Ar dar ne laikas apriboti maksimalų leistiną laivų greitį? Tai suteiktų didžiulės naudos! (15)
Jei vairuojate, visada sekate kelio ženklus, ypatingą dėmesį kreipdami į greičio ribojimus. Laivybai taikomi savi standartai, bet gal reikėtų taikyti griežtesnius greičio ribojimus? Jungtinių Tautų Organizacija tai jau svarsto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nemanykite, kad laivai jums yra tolima ir nesvarbi sritis. Daugelis jūsų naudojamų daiktų vienokia ar kitokia forma keliavo laivais. Didžiuliai vandenynų laivai gabena viską nuo automobilių iki lėktuvų dalių, nuo gyvų gyvūnų iki maisto, nuo elektronikos prekių iki kosmetikos. Net jei perkate vietinės pramonės produkciją, tikėtina, kad ji pagaminta iš žaliavų, kurios taip pat yra buvusios laive.
Ir dabar, kai visi atidžiai žiūri į transporto sektorių, ieškodami galimybių sumažinti emisijas, atėjo laikas apsišvarinti ir laivybai. Milžiniški laivai yra tikri teršėjai, per dieną sudeginantys tūkstančius tonų nešvariausios prabos kuro. Kita vertus, jų atsisakyti negalima, nes vieną laivą tektų pakeisti daugybe lėktuvų, o tai aplinkosauginiu požiūriu būtų dar blogiau.
Didelių elektrinių laivų greitu metu neišvysime, tačiau yra vienas būdas kaip labai paprastai vienu sprendimu sumažinti laivybos emisijas - greičio ribojimas. Dabar iškeltas tikslas - per ateinančius tris dešimtmečius nukirsti laivybos emisijas perpus. Jei laivai plaukiotų 20 % mažesniu greičiu, jau dabar pavyktų emisijas sumažinti net 24 %. Kartu sumažėtų ir akustinė tarša, laivai sunaudotų mažiau degalų, net 78 % sumažėtų susidūrimų su banginiais ir kitais didžiaisiais vandenynų žinduoliais.
Vadinasi, pirmyn, sumažinkime greitį? Na, Jungtinės Tautos šio klausimo imasi tik šią savaitę. Didžiausios laivybos bendrovės deklaruoja tikslą mažinti emisijas, tačiau greičio ribojimo idėja per daug nesižavi. Visų pirma, dėl to, kad prekės keliautų ilgiau. Juk net 80 % visų produktų keliauja laivais, o laikas - pinigai. Greičio ribojimai korporacijoms nepatinka ir todėl, kad juos labai lengva įdiegti. Tam neprireiks net greičio matuoklių, nes kiekvienas laivas, jo judėjimas ir kryptis ir taip yra sekami.
Iš tikrųjų, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį didieji konteineriniai laivai įprastai plaukiodavo 25 mazgų (46 km/val.) greičiu. Tai nėra koks nors standartas - tiesiog nusistovėjo tokia praktika. Po 2008 metų krizės greitis po truputį sumažėjo iki maždaug 21 mazgo (39 km/val.). Pasibaigus krizei nusistovėjo maždaug 16-24 mazgų greitis. Panašiu greičiu keliauja ir kruiziniai laivai, o štai bankeriai ir tankeriai - kiek lėčiau. Vietos greičio mažinimui dar yra, bet ar nauda nebus mažesnė nei kaina? Tai dar teks apsvarstyti. Juk laivai į aplinką išmeta apie 3 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kita vertus, kitų privalumų negalima praleisti pro akis - taupomi resursai, gerėja vandenynų gyventojų saugumas, mažėja triukšmas.