Policija ir draudikai pasakoja, kas vyksta požeminiuose garažuose ir kaip keičiasi pavojinga situacija: automobilių vagysčių sumažėjo 3 kartus, bet... padaroma žala tik didėja (7)
Pastaruoju metu vienas iš labiausiai automobilių savininkus neraminančių dalykų yra ne tai, ar automobilį pavogs, bet tai – ar jo neapvogs. LRT RADIJO laida „10–12“ domisi, kokios šiandieninės automobilių vagysčių tendencijos ir kaip vairuotojai gali pasirūpinti savo transporto priemonių saugumu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėjus Gubenko patvirtina, kad vis dažniau vagys pavagia ne patį automobilį, bet tik atskiras detales.
„Kalbant apie šiuo metu vyraujančias tendencijas, vis dar aktualu ir tos pačios automobilių vagystės, bet dažniau pasitaiko atvejai, kai automobiliai yra apvagiami. Šį reiškinį galima atskirti į dvi dalis.
Tai yra, kai vagiamos atskiros detalės, pavyzdžiui, žibintai, radijo technika ar oro pagalvės. Kita dalis, kai vagiami automobiliuose palikti daiktai – rankinės, kompiuteriai, ar net kelios paliktos monetos“, – teigia A. Gubenko.
Pareigūno žodžius patvirtina ir Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, kurio teigimu, automobilių vagysčių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net tris kartus. Jis pastebi, kad keičiasi ir detalių vagysčių tendencijos – jų mažėja, tačiau vairuotojų patiriama žala didėja.
„Kalbant apie automobilių detalių vagystes, draudikai atlygina vis didesnes žalas. Vien per 2017-uosius metus, esame įsivertinę, kad bendra žala dėl detalių vagysčių yra apie 4 mln. eurų.
Tai reiškia, kad ilgapirščiai orientuojasi į brangesnes detales. Pavyzdžiui, pavogti veidrodėlį ar multimedijos sistemą užtrunka panašų laiko tarpą, todėl vagys renkasi vogti tai, kas turi didesnę vertę“, – priduria A. Romanovskis.
Pašnekovo teigimu, žalą didina ir tai, jog vogdami detales nusikaltėliai nuostolių pridaro ne tik pavogdami juos dominančias detales, bet ir dėl to, kad atlikdami savo veiksmus apgadina kitus automobilio komponentus, pavyzdžiui, išdaužia stiklą, sulaužo apdailą ar apgadina variklio dangčius. Tai taip pat prisideda prie to, kad tenka išmokėti vis didesnio dydžio kompensacijas.
Požeminė aikštelė – ne saugumo garantas
Kaip teigia LRT RADIJO laidos „10–12“ pašnekovai, automobilių savininkai dažnai galvoja, kad uždaros požeminės aikštelės su automatiniais vartais yra saugesnės nei šalia namų esančios atviros stovėjimo aikštelės.
„Turėjome atvejų, kai uždarame garaže, kuris stebimas kameromis, per keletą dienų iš eilės, buvo apvogti trys automobiliai, nepaisant to, kad psichologiškai atrodo, jog tokia vieta yra saugi“, – pasakoja A. Romanovkis.
Pašnekovo teigimu, vagių neatgraso nei tai, kad požeminės aikštelės stebimos vaizdo kameromis, nes dažniausiai nusikaltimo vykdytojai veidus dengia kaukėmis ir veikia itin greitai. O tai, kad uždarų garažų dažniausiai savo akimis nemato namo gyventojai, taip pat pasitarnauja vagims, nes tokioje vietoje juos pastebėti kur kas sunkiau nei gatvėje.
Savo ruožtu A. Gubenko atkreipia dėmesį į tai, kad prieš palikdami automobilį stovėjimo aikštelėje vairuotojai turėtų įsitikinti, ar viduje nepaliko kokių nors vertingų daiktų, kurie taip pat gali tapti nusikaltėlių grobiu. Pašnekovas pastebi ir tai, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai vairuotojai paprasčiausiai neužrakino savo automobilių.
