Elektromobilius gamino ir Sovietų Sąjunga – nuo elektrinio šiukšliavežio ir „žiguliuko“ iki „Latvija“ mikroautobusiuko, skirto ypatingai progai (Foto, Video) (3)
Sovietai elektrinį šiukšliavežį sukūrė jau 1935 m., tačiau elektromobilių pramonei SSRS nepavyko įgauti jokio pagreičio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„LET“ elektrinis šiukšliavežis
Pati pirmoji elektrinė transporto priemonė SSRS buvo pagaminta 1935 m. Keista, ji buvo sukurta naudoti kaip šiukšliavežė.
Naujasis elektrinis modelis buvo pagrįstas „ZIS-5“ – vienu plačiausiai naudojamų sunkvežimių, pagamintų SSRS.
Inžinieriai patalpino 140 kilogramų sunkias baterijas ten, kur anksčiau stovėjo krovininė platforma. Likusioje vietoje inžinieriai įmontavo du konteinerius šiukšlėms. Iš viso sunkvežimis svėrė 4,2 tonos ir buvo varomas 13 kW elektros varikliu. Sunkvežimis galėjo įsibėgėti iki 24 km/val., o jo įveikiamas atstumas buvo tik 40 kilometrų.
„NAMI-750“
Pirmasis šio modelio prototipas buvo pagamintas 1948 m. 1947 m. sovietų vyriausybė įpareigojo Automobilių ir traktorių pramonės ministeriją suprojektuoti elektromobilius, galinčius gabenti iki 1,5 tonos krovinių. Po metų pirmasis modelis buvo išleistas dviem variantais – „NAMI-750“ ir „NAMI-751“. Pirmasis galėjo gabenti 0,5 tonos krovinio, o antrasis – 1,5 tonos. Abu atrodė kaip mikroautobusai su vienu priekiniu žibintu viduryje.
Automobiliams Maskvoje išlaikius įvairius bandymus, buvo pradėta mažos apimties gamyba. Elektriniais automobiliais buvo planuojama aprūpinti sovietų pašto tarnybą.
Tačiau modelis buvo šiek tiek primityvus, palyginti su automobiliais su tradiciniu vidaus degimo varikliu. Jo įveikiamas nuotolis buvo 60 kilometrų, automobilis neviršijo leistino 30 kilometrų per valandą greičio. Nepaisant to, 1952–1958 m. Maskvoje ir Sankt Peterburge sovietų pašto tarnybos naudojo 20 šių automobilių.
„UAZ-3801“
1980 m. Uljanovo automobilių gamykla sukūrė dar vieną elektrinį furgoną. Naujasis „UAZ-3801“ turėjo pranokti senesnį 1978 m. modelį „UAZ-451MI“.
Tačiau „UAZ-3801“ turėjo savo problemų. Jo akumuliatorius svėrė apie 700 kilogramų, o automobilis – 2,75 tonos. Nepaisant didžiulės masės, jis galėjo gabenti tik iki 650 kilogramų krovinių. Buvo teigiama, kad vienu įkrovimu automobilis gali įveikti apie 50 kilometrų, o akumuliatorių galima įkrauti iki 70 procentų per vieną valandą nuo įkrovimo iš įprasto elektros lizdo.
1980–1985 m. buvo pagaminti 65 „UAZ-3801“ elektromobiliai.
Tęsinys kitame puslapyje:
„VAZ-2801“
Šis elektromobilis buvo pagamintas „Volzhsky“ automobilių gamykloje, kuri šiuo metu gamina LADA prekės ženklo automobilius. Remiantis modeliu „VAZ-2102“ su vidaus degimo varikliu, „VAZ-2801“ buvo sumontuotas 25 kW elektros variklis.
Iki 1981 m. gamykla pagamino 47 elektromobilius, kurie buvo išplatinti tarp pirkėjų Maskvoje, Toljatyje ir tam tikrose Ukrainos SSR vietose. Likę automobiliai buvo naudojami tiesiai gamykloje pusryčiams pristatyti gamyklos darbuotojams.
Duomenys apie maksimalų šio modelio greitį svyruoja nuo 60 iki 87 km/h, o maksimalus vienu įkrovimu įveikiamas atstumas buvo apie 90 kilometrų.
„RAF-2910“
Šis elektrinis furgonas buvo sukurtas Latvijoje, kuri tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai, specialiai 1980 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Maskvoje. Vargu ar gali būti kas nors geriau už elektrinį mikroautobusą teisėjams, kurie teisėjavo maratonuose ir pan. Automobilis taip pat neišskyrė CO2 ir neskleidė didelio triukšmo.
Furgone buvo sumontuotos durys iš abiejų pusių, pasukama kėdė, sulankstomas stalas ir net šaldytuvas.
Automobilis vienu įkrovimu galėjo pasiekti maksimalų 30 km/h greitį ir įveikti maždaug 100 kilometrų. Įdomu tai, kad akumuliatoriai nebuvo įkraunami, o ištuštėję buvo pakeisti naujais, o tai pasirodė labai brangu.
