltuoja žvyrkelį, sukiša milijonus, o ribojimus palieka tokius pačius – 70 km/val. Ar tikrai čia toks nesaugus kelias, kad turime važiuoti tokiu greičiu?“ – pastebi žinovas.

Mažinti toleranciją būtinai reikia

Tačiau jis pasisako už tai, kad greičio matuoklių tolerancijos riba būtų mažinama, mat esama šiandien, kaip sako specialistas, „apie nieką“.

Tiesa, pastebi A. Pakėnas, neužtenka vien mažinti – reikia ir sistemos, susidorosiančios su duomenų kiekiu ir užtikrinsiančios, kad pažeidėjai būtų nubausti.

„Ne kartą buvo kalbėta, kad greičio matuoklių tolerancijos ribą būtų galima sumažinti, tačiau tam, kad būtų susidorota su išaugusiu pažeidėjų skaičiumi, reikia sistemos, gebėsiančios apdoroti duomenis. Tad negalima mažinti tolerancijos ribos neturint šios sistemos – daromi žingsniai turėtų būti nuoseklūs“, – akcentuoja pašnekovas.

Pradeda ne nuo to galo

Lenktynininkas Ignas Gelžinis, išgirdęs apie idėją, pabrėžė, kad jo nuomone spręsti eismo saugumo problemas pradedama ne nuo to galo. Pasak jo, norint paskatinti žmones neviršyti leistino greičio reikėtų šviesti, ką reiškia važiavimas keliais kilometrais daugiau ir kokias pasekmes tai galėtų atnešti.

„Žmonės, viršydami leistiną greitį dešimčia kilometrų per valandą, neretai nesuvokia, kiek išauga stabdymo kelio ilgis, kiek padidėja rizika tokiu atveju. Reikėtų apie tai kalbėti“, – įsitikinęs I. Gelžinis.

Jo nuomone, padidinus leistiną greitį užmiestyje ir sumažinus greičio matuoklių tolerancijos ribą, išaugs važiuojančių dar greičiau skaičius.

„Šiandien žmogus mato ženklą 90 km/val. ir važiuoja 100 km/val. Bet jeigu jis matys 100 km/val. ir važiuos 110 km/val., rizika ir galimos avarijos pasekmės bus kur kas didesnės nei greičio prieaugis. Ir kas iš to, kad, pamatęs ženklą, įspėjantį apie greičio matuoklį, jis sulėtės iki leistinos ribos, o likusią kelio atkarpą vėl važiuos greitai?“ – klausia I. Gelžinis.

Jo nuomone, tam, kad pasiūlymai atneštų naudos, visi Lietuvos keliai turėtų būti padengti arba tradiciniais greičio matuokliais, arba vidutinį greitį stebinčiomis kameromis. Priešingu atveju, tikina sportininkas, „bus gydomos žaizdos, o ne mokoma, kaip nenukristi“.

Komentarai ()