Lietuva tampa dyzelinių automobilių sąvartynu? Naujausia statistika ir ekspertų išvados (19)
Pirmasis 2018-ųjų pusmetis Lietuvos automobilių rinkai buvo labai sėkmingas – stabiliai augo visų tipų sandorių skaičius. Tačiau trečiojo ketvirčio grafikai parodė, kad rudens pradžia džiugino ne visus. Pasibaigus vasarai naujų automobilių rinkos žaidėjus pasitiko šaltas dušas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per 2018-ųjų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ketvirtį Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – beveik 6 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Matas Buzelis, Autoplius.lt komunikacijos vadovas, teigia, kad vis didesnė dalis vairuotojų labiau pasitiki iš Vakarų Europos įvežamų automobilių kokybe ir būtent didėjantis naudotų transporto priemonių importas su kaupu amortizuoja vidinės rinkos sulėtėjimą.
„Importuojamų automobilių rinka sėkmingai auga nuo 2016 metų. Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – aštuntadaliu arba 12,5 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – tvirtina M.Buzelis.
Tačiau kita nemaloni detalė – įvežamų automobilių amžius. Pati populiariausia importuojamų modelių amžiaus grupė, tai yra, 11–15 metų, ir toliau nesiliauja augusi.
Tokio senumo automobiliai trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį užėmė net 46,7 proc. importuojamų automobilių rinkos – 2,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Negana to, į šalį ir toliau plūsta dyzeliniais degalais varomi naudoti automobiliai. Tokių šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais buvo trys ketvirtadaliai.
Taršos mokestis skatintų rinktis švaresnius
M. Buzelis teigia, jog taršos mokesčio neturinčioje Lietuvoje nėra jokios senų, ir svarbiausia, teršiančių automobilių kontrolės.
„Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujų elektromobilių ar įkraunamų hibridų subsidijavimui.
Tai padėtų sumažinti oro taršą ir į elektromobilius leistų pažiūrėti ne tik kaip į prabangos prekes. Pavyzdžiui, 5 tūkstančių eurų lengvata tikrai paskatintų elektromobilių pardavimus“, – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.
Anot automobilių rinkos eksperto, tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei PVM mokesčio lengvata, apie kurią pastaruoju metu taip pat garsiai kalbėta. Negana to, valstybei tai praktiškai nekainuotų.
„Švaresni automobiliai turi būti subsidijuojami ne visų mokesčių mokėtojų, o daugiau teršiančių vartotojų sąskaita“, – priduria Matas Buzelis.