Birželio pabaigoje Lietuvoje pradės veikti vidutinio greičio matuoklių tinklas, tad „kelių ereliai“, sugalvoję pavojingomis ir avaringomis pripažintas atkarpas įveikti greičiau, nei sufleruoja kelio ženklai, netruks sulaukti baudų.

Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ryšių su žiniasklaida specialistas, pabrėžė, kad vidutinio greičio matavimo sistemos veikia ir dabar, kaupia statistinius duomenis, tačiau asmenys, viršijantys vidutinį važiavimo greitį ruože, nėra baudžiami iki tol, kol sistemoms neatlikta pirminė metrologinė patikra.

„Sutartys dėl sistemų pirminės metrologinės patikros paslaugų jau pasirašytos, tad vidutinio greičio matuoklių tinklas ims veikti besibaigiant antrajam šių metų ketvirčiui, tai yra birželio gale“, – sakė E.Tamariūnas.

Rekomendacija – neviršyti

Vidutinio greičio matavimo sistemų veikimo principas – ganėtinai paprastas. Greičio ruože, kuris stebimas, įrengtos dvi kameros, susietos programine įranga. Vidutinis važiavimo greitis konkrečiame sistemos ruože vertinamas ir atkreipiant dėmesį į galimus greičio pokyčius.

Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, užfiksuojamas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, laikas, kada pravažiuota pirmoji kamera, greitis. Duomenys siunčiami į centrinę programinę įrangą. Kelio ruože esanti antroji kamera atlieka analogiškai tą patį procesą ir tik tuomet centrinėje programinėje įrangoje gauti duomenys iš abiejų kamerų yra sulyginami ir išskaičiuojamas vidutinis važiavimo greitis.

Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, centrinė programinė įranga papildomai kreipiasi į abi kameras, kad būtų atsiųstos transporto priemonės bendro vaizdo nuotraukos ir tuomet visas apjungtas ir užkoduotas duomenų paketas išsiunčiamas į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.

„Norint išvengti baudų dėl vidutinio greičio viršijimo, vienintelė rekomendacija – važiuoti nustatytais važiavimo greičiais. Beje, važiuoti leistinu greičiu privaloma ne tik šiuose ruožuose, bet visur ir visada“, – atkreipė dėmesį E.Tamariūnas.

Prieš kiekvieną ruožą, kuriame matuojamas vidutinis greitis, yra sumontuoti informaciniai kelio ženklai Nr. 636 („Automatinė greičio kontrolė“) ir Nr. 805 („Galiojimo zona į priekį“). Šie ženklai įrengiami iš abiejų ruožo pusių.

25 matuojami kelio ruožai

E.Tamariūnas aiškino, kad atsirenkant atkarpas, kuriose reikalinga stebėti vidutinį transporto priemonių greitį, Lietuvos magistraliniai ir krašto keliai suskirstomi į tolygius pagal aplinką, eismo režimą, greitį ir pobūdžio sąlygas. Iš šių ruožų atsirenkami avaringiausi, kuriuose tikėtina priežastis, lėmusi eismo įvykius, yra leistino važiavimo greičio viršijimas.

„Kelio ruožams nustatomas dėl nesaugaus važiavimo greičio tikėtinai įvykusių eismo įvykių tankis, sudaromas prioritetinis ruožų sąrašas sistemoms įrengti. Šiame sąraše aukščiau yra tie ruožai, kuriuose eismo įvykių tankis dėl per didelio važiavimo greičio didesnis“, – 15min aiškino specialistas.

Skaičiuojama, kad vidutinio greičio matavimo sistemos kelių ruožuose, kur jos įrengtos, eismo įvykių ir žūčių skaičių gali sumažinti iki 85 proc.

E.Tamariūno teigimu, Lietuva Baltijos šalyse pirmaus įdiegusi 25 vidutinio greičio matavimo sistemas. Iki 2020 m. per 2–3 plėtros etapus tokių sistemų skaičius turėtų išaugti dar 75-iomis. Vien šiemet ruošiamasi viešojo pirkimo procedūrai, kai bus pasirašyta dvejų metų sutartis dėl 50 tokių sistemų įrengimo.

Pašnekovas akcentuoja, kad vidutinio greičio matavimo sistemos tinkamos ne tik greičiui matuoti. Jas galima pasitelkti, pavyzdžiui, tikrinant, ar transporto priemonės apdraustos, ar turi galiojančią techninę apžiūrą, ar nėra ieškoma policijos ir t.t.

Bandymų rezultatai šiurpina

LAKD praėjusių metų pabaigoje išbandė vidutinio greičio matuoklių sistemą ir stebėjo, kiek vairuotojų viršija leistiną greitį. Direkcijos duomenimis, 2017 m. gruodžio mėnesį bandomuoju režimu veikusi vidutinio greičio matavimo sistema 25-iuose kelių ruožuose iš viso įvertino daugiau nei 1,6 mln. pravažiavusių transporto priemonių vidutinį greitį. Nustatyta, kad leistiną greitį viršijo daugiau nei trečdalis (apie 34 proc.) vairuotojų.

Kontroliuojamuose ruožuose, kuriuose leistinas greitis buvo iki 90 km/val. (kai kur – tik 70 arba 80 km/val.), per mėnesį užfiksuota beveik 3 000 automobilių, važiavusių greičiau nei 130 km/val. Didžiausias leistino greičio viršijimas – vidutinis 192 km/val. greitis – užfiksuotas kelyje A7 tarp Marijampolės ir Kybartų. Daugiausia pažeidimų atvejų nustatyta kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai.

Komentarai (14)