Šiuo metu laivyba yra atsakinga už 2,2 procentus pasaulio anglies taršos. Šis skaičius, tikėtina, išaugs 2,5 karto dar iki 2050-ųjų. Tai - ne tik didžiulė žala gamtai, bet ir nereikalingos išlaidos pramonei. Kaip galima vienu šūviu ir sumažinti transportavimui reikalingas lėšas ir laivybos daromą žalą aplinkai? Suomiškas krovininis laivas „Estraden“, dažnai vadinamas laivų pasaulio „Prius“, bando visai patrauklų problemos sprendimo būdą.

Būriniai transportiniai laivai yra praeitis. Šiais laikais reikalingi labai dideli krovininiai laivai - net vidutiniams transportiniams laivams būrės netinka. Niekas nenori priklausyti nuo vėjo, neprognozuojamo tvarkaraščio, o ir bures prižiūrėti nėra taip jau lengva. Kita vertus, burės hibridinėje sistemoje nėra tokia jau kvaila išeitis.

Suomių kompanija „Norsepower“ teigia, kad cilindrinės burės, kurias lengva sumontuoti jau plaukiojančiuose laivuose, gali pasitarnauti kaip hibridinės sistemos dalis. Idėja gana paprasta - laive būtų įrengiamos kelios cilindrinės burės, kurios prisidėtų prie įprastos, tarkim, dyzelinės jėgainės. Tokios burės veikia efektyviai net esant nestipriam vėjui ir, svarbiausia, neužima daug vietos, kuri yra reikalinga kroviniui. Tai, kad kartu būtų naudojama ir įprasta tradicinė jėgainė reiškia, kad laivas galėtų veikti nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų. Būtent tokią sistemą dabar „Estraden“ krovininis laivas, reguliariai plaukiojantis Šiaurės jūroje.

Cilindrinės burės, dar vadinamos turboburėmis, veikia panašiai kaip lėktuvo sparnai. Aplink besisukančias turbobures tekėdamas oras kuria skirtingą slėgį skirtingose būrių pusėse. Šis skirtumas ir yra ta jėga, kuri stumia „Estraden“ į priekį. Pats principas yra dar vadinamas Magnuso efektu, o turboburės buvo po truputį bandomos nuo 1924 metų, tačiau technologija pagreičio neįgavo iki praeito amžiaus pabaigos, kuomet iš naujo pradėta rūpintis ekologija ir efektyvumu.

Video reportažas apie „Estraden“ hibridinę jėgainę

„Estraden“ yra hibridinis laivas su pora turboburių, įrengtų tik prieš trejus metus. Teoriškai, joms sukantis laivas į priekį judėtų ir visai be vėjo, tačiau tam atvejui daug geriau tinka įprasta varymo sistema. Suomiai nėra vieninteliai eksperimentuojantys su šia technologija. Ji plėtojama ir, pavyzdžiui, Vokietijoje. 2008 metais Kylyje pastatytas laivas, skirtas gabenti vėjo jėgainių dalis. 2011 metais šis laivas apsilankė ir Klaipėdos uoste, kur buvo iškrautos dalys vėjo jėgainių parkui Šilutės rajone.

Ar turboburių ir dyzelinių variklių tandemas taps laivybos ateitimi? Akivaizdu, kad ekologinėms problemoms spręsti galima pasitelkti ir kitų sprendimų. Tačiau šis yra nesunkiai įgyvendinamas ir palyginti pigus. Taip atnaujinti galima ir jau plaukiojančius senesnius laivus. Skaičiuojama, kad perėjimas prie cilindrinių burių šiai pramonės šakai padėtų sutaupyti net 7 milijardus dolerių per metus.

Komentarai (4)