Pasaulinė mikromobilumo revoliucija - tai kas dedasi pasaulyje, jau kelia naujas dideles problemas: „Paspirtukas važiuoja vidutiniu 25 km/h greičiu – neradus jam vietos kelyje, gresia katastrofa“ ()
Visame pasaulyje plinta mikromobilumo tendencija, tačiau kai kas už jį sumoka sveikata.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos prieš keletą metų spauda rašė apie paspirtukus kaip apie naudingą veiklą ir fitneso pakaitalą. Kai kurie ekspertai važinėjimąsi jais lygino netgi su bėgiojimu ristele ar važinėjimusi dviračiu – ir ne pastarųjų naudai. Pagal naudojamus raumenis ir sudeginamas kalorijas, paspirtukas lenkia daugelį fizinių veiklų, tarp kurių aerobika, dziudo ir netgi zumba.
Tačiau yra vienas niuansas. Visa, kas išsakyta aukščiau, taikytina paprastiems, o ne elektriniams paspirtukams. Šie gi, kaip manoma, gerina naudotojų gyvenimo kokybę, didindami jų mobilumą. Tačiau elektrinio paspirtuko prigimtis paties naudotojo judrumą mažina. Nors jau yra tyrimų, rodančių, kad judant vien jais, kenčia sveikata (o būtent, didėja širdies kraujagyslių ligų ir diabeto rizika), šią temą reikėtų panagrinėti nuodugniau.
Jau dabar būtina įvertinti važiavimo elektriniais paspirtukais saugumą. Štai ką rodo tyrimai.
Paspirtukų metai
Forbes 2018-uosius pavadino „elektrinių paspirtukų metais“ ir tvirtino, kad įvyko tikra „mikromobilumo revoliucija“. Populus komandos skaičiavimais, šios transporto priemonės Amerikos miestus pradėjo užkariauti 2017 m., nors pačią mikromobilumo tendenciją dar 2014 metais pradėjo Kinijos dviračių panaudos kompanijos Ofo ir Mobike. Populus ataskaitos rengimo metu (2018 m. liepa), elektriniais paspirtukais jau naudojosi 3,6% šalies gyventojų. Nacionalinės miestų transporto asociacijos duomenimis, 2018 metais JAV nuomojamais elektriniais paspirtukais važiuota 38,5 mln. kartų.
Populus tvirtina, kad 70% gyventojų elektrinius paspirtukus vertina palankiai: jie skatina gyvenimą be automobilio ir suteikia patogią alternatyvą netolimoms kelionėms taksi ar viešuoju transportu. Veržlų paspirtukų populiarumo augimą liudija ir staigus jų nuoma užsiimančių startuolių Bird ir Lime kainos išaugimas iki daugiau nei $2 milijardų – tai staigiausias augimas istorijoje, netgi Uber nebuvo toks sėkmingas. Tarp kitko, ir tokie gigantai, kaip Uber ir Lyft taip pat ėmė eksploatuoti šias transporto priemones.
JAV miestų valdžia šiuos prietaisus vertina nevienareikšmiškai. Kai kur elektriniai paspirtukai ir jų nuoma įvardinti kaip grėsmė: 2018 metų gegužę jie buvo laikinai pašalinti iš San Francisko gatvių, o liepą ši banga atsirito iki Indianapolio, rugpjūtį pasiekė Milwaukee'į. Nashvillio miesto meras po pirmosios žmogaus mirtimi pasibaigusios avarijos su elektriniu paspirtuku, šių metų birželį irgi ryžosi imtis draudimo.
Gali būti, kad Niujorkas artimiausiomis dienomis priims šių transporto priemonių nuomą leidžiantį įstatymą: tokiam žingsniui miesto valdžią pastūmėjo viešojo transporto sistemos, kuria naudojasi milijonai miesto gyventojų, netobulumas. Nesenos ataskaitos duomenimis, 24% metro stočių dėl įvairių priežasčių daugumai gyventojų neprieinamos.
Grėsmė sveikatai
Ar elektriniai paspirtukai saugūs? Šį klausimą 2018 metų gale ėmėsi nagrinėti JAV Susirgimų ir profilaktikos kontrolės centras. Žinyba paskelbė, kad ruošia pirmąjį šių transporto priemonių keliamų traumų tyrimą. 2019 metų gegužę paskelbti rezultatai.
Centro tyrimas buvo atliekamas Austine (Teksaso valstija), jame išaiškintas 271 nuo 2018 metų rugsėjo 5 iki lapkričio 30 dienos nuo elektrinio paspirtuko nukentėjęs žmogus. Mokslininkų komandos išvada: 100 tūkstančių važiavimų tenka 20 nukentėjusių. Beveik pusė iš jų patyrė galvos traumas. 15% – smegenų traumos, kurių būtų galima išvengti dėvint šalmą, tačiau galvos apsaugą naudoja vos 1 iš 190 nukentėjusių važinėtojų. Tyrimo autorių nuomone, didžiosios dalies traumų būtų galima išvengti, naudojant šalmus ir kitas apsaugines priemones.
Beveik pusės į ligonines patekusių važinėtojų traumos rimtos: lūžiai (84%), nervų, sausgyslių ar raiščių pažeidimai (45%), stiprus kraujavimas (5%) ir ilgalaikis organų pažeidimas (1%). Tyrimo metu niekas nemirė, tačiau tokių atvejų jau yra.
Dar mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kur būtent nukentėjo žmonės. 55% – važiuojamojoje kelio dalyje, o 33% – ant šaligatvio. Automobiliai ir kitos motorinės transporto priemonės buvo susijusios su 16% visų traumų, bet su mašinomis iš tiesų susidūrė 10%, dar 10% – atsitrenkė į kelkraščio bortelį, 7% – susižeidė, atsitrenkę į stulpą ar užvažiavę ant kanalizacijos liuko dangčio.
Maždaug trečdalis apklaustųjų susižeidė per pirmąjį važiavimąMaždaug trečdalis prisipažino gėrę alkoholį prieš 12 ir mažiau valandų iki incidento. 37% mano susižalojo, viršiję saugų greitį. 19% kaltina patį elektrinį paspirtuką (stabdžių sistemą ar ratus). Dalį traumų sukėlė dėmesį atitraukę faktoriai – pokalbiai telefonu, muzikos ar tinklalaidžių klausymas.
39% kelių eismo įvykių su elektriniais paspirtukais įvyksta tarp šeštos valandos vakaro ir šeštos valandos ryto. 20% – rytinio ir vakarinio piko valandomis ir 22% – darbo laiku. Maždaug trečdalis apklaustųjų susižeidė per pirmąjį važiavimą – šią išvadą mokslininkai laiko kone svarbiausia. Dauguma elektrinių paspirtukų nuomą siūlančių kompanijų įpareigoja naudotojus susipažinti su saugumo instrukcijomis, bet, veikiausiai, tokio paruošimo gan greitam važiavimui mieste, kur intensyvus eismas, negana. 70% respondentų prisipažino mokęsi važiuoti iš anksto, 60% – kad mokėsi važiavimo įrenginius nuomojančios kompanijos siūloma mobiliąja programėle.
Šalmas svarbiausia
Buvo ir kitų tyrimų, nagrinėjusių elektrinių paspirtukų žalą. Remiantis žurnale JAMA Network Open publikuotu straipsniu, metų pradžioje į du Pietų Karolinos traumatologijos punktus su įvairiomis traumomis, kilusiomis važiuojant ar susidūrus su elektriniais paspirtukais, kreipėsi 249 žmonės. 27 žmonės (11%) buvo nepilnamečiai – nors tai nuomos sąlygose draudžiama.
Dauguma susižeidė pargriuvę, bet 11% susidūrė su kokia nors kliūtimis, o dar 8,8% apklaustųjų partrenkė automobilis ar kita transporto priemonė. Nukentėjo ir pėstieji: 21 žmogus buvo partrenktas arba pargriuvo, užkliuvęs už pastatyo paspirtuko.
Šio tyrimo autoriai kaip pagrindinę problemą irgi išskiria apsaugos priemonių nebuvimą. Jų duomenimis, nė viena paspirtukus nuomojanti kompanija šalmų nesuteikia. Negana to, Amerikos medžiagų tyrimų bendrija (ASTM), tirdama dviračių šalmus, jų naudojimo, vairuojant motorizuotas transporto priemones (kurioms priklauso ir elektriniai paspirtukai) nenagrinėja. Tai yra, nėra duomenų, ar dviratininko šalmai gali apsaugoti nuo galvos traumų, vairuojant elektrinį paspirtuką. Menkai tikėtina, kad nusprendęs tokį paspirtuką išsinuomoti žmogus turės pasiėmęs motociklininko šalmą. Tyrimo autorių duomenimis, šalmus nešiojo vos 4,4% susižalojusių paspirtukininkų (ir 5,7% visų besinaudojančių šia TP). Beje, tai gali tapti blogu pavyzdžiu dviratininkams, mokomiems saugotis jau kelis dešimtmečius.
„Mes ne urviniai žmonės, besistengiantys sukišti džiną atgal į butelį. Dviratės TP, taip pat ir elektrinės, atėjo ilgam ir toliau tik vystysis. Tačiau priemonių turi imtis visos suinteresuotos pusės“, – apibendrina mokslininkai.
Perspektyvos
Paul Steely White, Startolio Bird saugumo direktorius, The Verge pranešė, kad kompanija planuoja bendradarbiauti su šio tyrimo autoriais, nors ir pažymėjo manantis, kad jų išvados „labai ribotos“. Pavyzdžiui, jose neatsižvelgta į automobilių ir motociklų avarijų rodiklius.
Pasak kito nuomos startuolio Lime atstovės, Mary Caroline Pruitt, saugumas – didžiausias kompanijos prioritetas. Tarp Lime iniciatyvų – visame pasaulyje išdalinti 250 tūkstančių nemokamų šalmų (kokie jie – nepatikslinama). „Taip pat bendradarbiaujame su įvairių šalių miestų valdžia, siekdami užtikrinti infrastruktūrą važinėjimuisi elektriniais paspirtukais ir dviračiais“, – pažymėjo ji.
„Kelyje neradus vietos 25 km/h greičiu važiuojančiam paspirtukui – gresia katastrofa“Infrastruktūros reikia, kad eismas būtų ne tik patogus, bet ir saugus visiems jo dalyviams. Daugelis ekspertų tvirtina, kad elektriniai paspirtukai tokie pat pavojingi, kaip mopedai, o gal ir pavojingesni. „Paspirtukas važiuoja vidutiniu 25 km/h greičiu – neradus jam vietos kelyje, gresia katastrofa“, – tvirtina vienas iš Kalifornijos tyrimo autorių, gydytojas reanimatologas Tarak Trivedi.
Bet ir kelyje jų tyko grėsmės. „Kadangi jie maži ir naudotojai būna neaukštai nuo žemės, vairuotojai jų dažnai nemato“, – sako chirurgė ortopedė Barbara Bergin iš Texas Orthopedics, Sports & Rehabilitation Associates. Elektriniai paspirtukai tylūs, todėl kitus eismo dalyvius dažnai užklumpa netikėtai.
O be to, daug kas tiesiog rimtai nevertina jais važinėjančių žmonių. Dėl savo dizaino ypatybių elektriniai paspirtukai atrodo „mieli“ ir negalintys padaryti kokios nors žalos, mano ji. Bet taip galvoti pavojinga netgi nepaisant to, kad važinėti paspirtukais vairuotojo teisės nebūtinos ir daugelio važinėtojų įsivaizdavimas apie KET yra, tarkime taip, gan paviršutiniškas.
Kokios išvados peršasi? Panašu, mikromobilumas taps neišvengiama ateities miestų dalimi ir prie šios tendencijos reikia prisitaikyti: sprendžiant iš apklausos, Amerikoje pernai kas trečias Lime naudotojas atsisakė automobilio ir naudojosi paspirtuku. Būtina pagerinti infrastruktūrą, apibrėžti elektrinių paspirtukų, kaip kelių eismo dalyvių, statusą (jokių važinėjimų šaligatviais!), nuomojant aprūpinti šalmais ir kitomis apsaugos priemonėmis. Gi patiems važinėtojams – laikytis KET ir kuo labiau sumažinti blaškančius faktorius.
republic.ru
