Kodėl vilkikai negali atrodyti taip? 1983 sukurtas konceptas stebino išvaizda, bet neturėjo šansų įsitvirtinti (Video) (2)
Visais laikais inžinieriai stengėsi kurti pažangias revoliucines technologijas, kurios pakeistų pasaulį. Būtent su tokiomis mintimis 1983 metais buvo pristatytas Steinwinter 2040 vilkikas, kuris pats visas patilpdavo po puspriekabe. Įspūdingas koncepcinis modelis traukė žvilgsnius, tačiau neturėjo jokių šansų įsitvirtinti. Kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis šiuolaikinių vilkikų atrodo labai panašiai – išskirtinis dizainas nėra dalykas, kuris labai domintų didžiuosius gamintojus. Ir Steinwinter 2040 buvo sukurtas tikrai ne dėmesiui patraukti. Buvo manoma, kad itin žemo profilio vilkikas taps efektyvesnių pervežimų įrankių.
Steinwinter kompanija Štutgarte įkurta dar 1969 metais. Ji kūrė specifinius automobilius. Pavyzdžiui, Amigo buvo Fiat pagrindu sukurtas bagis, o Junior 50 buvo specialiai jaunimui skirtas automobilis su vieno cilindro 50 kubinių centimetrų varikliu. Tačiau bene įspūdingiausias Steinwinter kūrinys buvo 2040 vilkiko koncepcija, kuri dar 1983 metų Frankfurto automobilių parodoje sužavėjo pasaulį.
Steinwinter 2040 idėja buvo krovinių skyriaus padidinimas, oro pasipriešinimo sumažinimas ir modulinės mašinos. Šio vilkiko aukštis buvo tik 1,17 metro. Palyginimui, Lamborghini Huracán superautomobilio aukštis yra 1,165 m. Tai reiškia, kad visas Steinwinter 2040 tilpo po specialiai jam sukurta puspriekabe. Taigi, puspriekabė galėjo būti ilgesnė, nes vilkikas visiškai neprisidėjo prie junginio ilgio.
Kartu buvo panaikintas ir tas nekenčiamas tarpas tarp vilkiko kabinos ir puspriekabės. Tas tarpas yra viena iš didžiausių vilkikų aerodinamikos problemų. Be jo junginys tampa gerokai aptakesnis, todėl greičiau bėgėjasi ir sunaudoja mažiau degalų.
Galiausiai, buvo manoma, kad nedidelis Steinwinter 2040 vilkikas puikiai tiks modulinėms mašinoms kurti. Pavyzdžiui, virš savęs jis galėtų vežti specialų krovinių konteinerį, o paskui save tempti priekabą. Jis taip pat galėjo tapti autobuso pagrindu. Galios šioms užduotims tikrai būtų pakakę.
Steinwinter 2040 naudojo Mercedes OM422 dyzelinį V8 variklį, išvystantį 205 kW ir 1021 Nm. Visa galia per 16 pavarų ZF transmisiją buvo perduodama vienintelei galinei ašiai. Viduje buvo galima surasti automobilio stiliaus saloną, tačiau vairuotojo darbo vieta nebuvo labai patogi, o apie vietą asmeniniams daiktams ar poilsiui nebuvo galima nei pasvajoti. Ir šiaip, važiuoti po puspriekabe nėra labai smagu ar saugu, o vairuotojo apžvalgos kampas buvo tiesiog siaubingas.
Kita vertus savo laikui Steinwinter 2040 buvo itin modernus vilkikas. Jis turėjo nepriklausomą pneumatinę važiuoklę, ABS, klimato kontrolės sistemą. Vilkikas, savaime aišku, pasižymėjo žemu svorio centru, daugelis mechanizmo detalių buvo pasiskolinta iš Mercedes gamos – taip siekta sumažinti gamybos ir priežiūros kaštus.
Tačiau šio koncepto baigtis buvo liūdna. Steinwinter 2040 pasirodė esąs nepatikimas – oro paėmimo angos buvo per mažos, todėl kaito variklis. Inžinieriams sunkiai sekėsi patobulinti ir valdymo charakteristikas – Steinwinter 2040 buvo sunkiai manevruojamas, priekinė ašis lengvai prarasdavo sukibimą aštresniuose posūkiuose. Kompanija tikėjosi, kad prie projekto prisidės Mercedes, tačiau automobilių ir sunkvežimių pramonės milžinei Steinwinter 2040 nepasirodė perspektyvus vilkikas. Iš pradžių projektu domėjosi ir DAF bei Isuzu, tačiau jis joms pasirodė turintis per daug trūkumų. Juk norint pilnai išnaudoti jo potencialą būtų tekę gaminti ir specialias puspriekabes.
Tačiau galutinį smūgį sudavė nauji reikalavimai sunkvežimiams – bendras junginio ilgis nuo 1990 metų buvo apribotas iki 18,75 metrų, iš kurių krovinių skyriui buvo galima skirti tik 15,65 metrus. Kadangi Steinwinter 2040 nepademonstravo žymiai taupesnis už kitus vilkikus, o problemų buvo daug, su juo buvo atsisveikinta.
Po kelių metų Steinwinter 2040 dar pasirodė televizijos seriale Highwayman. Tuomet vilkikas jau buvo visiškai pasikeitęs arba buvo specialiai modifikuotas televizijai. Šiame klipų rinkinyje jį galite pamatyti nuo 2:30.
Steinwinter kompanija gamybinę veiklą nutraukė 1987 metais, tačiau tebegyvuoja iki šiol – dabar padeda kitiems gamintojams kurti prototipus. Steinwinter 2040 projektas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei. Nors idėja ir įdomi, tokio dizaino trūkumai nusveria privalumus. Tačiau kas žino – galbūt kažkaip panašiai kada nors atrodys autonominiai vilkikai?
