Lapkričio pabaigoje šalia Kolumbijos krantų buvo aptiktos liekanos legendinio galeono „San José“ turėjusio nugabenti į Ispaniją pasakiškus turtus, tačiau paskendusio Karibų jūroje XVIII amžiaus pradžioje. Savo pretenzijas triumų turiniui kaip mat pareiškė oficialusis Madridas ir privati amerikiečių kompanija „Sea Search Armada“. Tuo pat metu Kolumbijos respublikos valdžia tvirtai apsisprendusi ginti savo teisę į radinį, tačiau ispanai nusiteikę ne mažiau ryžtingai ir ore jau sklando įnirtingų valstybino lygio ginčų kvapas.

„Didi naujiena! Mes radome galeoną „San José”!“ – penktadienį, gruodžio 4 dieną, pranešė Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos Twitterio paskyroje. Kiek vėliau valstybės vadovas pademonstravo jūros dugne, netoli Kolumbijos Kartagenos gulinčių patrankų ir ąsočių nuotraukas ir patikslino, kad istorinis atradimas padarytas prieš savaitę.

Flagmano triumuose, kurie, prieš išeinant iš Portobelo uosto, buvo kraunami apie tris mėnesius, buvo iki 11 milijonų aukso pesų

Prieš daugiau nei tris šimtmečius, 1708 metų gegužės pabaigoje, 64 patrankų „San José“, kuriame buvo Sidabrinio laivyno (ispanų flotilė, užsiėmusi sidabro, aukso, prieskonių, tabako ir kitų prekių gabenimu iš Naujojo Pasaulio į metropoliją) vadas, generolas José Fernández de Santillán, išėjo iš Portobelo pasuko į Cartagena de Indias, kad iš ten paimtų kursą ispanų valdomo Cadiso link. Tačiau į jokį uostą užsukti jam nebuvo lemta. Su maždaug 200 tonų aukso, sidabro ir smaragdų kroviniu karinis transporto laivas birželio 8 dieną paskendo, susidūręs su britų ekspedicine eskadra jūrų mūšyje prie Baru, kuris dar vadinamas Wagero ataka. Šis susirėmimas buvo vienas iš epizodų grandiozinio karo, tada vykusio Europoje ir šio, stambiausio savo laiko karinio konflikto, dalyvių kolonijose dėl ispanų palikimo.

Anglai žinojo, kad per pastaruosius šešis metus Ispanija iš savo kolonijų Amerikoje negavo nė vieno peso, ir, savaime suprantama, norėjo užgrobti galeoną. Tačiau mūšio metu, kai britų abordažo komanda jau buvo vos už pusšimčio metrų, laivas netikėtai sprogo. Iš laive buvusių 600 žmonių, tarp kurių buvo 400 keleivių ir 200 įgulos narių, išsigelbėjo tik 11. Flagmano laivo triumuose, kurio krova Portobelo uoste truko apie tris mėnesius, buvo iki 11 milijonų auksinių, Naujajame Pasaulyje nukaldintų, pesų. Dabartinė orientacinė jų kaina yra 17 mlrd dolerių. Nors gali būti, kad skaičius kiek išpūstas ir iš tiesų ji kiek kuklesnį.

Nuo to laiko legendinis galeonas audrino viso pasaulio lobių ieškotojų protus. Pačioje Kolumbijoje juokais netgi kalbėdavo, kad radusi „San José“ triumų lobį, respublika galėtų visiškai sumokėti užsienio skolą. Tokie pareiškimai, žinoma, iš folkloro srities: šių metų vasario duomenimis, šis respublikos rodiklis viršijo 100 mlrd dolerių ir toliau nenumaldomai auga. Tačiau liaudžiai, kaip žinia, tokias istorijas patinka.

Kolumbijos antropologijos ir istorijos instituto vadovas Ernesto Montenegro pranešė, kad galeono liekanos buvo aptiktos 600 metrų gylyje. „Bronzinės patrankos, nulietos specialiai šiam laivui, ir ant išlikusių medinių detalių aptikti delfinų raižiniai patvirtina, kad tai išties galeonas „San Jos锓, – pažymėjo p. Montenegro. Jo žinioje esanti organizacija būtent ir atlieka objekto tyrimus, padedama Kolumbijos Karinių jūros pajėgų okeanografų ir kažkokios privačios kompanijos, kurios pavadinimas ir jurisdikcija kol kas neskelbiami. Už savo paslaugas ši firma, akivaizdu, turėtų gauti gan padorius komisinius.

Ispanijos URM vadovas pasisakė dar aštriau: „Jeigu šios problemos nepavyks išspręsti draugiškai, leisime suprasti, kam esame pasiryžę, kad apgintume savo teises“

Į užjūrio žinias tuoj pat sureagavo ir Madride, lyg prisiminę senus gerus kolonijų laikus ir buvusią savo viešpatystę Naujajame Pasaulyje. „Ispanija neatsisakys teisių į galeoną, nes kalbama apie valstybinį, o ne apie privatų laivą. Jis plaukiojo su valstybės vėliava ir tai reiškia, kad kalbama apie valstybinę nuosavybę. Be to, tai šešių šimtų ispanų sielų kapas“, – abordažo ėmėsi užsienio reikalų ministras José Manuel García-Margallo, apeliuodamas į 2001 m. lapkritį priimtą UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Tačiau Kolumbija nedalyvauja šiame susitarime. Šios savaitės pradžioje p. García-Margallo pasisakė dar griežčiau: „Jeigu šios problemos nepavyks išspręsti draugiškai, leisime suprasti, kam esame pasiryžę, kad apgintume savo teises““.

Dabartinės Ispanijos pretenzijos primena jos vargus su privačia kompanija Odyssey Marine Explorations (OME). 2007 m. gegužę amerikiečiai lobių ieškotojai tarptautiniuose vandenyse, Kadiso įlankoje aptiko liekanas fregatos „Nuestra Señora de la Mercedes“, paskendusios 1804 m. spalio 5 dieną mūšyje prie Santa Maria kyšulio. Beje, britų eskadra ispanus tada atakavo prie Portugalijos krantų taikos metu, be karo paskelbimo. Neapdairiai anglų susprogdinta fregata dugnan nusinešė ~500 000 aukso ir sidabro monetų.

Amerikiečiai iškėlė fregatos lobius ir išgabeno į JAV, tačiau sužinojusi apie atradimą, Ispanija pradėjo juridinį lobį suradusios firmos persekiojimą. Galiausiai Aukščiausiasis JAV eismas įpareigojo OME grąžinti monetas ispanams, ir 2012 metų vasario 25 dieną 17 tonų krovinys dviem kariniais transporto lėktuvais Hercules nugabentas iš Floridos į Ispanijos karinių oro pajėgų bazę Torrejón de Ardoz. Per kitus porą metų amerikiečių Temidė dar pakuteno nervus ir palengvino piniginę OME savininkų, įsigudrinusių perslėpti nedidelę lobio dalį Gibraltare. Tuos artefaktus jiems taip pat teko grąžinti nukentėjusiai pusei. Be to, avantiūristai buvo įpareigoti atlyginti trečdalį išlaidų jų advokatams, o tai buvo 1 milijonas dolerių.

Be Ispanijos, į galeono „San José“ turtus pretenduoja ir dar vienas, ne menkiau ambicingas veikėjas. Kalbame apie amerikiečių privačią kompaniją Sea Search Armada (SSA). Įtakingo Kolumbijos savaitraščio „Semana“ duomenimis, tarp šios firmos akcininkų yra stambių verslininkų ir JAV politikų. Nors SSA šiuose tyrinėjimo darbuose nedalyvavo, ji reiškia atitinkamas pretenzijas, mat neva būtent jos darbuotojai surado šį legendinį laivą. Kartu su netesybomis, pretenzijos Bogotai jau susilygino su vertinama paties lobio verte ir siekia 17 mlrd dolerių, o teisinis ginčas su SSA yra vienas iš ilgiausių Kolumbijos istorijoje.

Mat 1980 metais SSA darbuotojai britų ir ispanų archyvuose rado liudijimus apie vietą, kur įvyko ataka prieš „San José“. Maždaug po poros metų amerikiečių kompanija iš Kolumbijos valdžios gavo leidimą vykdyti paiešką, ir jau 1982 m. kovą lobių ieškotojai savo perdavė nuskendusio laivo koordinates. Tačiau, pasak amerikiečių interesus atstovaujančio advokato Danilo Deniso, 1984 metais respublikos vadovybė pasukčiavo, ir dėl Civilinio kodekso pataisų SSA priklausė jau ne pusė, o tik 5 % rasto aukso.

Maksimas Baboškinas
nepriklausomas žurnalistas, Meksika

Pasipiktinę SSA savininkai išleido daugybę laiko ir lėšų, kol 2007 metais Aukščiausiasis Kolumbijos teismas priėmė sprendimą jų naudai, įpareigojęs valstybę galeono aptikimo atveju atiduoti amerikiečiams pusę lobio su sąlyga, jei daiktai nebus archeologinės vertybės. Pietų Amerikos šalies valdžia kontratakavo ir perkėlė teisminius aiškinimusis į JAV teritoriją. Likimo ironija, bet 2011 metais Kolumbijos apskrities teismas priėmė sprendimą to paties pavadinimo valstybės naudai ir atmetė visas lobių ieškotojų pretenzijas. 2013 m. balandžio 8 dieną šio sprendimo teisėtumą patvirtino ir Vašingtono Apeliacinis teismas.

Kaip bebūtų, tačiau po prezidento Santoso gruodžio 6 dienos sensacingo pareiškimo, p. Denis pranešė iš Barranquilla, kad jo klientai tęs teisinę kovą dėl 50 % galeono „San José“ lobio. Pasak juristo, jo darbdaviams teisėtas atrodo būtent 2007 metų Kolumbijos Aukščiausiojo teismo sprendimas, o ne vėlesni „marginaliniai“ amerikiečių instancijų nutarimai.

Beje, šaltiniai Kolumbijos vyriausybės šaltiniai tvirtina, kad galeonas buvo rastas visai ne toje vietoje, kurios koordinates savo laiku pateikė SSA darbuotojai. Su šiuo argumentu, nepaisant viso savo ryžtingumo, turėjo sutikti netgi Danilo Denisas, nors jis ir pažymėjo, kad kalbama apie koordinates, kurios „visai šalia“ tos vietos, kurią nurodė jo klientai. Kaip bebūtų, amerikiečių kompanija pretendentų į prieš tris amžius pražuvusio galeono triumų turinį sąraše tik trečia.

Максим Бабошкин

Komentarai (7)