Pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos (ES) šalys keičiasi informacija apie prasižengusius vairuotojus, tad nesvarbu, kurioje šalyje, pavyzdžiui, viršysite greitį – teisingumo ranka jus nesunkiai pasieks. Tačiau kaip elgtis tuo atveju, jeigu jus pasiekė pranešimas apie baudą iš šalies, kurioje nesate niekada buvę?

Su tokia situacija susidūrė vilnietis Eduardas, vieną dieną savo pašto dėžutėje aptikęs laišką iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų. Jame pranešama, kad rugsėjo 5 dieną, šiemet, vyras, vairuodamas savo „Citroen“, 16 km/val. viršijo leistiną greitį viename Prancūzijos užmiesčio kelių. 

Pranešime siūloma susimokėti baudą ir nurodoma, kad rinktis galima iš kelių variantų. Pavyzdžiui, susimokėjus baudą per 46 dienas, Prancūzijos teisėsaugai teks atseikėti 45 eurus, susimokant per 76 dienas – 68 eurus. O jeigu per 76 dienas skirta bauda nebus sumokėta arba dėl jos nebus kreiptasi, bauda išaugs iki 180 eurų. 

Niekada nebuvo Prancūzijoje

„Niekada nesu buvęs Prancūzijoje, automobilio niekam neskolinau, numeriai nebuvo pavogti“, – pasakojo Eduardas, nebežinantis, kaip turėtų elgtis toliau. 

Pridėtame pranešime apie baudą nurodoma, kad jeigu automobilis buvo parduotas, pavogti numeriai, vairavo ne tas asmuo, kuriam skirta bauda, reikėtų apie tai pranešti Prancūzijos teisėsaugai. Kitais atvejais reikėtų sumokėti 68 eurų dydžio užstatą ir tuomet aiškinti įvykio aplinkybes. 

„Mano atveju reikia ieškotis prancūziškai ar angliškai mokančio žmogaus ir aiškintis su Prancūzijos policija. Skambinau į Lietuvos policiją, bet jie padėti negali“ – pasakojo vyras. 

Eduardo nuomone, situacija keista, mat padėti vyrui negali niekas ir jis pats, nesuprasdamas prancūzų kalbos, įstatymų ir pan., turi spręsti kilusius rūpesčius.

„Kodėl, tarkime, turėčiau sukasti kaimynui daržą už vertėjavimą ir, šiuo atveju, už valstybinės sutarties kenkėjišką veikimą? Kažkas juk už tai gauna atlyginimą, o paprastas niekuo dėtas žmogus turi patirti stresą ir nuostolius“, – kalbėjo vyras. 

Policija informacijos negauna 

Stasė Stankevičienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė informavo, kad nors ES valstybės sudariusios galimybes viena kitai lengviau pasiekti informaciją apie svečiose šalyse KET pažeidimus padariusius vairuotojus, informacija apie skirtas baudas pasiekia tik vairuotojus. 

„Mes duomenų apie tai, kiek ir kur lietuviai gavo baudų, negauname. Užsienio valstybės teisėsaugos institucijos bendrauja su konkrečiu KET pažeidimą padariusiu asmeniu“, – akcentavo žinovė. 

Anot jos, gavus pranešimą apie skirtą baudą, paprasčiausias kelias – pasinaudoti galimybe užpildyti paaiškinimo formą internetu, svetainėje „Antai.fr“. Būtent tą specialistė rekomendavo ir parašiusiam Eduardui. 

„Sunku pasakyti, kokias procedūras gali taikyti užsienio valstybė, mat ji remiasi ten galiojančiais teisės aktais. Sunku numatyti, kaip būtų elgiamasi, jei bauda nebūtų mokama ar pasiaiškinimas nebūtų rašomas, ypač tuo atveju, jei kada nors žmogus visgi keliautų į minėtą valstybę“, – kalbėjo S. Stankevičienė. 

Visgi ji negalėjo pasakyti, ar užsienyje gauta bauda už KET pažeidimą būtų administruojama taip pat, kaip Lietuvoje, kai nesumokėta bauda atitenka Lietuvos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir būna jos administruojama. 

Rūta Asadauskaitė, VMI atstovė spaudai, patikino, kad VMI iš užsienio šalių teisėsaugos institucijų pranešimų apie lietuviams skirtas baudas negauna, taip pat ir nebendradarbiauja skatinant jas susimokėti. 

Gali būti klaida 

S. Stankevičienė neneigė, kad nepaisant to, jog Eduardo gautame pranešime apie KET pažeidimą Prancūzijoje nurodyta, jog greičio viršijimas užfiksuotas matavimo įrenginiu, klaidų gali pasitaikyti. Pasak specialistės, lietuviškas valstybinio ženklo numeris yra itin panašus į išduodamą Švedijoje, taip pat – Vengrijoje. 

Todėl gali būti taip, kad nusižengė šių šalių piliečiai, tačiau dėl numerių panašumo, bauda atkeliavo į Lietuvą. Visgi specialistė pabrėžė, kad norint išvengti problemų ateityje, vertėtų paaiškinti Prancūzijos teisėsaugai situaciją.

 „Pranešimą tikrai galima pildyti nacionaline kalba, juk ir informacija apie baudą parašyta lietuviškai. Jeigu, visgi, dėl kažkokių priežasčių nebūtų norima priimti informacijos lietuvių kalba, rekomenduočiau pasinaudoti kad ir nemokamu „Google“ internetiniu vertėju“, – teigė LKPT atstovė.

Komentarai ()