Taršių automobilių mokestis, taip pat planai skirti kompensacijas tiems, kurie nuspręs taršų automobilį pakeisti mažiau taršiu, žadina senesnių automobilių gerbėjų smalsumą – galbūt greitu metu skelbimų portaluose pasipils išskirtinių automobilių skelbimai ir bus galima įsigyti vertingų modelių?

Automobilių žinovai ragina neapsigauti – ne visi seni ir net gerai išlaikyti automobiliai gali tapti gera investicija. Taip pat jie pataria, į kuriuos modelius iš tiesų verta atkreipti dėmesį.

Automobiliai savo vertę geriausiai išlaiko tada, kai yra kuo arčiau gamyklinės būsenos – kuo labiau autentiški, sako autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Perdaryti, modifikuoti ir stipriai tobulinti automobiliai esą verti tik tiek, kiek vertas jų konkurencingumas kokioje nors autosporto šakoje. Tačiau kaip kolekciniai automobiliai jie – beverčiai.

„Stipriai perdarytas ir lenktynėms paruoštas BMW 325 (E30) gali kainuoti brangiau nei originalus, geros būklės toks modelis. Tačiau praeis keli metai ir originalios versijos vertė dar labiau išaugs.

Svarbu ne tik tai, kad po variklio gaubtu būtų geidžiamasis variklis. Toks pats turi būti nurodytas ir dokumentuose“, – pabrėžia M. Buzelis.

Pasak specialisto, labiausiai geidžiamos ir labiausiai brangstančios versijos yra tos, kurios buvo rečiausios gamoje. Dažnu atveju, tai – galingiausi modeliai, su kuriais gamintojas taikėsi į automobilių sportą arba pasiekė itin aukštų rezultatų.

Taip pat brangs tos masinių automobilių versijos, su kuriomis gamintojas pristatė iki tol pramonėje nematytus revoliucinius sprendimus. Paprastai tariant, vertingas automobilis yra tas, apie kurį sklando daugybė istorijų ir legendų.

„Paprastas „Volkswagen Passat“ (B5) niekada nebus gera investicija. Vien dėl to, kad tai – niekuo neišsiskyręs, labai populiarus modelis. Tiesa, versija su W8 varikliu gali būti laikoma gera investicija dėl savo technologinių naujovių, retumo. Tai buvo prabangiausias tų metų „Volkswagen“, pastatęs pamatus „Phaeton“ modelio gamybai.

Tam, kad automobilio vertė su kiekvienais metais augtų, reikia, kad transporto priemonė būtų išskirtinė ir kuo įmanoma autentiškesnė. Itin vertingas atributas – nuo pirmos eksploatavimo dienos tvarkingai vedama aptarnavimų istorija“, – paaiškina komunikacijos vadovas.

Dar vienas pavyzdys, pasak M. Buzelio, – antros kartos „Volkswagen Golf“. Todėl teisūs bus tie, kurie teigs, kad gerai išlaikytas toks automobilis nenuvertės.

„Antros kartos „Golf“ savo vertės dugną pasiekė prieš kokį dešimtmetį. Tačiau karštoji „GTI 16v“ versija yra kur kas labiau geidžiama ir vien dėl fakto, kad rinkoje tokių parduodamų automobilių praktiškai neliko. Tokių modelių savininkams tai sudaro pagrindą reikalauti gerokai didesnės kainos. Jei geros būklės paprastas „Golf“ kainuoja 1000–2000 eurų, o vertė priklauso nuo daugybės aplinkybių, tai apie originalų „GTI 16v“ be 6000 eurų reikėtų nė nesvajoti. Tokie modeliai brangsta ne kas metus, o kiekvieną mėnesį“, – skaičiuoja M. Buzelis.

Turguje tokių nebūna

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sako, kad turguje žmonės dažniau ieško naujesnių, o ne senesnių automobilių. Anot jo, pastarųjų automobilių žmonės daugiau dairosi skelbimų portaluose.

„Tokių automobilių pardavėjai – taip pat specifiniai: vyresnio amžiaus žmonės, arba parduodami labai prastos būklės senesni automobiliai. Tuo metu iš Vakarų šalių tokių automobilių pas mus nebeatveža“, – pastebi V. Naujanis.

Jis teigia neseniai sulaukęs vienos šeimos prašymo turguje parduoti jų turimą 1986 metų „Audi 80“:

„Vyriškis nebevairuoja, todėl nori šį automobilį parduoti už 1000 eurų. Tokių automobilių pas mus nebeatveža, bet turguje šią „Audi 80“ galbūt nupirks ukrainietis ar kirgizas, tik, tikriausiai, už mažesnę kainą nei prašoma.

Ar toks automobilis – investicija? Ne, nors būklė jo nebloga, bet tai nėra investicija. Tai daugiau noras turėti senesnį, gerai išlaikytą automobilį. Čia daugiau išeiginis automobilis. Bet kam patinka retro, gal nupirks.“

Tuo metu M. Buzelis aiškina, kad paprasti automobilių modeliai yra verti tiek, kiek gerai išlaikytas automobilis.

„Ar „Audi 80“ gera investicija? Gal vienu atveju iš šimto – jei tai antros kartos versija su kuo galingesniu varikliu bei „quattro“ visų varančiųjų ratų transmisija. Pastarieji modeliai – labai geidžiami ir turi potencialo brangti. Už didelę kainą eilinę „Audi 80“ parduoti bus labai sunku, net ir šiuo atveju, kai jų Lietuvoje liko mažiau nei pusantro tūkstančio“, – komentuoja M. Buzelis.

Konkrečiai B2 versijų Lietuvoje likę 1334 vnt.

Prieš renkantis arba planuojant investuoti į automobilį specialistai ragina pasidomėti, kokie konkretūs modeliai gali būti vadinami ateities klasika. Tokių automobilių galima rasti ir Lietuvoje. Tačiau apžiūrint konkretų pirkinį reikėtų įsitikinti, kad dokumentai tvarkingi, variklis – originalus.

Neįmanoma apibrėžti, kaip išsirinkti bet kokį automobilį, nes kiekvienas turi savas subtilybes, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Tokios informacijos galima ieškoti forumuose arba konkretaus modelio fanų interneto svetainėse.

„Kadangi automobilių kaina priklauso nuo jų ridos, būtina pasidomėti, ar yra ridą įrodantys dokumentai. Taip pat patikrinti, ar jie nėra padirbti – jei tik yra tokia galimybė. Kolekciniai automobiliai turėtų būti geros būklės, o tokį pavyks išlaikyti tik jį laikant gerame klimate – sausame garaže, nors ne visos transporto priemonės (o ypač – senesnės) mėgsta ilgą stovėjimą vienoje vietoje. Visai sveika reguliariai išvažiuoti ir apsukti ratą aplink miestą.

Ką perka lietuviai – sunku pasakyti. Jei žiūrėsime į įdomesnius automobilius, šalies vairuotojai noriai registruoja senesnius BMW, „Mercedes-Benz“ automobilius. Taip pat ir senesnius visureigius, tačiau tai liečia mažąją sandorių dalį“, – nurodo M. Buzelis.

Paskaičiuoti, o tada pirkti

Seimo narys, legendinis lenktynininkas Stasys Brundza 2015-aisiais Nyderlanduose vykusiame aukcione pardavė įspūdingą automobilių kolekciją (75 iš 89 automobilių). Tarp jų – ir vieną didžiausių apskritai kada nors surinktų „Cadillac“ markės automobilių kolekcijų.

Tarp parduodamų buvo ir daugybė kitų įvairių markių modelių – „Aston Martin“, „Rolls-Royce“, „Lincoln“, „Audi“, „Mercedes-Benz“, taip pat dešimtys motociklų.

Ši kolekcija turėjo milžinišką istorinę vertę – kai kuriais modeliais važinėjo garsiausi Lietuvos ir pasaulio politikai.

„Buvo padarytos milijoninės investicijos, bet neturėjau pinigų pats pastatyti muziejaus. Štai stovi „Litexpo“ parodų rūmai – galėjo būti puikus muziejus, traukos centras jaunimui, bet jei niekam tos kolekcijos nereikėjo. Aš neturėjau tiek pinigų nuomai, turėjau pinigų automobiliams ir, maniau, kad tai svarbiausia parodyti žmonėms. Ėjau pas kultūros, kitus ministrus, bet jiems reikėjo rodyti pelną, nors tai galėjo būti puikus traukos centras. Specialistai pripažino, kad tokios „Cadillac“ kolekcijos nebuvo Europoje. Nebuvo, bet teko išvežti į aukcionus. Buvo daugiau nei 100 automobilių“, – prisimena S. Brundza.

Buvęs lenktynininkas tikina siekęs savo automobiliais parodyti, kaip vystėsi Amerikos automobilių pramonė. „Cadillac“ markės automobiliai buvo nuo 1903-ųjų iki 1997-ųjų.

Kiti, protingesni už mane, pavyzdžiui, Saulius Karosas, pirkdavo tikrai išskirtinius, vienetinius automobilius, kurie po restauracijos įgydavo dar kitą vertę. Tokių automobilių kainos šauna į viršų, mašinos kainuoja ne vieną, kelis, o keliasdešimt milijonų – kaip ir paveikslai.

Tai ko siekia žmogus, kuris turi 1000 eurų ir įsigis už tiek automobilį? Ką su juo darys? Kai praeis techninę apžiūrą, kaip suras atsargines dalis? Galiausiai – kaip bus su taršos mokesčiu?“ – klausimus beria S. Brundza.

Negalima pamiršti saugumo

Garsus automobilininkas sako, kad norintys įsigyti senesnį automobilį ar pradėti kolekcionuoti, visų pirma, turi atsakyti į svarbiausią klausimą: kam perkamas automobilis – ketina reguliariai juo važinėti ar laikyti namuose.

„Jei renkasi automobilį važinėjimui, reikėtų ieškoti kuo naujesnio, nes jis bus saugesnis. Eismo įvykių metu apie 60 proc. automobilio keleivių būna sužalojama, o „Volvo“ yra pareiškę, kad artimiausių metų siekis – kad jų automobiliuose nežūtų nė vienas žmogus. Svarbiausia – saugumas kelyje.

Tegul įsigyja, tegul žavisi tie, kurie ieško senų automobilių už tūkstantį eurų, bet ką su tokiomis mašinomis daryti? Tai nėra muziejiniai automobiliai, o važiuoti jais yra tas pats, kas sėdėti ant tiksinčios bombos. Jei kalsi į kitą automobilį ar medį, pasekmės bus liūdnos“, – kalba S. Brundza.

Tuo metu automobilių kolekcininkas, marijampolietis Kęstutis Kubilius, įkūręs automobilių ir motociklų muziejų „KubilKiemis“, mano, kad visuomet verta dairytis senesnių automobilių tačiau rasti tikrai vertingų eksponatų – ne paprasta užduotis.

„Galiu pasakyti paprastai: kuo mašina senesnė – tuo vertingesnė. Tarkime, amerikietiškų automobilių prigaminta daug ir daugelis automobilių niekada nebus vertingi. Jie gražūs, įdomūs, bet nebūtinai vertingi. O yra ir įvairių „Fiat“ modelių, kurie kaina išlaiko ir šiandien“, – sako K. Kubilius, pats savo kolekcijoje turintis automobilių modelių, kuriems – per 100 metų.

Geriau ieškoti senesnių

Todėl K. Kubilius pataria dairytis kuo senesnių modelių: „Jei žmogus nusipirks 1990 metų automobilį, reikės dar 100 metų gyventi, kad toks automobilis būtų gerbiamas.

Taip pat verta dairytis tokių automobilių, kurių išlikę vos keletas ar keliolika, kitaip tariant, kuo mažiau – tokie esą bus visada vertingi.“

Be to, automobilių kolekcionavimas, pasak kolekcininkų, yra sunkus darbas, todėl prieš įsigyjant tokius automobilius reikėtų viską gerai apgalvoti.

„Jei galvojate pirkti ir restauruoti, galbūt sutaupytumėte pinigų, bet įsigytumėte daug vargo. Siuvėjų yra, ne bėda, galima persiūti saloną, bet juk automobilį reikia ir dažyti, virinti, ieškoti dalių. Gali susitvarkyti vieną mašiną ir turėti tokį laisvalaikį, dirbti vieneriu-penkerius metus, bet jei nori turėti daugiau automobilių, tai yra labai didelis, atsakingas darbas. Sakyčiau, net beprotiškas. Geriau pirkti brangiau, bet kad nereikėtų nieko daryti. Nusivalei dulkes ir važiuoji“, – juokiasi pašnekovas.

Ne visi skubės parduoti

Vis tik jis abejoja, kad nauji galimi mokesčiai gali paskatinti parduoti daugiau žmonių turimų senesnių automobilių.

„Manau, kad žmonės neatvers garažų ir nepardavinės vertingų automobilių. Niekas nenori parduoti gero daikto. Visokios „Volgos“, „Moksvičiai“, „Žiguliai“ bus išregistruotos ir jokių taršos mokesčių jiems nebus, o kiti galbūt važinės su istoriniais automobiliais.Nemanau, kad istorinėms mašinoms turėtų būti taikomas taršos mokestis“, – dėsto K. Kubilius.

Kolekcininkas atskleidžia, kad šiuo metu geriausia senų automobilių dairytis ne Lietuvoje, bet Skandinavijos šalyse:

„Dabar geriausia tokių automobilių ieškoti Švedijoje. Pats ten ieškau. Galima rasti įdomių „Saab“, „Volvo PV444“, „Volvo PV544“ ir kitokių automobilių.

Kol kas šioje šalyje senesni automobiliai yra pigesni, tačiau su švedais nelengva bendrauti, jie nori kalbėti savo kalba, be to, nori, kad parduodamas automobilis liktų Švedijoje. Bet nieko baisaus – taip pirkti dar įdomiau. Tuo metu kitose Europos šalyse visi lygina kainas, yra didelė konkurencija, todėl rasti senų automobilių gali, bet jie neretai būna apverktinos būklės.“

Ir svarbiausias patarimas susiruošusiems kolekcionuoti senus automobilius, pasak K. Kubiliaus, yra susijęs su finansais: „Reikia investuoti atliekamas lėšas, nes čia greitai neuždirbsi. Tai yra ilgalaikė investicija, turi labai mylėti šį darbą. Ir jei žmogus gyvena nuo algos iki algos – geriau net neprasidėti su tokiu darbu.“

Koks automobilis yra istorinis?

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

Automobilis, pagamintas iki 1960 metų sausio 1 dienos, laikomas istoriniu, tačiau, norint šį statusą įteisinti, vis tiek reikia gauti oficialų vertintojų dokumentą.

Tai padaryti turi teisę Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išvardytos istorinių motorinių transporto priemonių asociacijos. Asociacijų sąrašą galima rasti čia.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Vytenis Radžiūnas

Komentarai ()