Ar dar ne laikas apriboti maksimalų leistiną laivų greitį? Tai suteiktų didžiulės naudos!

Skirta tiems "botanikams" kas nesuprato ir priminusavo straipsnį. Ar jums Bl nerūpi CO2 emisijos ir klimato kaita, o gal jums labiau rūpi, kad jūsų pigi "šiukšlė" iš Kinijos jus pasiektu keliom dienom ankščiau? Displacement (anglų k.) tipo laivai, antra tiek bangoms gaminti dėl to pačio greičio, na čia aš aproksimavau ištikro efektas toks lyg lėktuvui įveikti 1,2,3,4,5 mach arti žemės, panašiai taspats darosi ir su bangų formavimusi. Sumažinus greitį 2 kartus, pasipriešinimo jėga mažėja 4 kartus, o sudeginto kuro kiekis tam pačiam atstumui įveikti irgi mažėja 2 kartus, tokios jėgos ir tokios kuro sąnaudos būna lėktuvams ir automobiliams, displacement tipo laivus dar papildomai veikia ir bangų susidarymas, tam sunaudojama dar daugiau energijos nei tieisog trinčiai įveikti, todėl kuro sąnaudos sumažinus 2 kartus greitį gali kristi ir 4 ir daugiau kartų. Beto nesuprantu didžūjų laivybos kompanijų politikos kodėl jie nenaudoja vėjo kaip papildomo energoijos šaltinio, juk tai pelninga ir geras jausmas teršti mažiau? https://www.google.com/search?client=fi ... UMQ4dUDCAY

Ne, ne laikas. Galbūt versti mažiau į orą išmesti dūmų (bet ne co2 "baubo"), gal kažką efektyvesnio (rusiški atominiai reaktoriai pvz, na kad visokius ekonacius dar labiau panervinti), bet ne bukai riboti greitį. Trūksta dar kad kaip automobilizmo pradžioje leisti eiti tik tokiu greičiu kokiu priekyje žmogelis su žibintu bėga - tai kokį sportininką priekyje valtyje pasodinti :)

Kodėl laivybos kompanijos norėtų rizikuoti ir imti kažką naujo? Ypač naujos konstrukcijos burės kurios bus ir sudėtingesnės, ir kels ne mažiau problemų nei senosios? Kurių turbūt dar net pilnai neatsidžiaugė atsikračiusios :) Ir sutaupys net neaišku ką (kažin ar algai užteks papildomiem mechanikam) Laivui variklis yra viskas, ir kuom jis paprastesnis, paprasčiau remontuojamas, nestringantis dėl kažkokių smulkmių kaip kuro kokIbė tuo geriau, tuo mažiau šansų išlipti į krantą :)

Aš parašiau naudoti vėją kaip papildomą energijos šaltinį taupyti pinigams ir/arba laikui, o ne kaip pagrindinį variklį.

Airbus kartu su dukterine kompanija AirSeas išbandinėja konceptini "aitvarą" su automatizuota paleidimo /suvyniojimo sistema. Projekto vertė preliminariais paskaičiavimais - 1/5 kuro sąnaudų mažinimas/taupymas.

isvis beprasmiskas projektas. dirizabliu atgaivinimas pelningesnis manau bent 2-3 kartus. i kokius kalnus ar amzino isalo zonose pristatinet prekes manau butu pigiau nei pvz pratiesinet gelezinkelius aplamai - reiktu tiesiog standartizuot, o ne lempinius draudimus primetinet. konteineriu pervezimuose jau beveik monopolis - tai jau pats laikas ivest dydzio standarta. nes technologiskai beveik pasiekta optimalumo riba. ir uzsiiminet ne kazkokiom policinem-baudziamojom funkcijom - o visu stambiu pasaulio perkrovos uostu standartizacija ir robotizacija. kanalus perdaryt - tipo Sueco ir Panamos, nauju prikasiot ir pan. ten kazkas daroma - bet labiau vietiniais mastais - ziurint i pasipelnymo galimybes. o va sita geriau baust. lupikavimus. paskaiciuot islaidas ir uzdraust imt pertekliu, didesni nei kokie 2-3%. pasaulio mastu.

Būtinai perduosiu tiems bičams, kad nepritarti.

Visų pirma visos tos pigios šiukšlės užsakinėjamos iš aliexpress ir pan. iš Kinijos jau dabar gabenamos oro transportu. Antra, kaip nebotanikas turėtum suprast, kad dažnu atveju svarbu ir pristatymo terminas. Papildomos pora savaičių transportavimo tai papildomai dviem savaitėm įšaldyti pinigai, reikalingos didesnės apyvartinės lėšos, o tai kainuoja. O sutaupymas dažnu atveju ir 1% nesieks (vertinant prekės savikainą įskaičiavus transporto kaštus). Atitinkamai didės pervežimai oro ir geležinkelių transportu. O šis transportas gerokai stipriau teršia nei laivai.

Del buriu tai kas mate burlaivi ne sportini kuris plaukia virs 25mazgu. Vejas toks nemazas turetu buti. O ir kas laivo pokripi stabilizuos. Reikes kylio kokio 100m zemyn.

O kiek tai pridės žmonių, tehcnikos tą "aitvarą" kilnoti priklausomai nuo oro sąlygų, remontuoti ar galų gale kažkur paguldyti sugedusį? Taip nebūna, kad ta sistema veiks va tikrai visiškai automatizuotai, juolab kažkoks konceptas, kurio dar net sausumoj nelabai kas matė. Na sutaupys 20%, bet jei tai užims bent 10% daugiau vietos tai niekas net negalvos apie tai.

nebejuokinkit su savo buriom. Su logika nesiriša tai, kokio kolosalaus dydžio ji turėtų būti. jau nekalbant apie medžiagą galinčią atlaikyti vėją tokiais dideliais matmenimis

Dar vienas pasigavęs žodį iš konteksto, tai būtu PAPILDOMAS VARIKLIS taupyti pinigam ir neteršti gamtos, o ne pagrindinis. Ir beto greitį būtu galima didinti iki pageidaujamo, mažinant kuro sąnaudas. Pokrypį stabilizuoja balastų sistema, nei pas vieną iš jų nėra didelių kylių. https://www.researchgate.net/figure/Fro ... _332901236 https://www.norsepower.com/story

Didžiausios vėjo elektrinės yra 250m. aukščio ir tegeneruoja maksimum 10-12MW galios. Konteinerinių laivų sraigtus suka 50-100MW galios varikliai. Tad užsilipinkit ant savo automobilių po dvi ar tris saulės baterijas ir efektas bus panašiai toks pats, kaip dideliam laivui vėjo propeleris.

Priezastis paprasta: kuras per pigus, todel neapsimoka jo taupyti. 1. Tokiu laivu aukstis apie 50-70 metru, tai jau nera mazai, turetu buti vejuota. Vejo jegaine tai kaip labai kiauras retis, sulaiko tik nedidele dali vejo, jei vietoje vejo jegaines menciu uzdetum bure stiebas iskarto nuluztu. 2. Varikliai greiciausiai nedirba pilnu pajegumu, tuomet naudojama energija bus apie 30-70MW, o prie mazesniu greiciu gal tik puse tiek. 3.Kuo mazesnis laivo greitis, tuo efektyvesnes tampa bures.

ne visai taip yra vytax yra teisus. jo komentare pateikti duomenys bent jau paremti praktika. bet ir jis klysta. rezultatai dar prastesni. del 1. tu neteisingai isivaizduoji procesa, kaip veikia bure. cia tipine teorine klaida. jei bure gaudo vejo srauta - vadinas pradeda judet vejo kryptim. luzta jei laivas butu priinkaruotas arba labai dideles mases. o kai pradeda judet su veju - vejo poveikis mazeja atitinkama dalim. jei pasiekia bent puse vejo greicio, tai vejo jegos poveikio irgi telieka tik puse 2. tuscia eiga sanaudos nedideles. jos nera nulines - nes reikia kompensuot mechanizmu trinti, taip pat nenaudingai ismetama i siluma. bet tuscios eigos sanaudos pakankamai nedideles - jei variklis normaliai padarytas. laivu varikliu nestabdo net uoste - jie sukasi istisai. ir net daznai numatyta remontuojamumas nestabdant. speciali konstrukcija. ten tikrai rimta technologija dideliuose laivuose. 3. nesamone. svarbu dar ir vejo kryptis. jei pus priespriesa - minusas bus. burlaiviai keliaudavo tada zigzagais. arba laukdavo koki pusmeti sezoniniu veju pasikeitimo susvinks prekes nuo tokiu "taupymo" subtilybiu... tokios sistemos is vejo laivuose tegali but tik kaupiancios. pvz prikaupt energijos kol laivas stovi. ir kazkiek padet "sutauptyt" - jei pavejui. saule - visai kitas dalykas. jai bent negalioja "pavejui". aplamai - jei reikia plaukt didesniu greiciu nei vejo greitis - tai faktiskai bures stabdys, o "taupanti" aitvara teks temt is paskos... kur jus cia isivaizduojat nauda? kai vejas is esmes labai kintantis faktorius. tie 20% sutaupymo yra buhaterine isvada. kazkokia statistine koreliacija. na mazdaug 10 metu dirbsi i minusa - pasikeis kazkoks globalinis sezonas ir tada 12 metu jau i pliusa dirbsi ta nauda gaunasi tik matematiskai - jei bus akivaizdus nuostolis ir kazkur istisinis pliusas. versle nuostolis specialiai niekada nedaromas - stabdomas verslas. nebent tik del konkurentu sunaikinimo - bet cia ne tas atvejis. vienu zodziu - vejas - gana nisine technologija. o laivuose netinka sausumos vejo jegainiu NK statistika geriausios jegaines gal tik apie 30-40% vejo energijis paima. o laivai veja naudojo tik ant skirtumo, vadinas net teoriskai uztikrintas vidurkis tebus apie puse. plius turi but 100% "palankus", kad paimt tuos teorinius 20% cia per daug sudetinga praktikoje. progresas atejo - kai atsisake tokiu nesamoniu is esmes tai butu tik kazkokia vegetacine technologija... o mum reikia aktyvios.