Automobilių kompanijos kasmet pristato naujus modelius ir stengiasi mus kažkuo nustebinti. Kai kada tas noras išsiskirti atsisuka kitu galu. Šias epines nesėkmes automobilių gamintojai norėtų pamiršti kuo greičiau.

„Chevrolet SSR“ („Super Sport Roadster“) – gamintas 2003-2006 metais

Galima tik įsivaizduoti, kaip per „General Motors“ kompanijoje vykusį automobilių projektuotojų ir dizainerių susirinkimą kažkas leptelėjo: „Ei, o kas jei mes padarytume štai tokį nestandartinį pikapą?“

Tam žmogui „GM“ vadovams reikėjo parodyti duris, bet vietoje to – nuspręsta gaminti tai, ką jūs matome žemiau pateiktoje nuotraukoje.

Ir „Chevrolet SSR“ transformuotas pikapas atrodė ne tik egzotiškai, dėl ko daugelis vairuotojų jį vadino „keistu“, bet ir tuo pačiu šis automobilis buvo nedidelės galios ir net per brangus.

Dizaineriai įkvėpimo sukurti tokios išvaizdos „Chevrolet SSR“ automobiliui sėmėsi iš 1947-1955 metų „Chevrolet“ pikapų.

Iš pradžių „SSR“ modelis turėjo V6 variklį, bet greitai „GM“ jį patobulino iki V8. Visgi, net ir to daugeliui pirkėjų neužteko.

Virš 2 tonų sveriantis, V8 variklį turintis ir beveik 40 000 eurų kainuojantis „Chevrolet SSR“ automobilis domino tik labai specifinį skonį turinčius pirkėjus.

Todėl „GM“ iš viso pagamino tik 24 150 „Chevrolet SSR“ automobilių ir paskutinis modelis nuo gamyklos linijų išriedėjo 2006 metais kovo 17 d.

„Cadillac XLR/XLR-V“ – gamintas 2004-2009 metais

„GM“ neužteko „Chevrolet SSR“ automobilio ir matyt kažkas vėl pasiūlė genialią mintį: „Ei, padarom kadilaką, korvetės versijos“. Kaip tarė, taip ir padarė.

Štai taip ir gimė „Cadillac XLR“ – dvivietis kabrioletas su atlenkiamu stogu.

„XLR“ galėjo pasigirti adaptyvia pakaba, kurią „Cadillac“ pavadino „Magnetic Ride Control“. Ji valdė vertikalų judėjimą važiuoklės atžvilgiu, o ne nuo kelio dangos priklausantį judėjimą.

Toks sprendimas išlaikė padangas statmenas posūkiuose, įsibėgėjant bei stabdant ir tai suteikė automobiliui geresnį važiavimą bei valdymą.

Tuo metu „XLR“ konkuravo su „Mercedes SL“, tad „GM“ 2006 metais pristatė patobulintą automobilio versiją – „XLR-V“. Jis tuo pačiu gavo ir naujos kartos „Northstar V8“ variklį.

Visgi, tokie „Cadillac“ modeliai kainavo daugiau nei 100 000 eurų, tad jo 2005 metais buvo parduota 3 730 modelių, o naujos versijos 2006 metais – 3 203.

Pardavimai 2007 metais nukrito iki 1 750, o 2008 siekė tik 1 250. Galiausiai jo gamyba 2009 metais buvo nutraukta ir iš viso šiu automobilių pagaminta 15 460.

„Crysler Aspen“ ir „Dodge Durango“ hibridai, gaminti 2009 metais

Kai „Durango“ pardavimai sustojo, „Crysler“ pristatė „Aspen“ modelį, papuoštą plastiku ir netikra mediena. Kam gi tai gali nepatikti?

Negana to, „Chrysler“ pristatė ir patobulintą „Durango“ versiją.

Šie du automobiliai buvo pirmieji, kurie atsirado po to, kai „Chrysler“ prisijungė prie „Global Hybrid Cooperation“. Ši organizacija drauge kūrė jėgos pavaros technologiją, kuri naudojama „GM“ hibridiniuose SUV ir „BMW X6“ automobiliuose.

„Aspen“ ir „Durango“ hibridai buvo nuostolingi, o kai 2008-aisiais pasaulį užklupo ekonominė krizė, šių automobilių gamyba buvo uždaryta galutinai.

„Fisker Karma“ – gamintas 2011-2012 metais

Viskas turėjo eitis sėkmingai. Juk naujo „plug-in“ hibrido ėmėsi vienas garsiausių automobilių dizainerių Henrikas Fiskeris.

Šis vyras sukūrė tokius automobilius, kaip „BMW Z8“, „Aston Martin DB9“ ir „Aston Martin V8 Vantage“. Henrikas kūrė labai gražius automobilius ir jo pasakymas, kad „elektromobiliai gali būti gražūs, įdomūs ir smagūs vairuoti“ yra nuolat cituojamas.

Taigi, „Karma“ automobilis pirmą kartą buvo pristatytas 2008-aisiais sausio mėn., Tarptautinėje Šiaurės Amerikos automobilių parodoje, Detroite.

Prie šio automobilio kūrimo prisidėjo net ir gerai pasaulyje žinomas aktorius Leonardo DiCaprio bei JAV energetikos departamentas. Per „Advanced Technology Vehicles Manufacturing Loan“ programą automobilio kūrimui buvo skirta 175 mln. eurų.

„Karma“ automobilio specifikacijos taip pat atrodė daug žadančios: 23,5 kWh baterijų sistema, turbokompresorinis 2 litrų „Ecotec“ keturių cilindrų variklis, kuris tuo pačiu veikė ir kaip generatorius, sukuriantis 402 AG.

Tačiau automobilis svėrė beveik 2,5 tonos ir naudojo per daug degalų. Čia dar rinkoje tuo pačiu metu pasirodė ir kur kas ekonomiškesnis „Chevrolet Volt“.

Net nepaisant to, kad „Chevrolet Volt“ turėjo mažesnės talpos baterijų sistemą, jis sugebėjo vienu įkrovimu nuvažiuoti 3,5 km toliau. Skirtumas juokingas, bet kai į „Karma“ automobilį buvo sudėta tiek daug vilčių ir jis kainavo virš 90 000 eurų – tai buvo tikras įžeidimas.

2011 metų gruodžio mėn. „Karma“ baterijų tiekėjas „A123 Systems“ sustabdė baterijų tiekimą, o 2012 metų spalio mėn. bankrutavo.

Iki 2012 metų lapkričio mėn. Fiskeris sugebėjo parduoti 2 450 „Karma“ automobilių, o 2013 metų pabaigoje Fiskerio kompanija bankrutavo.

Tad ją nupirko Kinijos automobilių dalių kompanija „Wanxiang“, pervadino į „Karma Automotive“, o 2016-aisiais nusprendė, kad naujieji „Karma“ automobiliai bus vadinami „Revero“.

„GM EV1“ – gamintas 1997-1999 metais

1996 metais pristatytas „EV1“ buvo pirmasis masiškai didžiojo automobilio gamintojo „GM“ gaminamas elektromobilis.

„EV1“ buvo futuristiškos lašo formos, su aliuminio lydinio važiuokle ir trijų skirtingų baterijų versijų: 16,5 kWh švino-rūgšties, 18,7 kWh ir 26,4 kWh nikelio-metalo hibrido.

Tokios baterijos vienu įkrovimu leido nuvažiuoti 100-140 km ir po to reikėjo automobilį prijungti prie buitinio elektros lizdo ir jų įkrovimas užtruko 15 valandų.

Šiuos elektromobilius galėjo išsinuomoti Los Andželo (Kalifornija) bei Fynikso (Arizona) gyventojai. O vėliau ir San Francisko bei Sakramento (Kalifornija) gyventojai.

„EV1“ elektromobiliai nebuvo pardavinėjami, nes juos aptarnauti buvo galima tik tam specialiai skirtose „Saturn“ atstovybėse.

Kalifornijos ir Arizonos valstijose „EV1“ elektromobilių buvo išnuomota tik 1 117, tad „GM“ nutraukė šią veiklą.

Nuomininkai dar bandė nusipirkti šiuos „EV1“ elektromobilius, bet „GM“ atsisakė juos parduoti, nurodydama, kad trūks atsarginių dalių, nebus palaikomas aptarnavimas ir tiesiog kompanija nenorėjo prisiimti atsakomybės už šių automobilių galimas problemas.

Todėl „GM“ susirinko visus „EV1“ elektromobilius. Dažnai vežamus šiuos automobilius lydėjo ir policijos palyda.

„GM“ sunaikino praktiškai visus „EV1“ elektromobilius ir jų pasiliko tik 40 vienetų. Jie atiteko muziejams ir švietimo įstaigoms. Juose esančios elektros pavaros yra deaktyvuotos, tad su šiais elektromobiliais nėra galimybės važinėti gatvėmis.

Tiesa, vienas pilnai veikiantis „EV1“ elektromobilis yra. Visiškai nepaliestas „EV1“ yra padovanotas „Smithsonian“ institutui, todėl šis elektromobilis yra laikomas vienu rečiausių automobiliu Žemėje.

„GMC Envoy XUV“ – gamintas 2003-2005 metais

Tai dar vienas automobilio modelis, kuris kelia klausimą: „Ką tie automobilių dizaineriai sau galvojo?“ Čia nei pikapas nei visureigis. Kažkas tarp jų.

„GMC Envoy XUV“ turėjo ištraukiamą galinio stogo dalį, kurią buvo galima nulenkti į priekį ir taip automobilis tapdavo panašesnis į pikapą, su vandeniui nepralaidžia ir kroviniams skirta vežti zona.

„XUV“ buvo sukurtas ant prailgintos „GMC Envoy“ bazės, kurią taip pat turėjo ir „Chevrolet Trailblazer“. Važiuoklė buvo sunki ir dėl to degalų sąnaudos buvo didžiulės.

Net ir atidarius tą galinę „GMC Envoy XUV“ dalį bei sulanksčius galines sėdynes, čia tos vietos nebuvo daugiau nei įprastame pikape, o ir šis automobilis kainavo ženkliai brangiau nei įprastas SUV. Visiška nesėkmė.

„Jaguar X-Type“ – gamintas 2001-2008 metais

Turbūt geriausias visų šio automobilio problemų pavaizdavimas buvo populiariame TV seriale „Mad Men“.

Kai serialo veikėjas nukeliavo prie „Jaguar X-Type“ automobilio, prie išmetimo vamzdžio prijungė žarną, jos galą nuleido per automobilio langą ir tikėjosi užvedęs automobilį prisikvėpuoti išmetimo dujų bei taip nusižudyti… automobilis tiesiog neužsivedė.

Verta paminėti, kad „X-Type“ buvo sukurtas tuo metu, kai „Jaguar“ prekės ženklas priklausė „Ford“ kompanijai. Taip buvo nuo 1999 iki 2010 metų.

„X-Type“ automobilis buvo pristatomas, kaip kompaktiškas bei skirtas vidurinės ir aukštesnės grandies kompanijų darbuotojams. Jis buvo laikomas tiesioginiu „BMW 3 Series“ ir „Mercedes C“ klasės konkurentu.

2001 metais rinkoje pasirodė keturių durų „X-Type“ sedanas, o 2004 metais ir penkių durų universalas. Bet pardavimai nuo to nepadidėjo.

JAV 2004 metais šių automobilių buvo parduota 21 542 vnt., o 2005 metais nukrito iki 10 941. Net ir puikiai visame pasaulyje žinomos „Top Gear“ vedėjo Jeremy Clarksono pagyros šiam automobiliui nepadėjo. 2009 metais reikalai su „X-Type“ buvo užbaigti galutinai.

„Lincoln Blackwood“ – gamintas 2001-2002 metais

„Ford Motor“ dizaineriams irgi netrūko keistų minčių. Čia matome tai, kas būtų jei „F-150“ pikapas susituoktų su „Lincoln Continental“ ir pagimdytų kūdikį.

Štai ir gavome kilimais padengtą ir su dirbtine mediena „Lincoln Blackwood“ automobilį.

„Lincoln Blackwood“ buvo tik juodos spalvos ir kainavo beveik 50 000 eurų. Pirkėjams toks automobilis nepatiko ir jo kompanija pagamino vos 3 000.

„Pontiac Aztek“ – gamintas 2001-2005 metais

Šis automobilis nebuvo per daug įdomus, kol jo neišgarsino Walteris White’as. Taip, tas pats iš žymiojo Breaking Bad“ serialo.

„Aztek“ tuo laiku buvo ir vienas iš pirmųjų krosoverių atstovų, kadangi SUV automobiliai daugiau priminė sunkvežimius.

„Pontiac Aztek“ garsėjo ir vadinamąja „Kammo uodega“. Atkreipkite dėmesį į automobilio galą, kur jo stogas po truputi svyra žemyn ir susiduria su vertikaliu bagažinės paviršiumi.

Toks dizaino sprendimas buvo pasiskolintas iš vokiečių aerodinamikos specialisto Wunibaldo Kammo, kuris jį sugalvojo 1930-aisiais ir pritaikė lenktyniniuose automobiliuose. Tai pagerindavo automobilių aerodinamines savybes.

Visgi, niekas neišgelbėjo „Pontiac Aztek“ ir jo jau seniai nebegamina.

„DeLorean“ – gamintas 1981-1983 metais

Nei vienas įdomiausių, keisčiausių ir kitokių automobilių sąrašų neišsiverčia be „DMC“ kompanijos gaminto „DeLorean“.

Jį suprojektavo garsus italų dizaineris Giorgetto Giugiaro ir automobilis buvo pagamintas iš nerūdijančio plieno korpuso bei pasižymėjo kaip sparnai atsidarančiomis durelėmis.

Automobilio gamybą finansavo tokios garsenybės, kaip Johhny’is Carson’as ir Sammy’is Davis’as jaunesnysis bei Šiaurės Airijos pramonės plėtros valdyba (IDB), už šį projektą sumokėjusi 100 mln. svarų sterlingų. Todėl ir „DeLorean“ automobiliai buvo surenkami Š. Airijoje pastatytoje gamykloje.

Pradžia atrodė daug žadanti, bet viskas pradėto griūti, kai 1982 metais už neteisėtą narkotikų platinamą buvo suimtas automobilio idėjos autorius John’as DeLorean’as. Apie tai yra netgi sukurtas filmas „Driven“.

Tąkart spėta pagaminti maždaug 100 „DeLorean“ automobilių, o kitos detalės buvo nusiųstos į Ohają (JAV).

Šis automobilis labai išgarsėjo, kai jį pamatėme garsiajame filme „Atgal į ateitį“. Šis populiarumas dar leido iki 1985 metų pagaminti apie 9 000 „DeLorean“ automobilių ir manoma, kad iki šių dienų jų yra išlikę apie 6 500 vienetų.

1995 metais britų verslininkas Teksaso valstijoje įkūrė „DeLorean Motor Company“, įsigijo „DMC“ logotipą bei atsargines automobilio dalis.

Dabar jie kuria naujas „DeLorean“ versijas iš senų bei perdirbtų dalių.

„Ford Edsel“ – gamintas 1958-1960 metais

Šis automobilis gavo „Edsel“ vardą. Taip jis buvo pavadintas Henry Fordo sūnaus garbei. Po metus laiko trūkusio automobilio reklamavimo, pagaliau atėjo vadinamoji „E diena“ – 1957 m. rugsėjo 4. Tądien pasauliui buvo pristatytas „Ford Edsel“.

„Ford Edsel“ į rinką atnešė keletą idėjų, kurios tuo laikotarpiu buvo laikomos novatoriškomis: įspėjamosios lemputės apie žemą alyvos lygį, variklio perkaitimą, rankinį stabdį, savaime reguliuojamus stabdžius, saugos diržus ir kt.

1958 metais JAV buvo parduota 63 110 „Ford Edsel“ automobilių, o Kanadoje 4 935. Tačiau 1959 metais pardavimai sumažėjo: JAV 44 891, o Kanadoje 2 505.

Tų pačių metų lapkričio 19 „Ford“ paskelbė, kad „Ford Edsel“ automobilių gamyba nutraukiama. Iš viso buvo pagaminta 118 287 „Ford Edsel“ automobilių.

Atrodytų ne taip ir blogai, tačiau šis automobilis „Ford“ kompanijai atnešė 320 mln. eurų nuostolį. Šių laikų pinigais tai būtų 2,2 mlrd. eurų nuostolis.

„Ford Edsel“ yra laikomas geriausiu pavyzdžiu visiems automobilių gamintojams, kaip nereikia elgtis.

„Ford“ kompanija neatliko namų darbų ir neištyrė rinkos, ko gi tuo laiku pirkėjai norėjo. Jie pirmiausiai metė visas pajėgas automobilio kūrimui, jo reklamavimui, gamybai ir investavę didžiules lėšas – pirkėjams pateikė „Ford Edsel“ automobilį.

Bėda ta, kad tai priminė ėjimą va bank, nes kompanija net nežinojo ar pirkėjams šis automobilis išvis patiks.

Taip pat „Ford“ netinkamai įvertino ir už kiek reikėtų pardavinėti šį „Ford Edsel“ automobilį. Galiausiai viskas susidėjo į vieną krūvą ir taip turime patį nesėkmingiausią ir daugiausiai nuostolių atnešusį automobilį per visą istoriją.

Komentarai ()