Pasaulis visomis išgalėmis stengiasi pažaboti žalingas emisijas. Tačiau dažnai tai atsiliepia paprastiems vairuotojams. Su dyzeliniu automobiliu greitai bus sunku patekti į kai kurių miestų centrus, o ir didesni mokesčiai taršiems automobiliams vis sugrįžta ant diskusijų stalo. Kaip kontrargumentas dažnai pateikiamas faktas, kad automobilių emisijų mažinimas pasauliui nepadės - juk laivai teršia labiau, bet ar tai tiesa?

Laivai turi milžiniškus dyzelinius variklius, yra sunkūs, plaukioja po visą pasaulį ir dar degina net ne dyzeliną, o mazutą. Gerai pažvelgę į jūroje plaukiančius didžiuosius laivus gerai pamatysite tirštą išmetamųjų dujų stulpą. Savaime aišku, kad jie nėra labai ekologiški ir draugiški aplinkai. Tačiau kodėl?

Na, pažvelkime į jų degalus. Didieji laivai turi dyzelinius variklius, tačiau dyzelino tikrai nekūrena. Jie degina mazutą - kurą, kuris lieka tarsi nuosėdos rafinuojant benziną, dyzeliną ir kitus naftos produktus. Vaizdžiai galima pasakyti, kad tai yra jūsų naudojamų degalų gamybos atliekos. Taigi, mazutas dega nelabai švariai. Blogiausia tai, kad laivai išmeta daug sieros oksidų, kurie sukelia sveikatos problemas ir rūgštų lietų. Pagal sieros oksidų išmetimą laivai yra didžiausi teršėjai visame transporto sektoriuje.

Tačiau šalia itin žalingo sieros oksido yra ir labai didelė azoto oksidų koncentracija. Azoto oksidai yra laikomi vėžio sukėlėjais, o laivai jų išmeta labai daug. Galiausiai, tuose dūmuose yra ir šiltnamio efektą skatinančių dujų, daugiausia anglies dvideginio. Taigi, mišinys tikrai nemalonus ir jis skleidžiamas visame pasaulyje nuolat. Tai gal tikrai automobiliai aplinkosaugininkų taikiniu tapo be reikalo? Gal pokyčiai laivyboje duotų ženklesnių rezultatų.

Vėlgi, sieros oksidai yra labai žalingi ir automobiliai jų neišmeta (arba išmeta labai nedaug). Tačiau jei pažvelgsime tik į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, laivyba yra atsakinga tik už 3,5-4 % to ką išmeta pasaulis. Net ir pažvelgus vien į transporto sektorių, laivyba nėra toks didelis blogis - automobilių išmetamosios dujos sudaro 40 % visų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų, dar 34 % priklauso sunkvežimiams. Tuo tarpu laivai ir lėktuvai pasidalina po 11 %. Kaip taip gali būti?

Žinoma, kiekvienas laivas išmeta labai daug labai žalingų dujų. Tačiau pažvelkite į vieną konteinerinį laivą - jis gabena tūkstančius konteinerių. Pasiekę krantą šie konteineriai dažnai patenka ant sunkvežimių platformų - po vieną konteinerį vienam sunkvežimiui. Pagal išmetamąsias dujas vienai krovinio tonai laivybos pramonė yra net labai ekologiška.

Kaip pavyzdį paimkime vieną automobilių laivą, plaukiantį iš Honkongo į Los Andželą. Atstumas - maždaug 11 726 km. Su 8000 automobilių krovinių skyriuje šis laivas visos kelionės metu sudegins 510 tonų degalų. Tai – labai mažai. Jei šie automobiliai patys įveiktų šį atstumą (o juk ir įveiks, kai jais ims važinėti žmonės), kiekvienas iš jų sudegins po maždaug 936 litrus degalų (skaičiuojant, kad 100 km reikia 8 litrų). Taigi, visi kartu jie sudegins beveik 7,5 milijonus litrų degalų.

Tačiau laivai vis tiek teršia. Sieros oksidus įmanoma pašalinti iš kuro, tačiau tokie degalai bus gerokai brangesni. Todėl ieškoma ir kitų būdų sumažinti emisijas – aptakesnio korpuso dizaino, geresnių variklių, efektyvesnių transporto grandinių. Taip pat reikia kovoti su vandens tarša, balastinio vandens daroma žala, vietine tarša pažeidžiamiausiose Žemės vietose.

Komentarai (8)