Laivai audrų vengia. Jų krovinys yra brangus, įgula - neišmatuojamai vertinga, o laikas - apskaičiuotas. Audros yra prognozuojamos, todėl jų dažniausiai galima išvengti šiek tiek pakeitus maršrutą. O kas jei to padaryti nepavyksta? Ar dideliam laivui saugiau likti jūroje ar geriau jau slėptis uoste?

Kaip būna dažnai, atsakyti į šį klausimą nėra taip jau lengva - viskas priklauso nuo laivo, audros ir net artimiausio uosto. Paprastai kalbant, reikia pasverti riziką ir nuspręsti, kuris kelias leis kiek įmanoma mažiau rizikuoti brangiu kroviniu, laivu ir įgulos sveikata. Ir dažniausiai sprendimas nėra labai sunkus.

Maži laivai didelių uraganų tiesiog negali pakęsti. Bangos juos jūroje beveik garantuotai apverstų, o ir įgulai tiesiog nėra kur pasislėpti. Taigi, jūroje mažiems laivams kyla didelis pavojus. Juos gali suknežinti ir uoste, tačiau tuomet bent jau nenukentės įgula. Todėl mažesni vandenynų laivai mieliau jau suka į uostą nei bando pasigrumti su audra.

Kruiziniai laivai visomis išgalėmis stengsis išvengti audros. Jie yra kur kas greitesni nei daugelis audrų, todėl dažniausiai jų pavyksta išvengti. Jei matoma, kad išsisukti nepavyks pakeitus kursą, jie įvertins audros stiprumą - jei yra didelė tikimybė, kad laivas bus stipriai siūbuojamas, sukama link uosto. Susirgusių ir susižeidusių keleivių kaina yra labai didelė.

Krovininiai laivai turi kur kas daugiau pasirinkimų. Konteineriniai laivai yra labai stabilūs ir audros retai kada gali sukelti apsivertimo pavojų. Net ir didieji vandenynuose siaučiantys uraganai sunkiai gali apversti didžiulį laivą. Tačiau konteinerių bokštai stovi ant denio, iš esmės lauke, o konteinerius bangos gali nuplauti. Taigi, koks nors ramus jūrų uostas, įsikūręs kalnų apsuptyje, yra tikrai geras pasirinkimas, tačiau tikimybė, kad toks pasitaikys kaip tik laiku, yra menka.

Turint omenyje, kad didieji laivai gali pakelti banguotumą ir stiprų vėją, jiems beveik visada geriau likti atvirame vandenyne, jei nepasitaiko idealaus uosto. Toks intuicijai prieštaraujantis sprendimas iš tikrųjų yra gana logiškas. Uoste yra daug kitų laivų ir krantinės, į kurias laivas gali trankytis. Jei uostas nėra gerai apsaugotas nuo atviro vandenyno, tikėtina, kad laivas bus apgadintas. Aišku, pavojus įgulai būtų minimalus, nes ją galima išlaipinti, tačiau ir likus jūroje pavojus žmonėms bus gana žemas. Įgula - tai ne keleiviai. Jie yra pasiruošę iššūkiams. Pamestas konteineris - dar ne pasaulio pabaiga, o štai didelis vėlavimas dėl remontuojamo į krantinę aptrankyto laivo - didelė bėda.

Cunamių, žinoma, iš anksto prognozuoti neįmanoma. Juos sukelia žemės drebėjimai, kurie įvyksta netikėtai. Tačiau cunamio metu laivui yra žymiai geriau būti atvirame vandenyne. Visų pirma, cunamio bangos vandenyne yra gerokai žemesnės ir sustiprėja tik prieš pasiekdamos krantą. Antra - prieš atsiritant cunamio bangai vanduo atsitraukia nuo krantų ir iš uostų, todėl laivas potencialiai būtų apgadintas dar prieš cunamį. Trečia, cunamio banga garantuotai laivą su didele jėga trenktų į uosto infrastruktūrą - krantines, molus, sienas. Taigi, kur kas didesnė nuostolių rizika yra uoste, nors jos niekas neskaičiuoja, nes cunamio atveju savo buvimo vietos jau nebepasirinksi.

Beje, povandeniniai laivai audras išlaukia būtent taip, kaip ir galvojote - po vandeniu. Buvę jūreiviai pasakoja, kad ten net sunku suprasti, kad viršuje siaučia vėjas ir aukštos bangos.

Komentarai ()