Šis tas, ko apie senuosius karo laivus tikriausiai nežinojote - kodėl „Bismarkas“ dugną pasiekė be bokštelių? (1)
1940 metais tarnybą pradėjęs Vokietijos karo laivas „Bismarck“ turėjo keturiuose bokšteliuose išdėsytus aštuonis 38 mm pabūklus. Tačiau kai 1941 metais laivas nuskendo, Šiaurės Atlanto dugną jis pasiekė be bokštelių. Tai, beje, nėra unikali „Bismarko“ savybė - taip ir turėjo būti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Bismarkas“ turėjo keturis bokštelius - du priekyje ir du gale. Tai yra ne šiaip kokie nors antstatai - tai yra inžinierių gerai apgalvoti per kelis denius besitęsiantys statiniai. Bokštelio viršus, iš kurio ir kyšo pabūklų vamzdžiai, įprastai yra gaminamas iš lieto plieno. Tai yra labai sunkus ir sudėtingas daiktas, todėl nemanykite, kad nuo „Bismarko“ bokšteliai kažkaip nusproginėjo šalin.
Iš tiesų stipriai pažeistas Bismarkas vartėsi, nuo jo nukrito bokšteliai ir viskas, kas buvo ant viršutinio denio. Tuomet, kai laivo korpusą paliko paskutiniai didesni vandens burbulai, jis vėl išsitiesė ir taip pasiekė vandenyno dugną. Tose vietose, kur stovėjo bokšteliai, liko tik didžiulės skylės. Tačiau kaip tai galėjo įvykti?
Iš tiesų, didieji laivų bokšteliai niekada nebuvo tvirtinami prie laivo korpuso. Taip, į juos galėjo būti atvesta elektros ar komunikacijos linijos, tačiau patys bokšteliai tiesiog buvo įstatyti į savo lizdus. Laivo statybos metu bokšteliai būdavo tiesiog įsodinami į jiems skirtas per kelis denius ištįsusias angas. Juos vietoje laikydavo tik sena gera gravitacija. Ir „Bismarkas“ šiuo požiūriu nebuvo išskirtinis - tokia konstrukcija pasižymėjo ir kitų šalių karo laivai.
Iš tikrųjų, tokia konstrukcija buvo sugalvota ne be reikalo. Visų pirma, taip bokštelius buvo paprasčiau sumontuoti. Jokių tvirtinimo elementų nereikėjo, nes jie buvo tokie sunkūs, kad jų niekas nebūtų galėjęs išjudinti. „Bismarkas“ galėjo plaukti per labiausiai banguotą jūrą ir vis tiek nebūtų pametęs bokštelio. Tačiau svarbiausia priežastis buvo saugumas.
Bokšteliai sudarė didelę dalį laivo svorio. Laivui verčiantis bokšteliai turėjo iškristi ir taip sudaryti bent kokią galimybę laivą išsaugoti. Be sunkių virš svorio centro sumontuotų bokštelių laivas ne taip greitai skendo. Žinoma, „Bismarkas“ buvo taip stipriai apgadintas, kad tai jam jau niekuo negalėjo padėti. Tiesą sakant, pats konstrukcijos sprendimas neveikė taip gerai, kaip buvo tikimasi - laivas turėtų praktiškai apsiversti, kad bokšteliai iškristų, o tada jį išsaugoti jau būtų labai sunku. Kita vertus, taip statyti laivus vis tiek buvo lengviau ir efektyviau.